Nepalikime vaikų be katalikiškos „Kregždutės“

Labai išgyvendama dėl vaikų auklėjimo katalikybės dvasia, noriu pakalbėti tuo klausimu. Jaučiu tam turinti šiokią tokią teisę. Mano broliai sovietiniais laikais buvo nuteisti už ryšius su garbinguoju Telšių vyskupu Vincentu Borisevičiumi. Brolis Juozas Jurkus mirė Sibire bado mirtimi. Broliui Stasiui kurį laiką teko būti vienoje mirtininkų kameroje su vyskupu. Grįžęs jis pasakojo, kaip bendrai melsdavosi jo vadovaujami kaliniai, kaip kas vakarą vyskupas juos palaimindavo.
Visa šeima buvome tvirtai tikintys. Brolis Stasys, grįžęs iš lagerio, visiškai sukritikavo ateistinę J.Ragausko paskaitą Žemaičių Kalvarijos salėje, už ką saugumas per šešias valandas pareikalavo apleisti tėviškę. Brolis Juozas, jau visai išsekęs tremtyje, laiškais dėkodavo mamai, kad jį išauklėjo tikintį, nes su malda jam daug lengviau viską iškęsti.
Štai kodėl aš ir išgyvenu, kad tik kuo daugiau vaikučių nuo mažens gautų katalikišką auklėjimą. Dabartinių mokinių tėvai to padaryti negali, nes patys šių žinių negavo sovietiniais laikais. Nežinau, ar kalta programa, ar katechetų abejingumas, bet vaikai, ir lankantys tikybos pamokas, visiškai nemoka elgtis bažnyčioje, nesupranta šv. Mišių eigos. Tai pamačiau nuėjusi į šv. Mišias, skirtas vaikučiams, kurie rengiasi Pirmajai Komunijai ir sutvirtinimui. Plungėje per šias Mišias tikrai daug vaikučių, bet jie irgi jose nesusivokia. Gal klierikai galėtų jiems pakomentuoti šv. Mišių eigą? Mano nuomone, bent aukštesnėse klasėse tikybą turėtų dėstyti kunigai. Tuo įsitikinau, kai padėjau organizuoti pirmąsias tikybos pamokas mokykloje. Kokį didelį įspūdį vaikams palikdavo išėjusio Amžinybėn kun. P.Našlėno vedamos pamokos! Pagaliau ir katechetai kartu su savo mokiniais galėtų dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose.
Labai nuliūdau, kai gavau „Kregždutės“ laikraštėlio redaktorių laišką apie tai, kad gali nutrūkti jos leidyba. Ta žinia ir paskatino mane kreiptis į „XXI amžių“. Manau, kad niekam nekyla abejonių šio laikraštėlio vertingumu. Jame tiek daug liturginių žinių, daug patriotizmo ir meilės tėvynei. Nepraleidžiama nė viena svarbi tikėjimui ar Lietuvos istorijai data. To nerasime nė viename kitame vaikų žurnale. „XXI amžius“ iki šiol rėmė „Kregždutės“ leidybą, už tai vaikučiai labai dėkingi. Jeigu jums tai pasidarys neįmanoma, reikėtų kreiptis į Katalikų Bažnyčios atstovus, prašant paramos. Mano manymu, Bažnyčia, katalikiškos organizacijos ir partijos turi rūpintis katalikiška spauda ir ją puoselėti. „Kregždutės“ netekimas būtų skaudus smūgis vaikams. Prašyčiau suteikti galimybę jūsų laikraštyje išgirsti skaitytojų nuomonę katalikiškos vaikų spaudos klausimu.
Taip pat noriu paklausti, ar tenkina mus tikybos pamokų metu gautos žinios ir kas turi padėti išmokyti vaikus klausyti šv. Mišių, jeigu žinom, kad tėveliai irgi nėra to išmokę. Ar nereikėtų organizuoti tokio mokymo ir tėvams, gal bažnyčioje, gal atsikuriančiose kaimo bendrijose?
Dabar visuomenėje ir vėl niekinamas tikėjimas ir Bažnyčia. Tad sutelktinai galvokime, kaip kuo plačiau paskleisti liturgines žinias, kaip pamokyti vaikus dalyvauti Bažnyčios renginiuose.

Bronislava JOGMINIENĖ
Plungė

© 2003 "XXI amžius"