Lietuvos Sąjūdžio programinės
nuostatos
Lietuvos Sąjūdis, susikūręs 1988
metais kaip savarankiškas visuomeninis ir politinis judėjimas,
kilęs iš pasipriešinimo Lietuvos valstybės okupacijai ir aneksijai,
per penkiolika veiklos metų didesnę dalį savo užsibrėžtų tikslų
pasiekė. Lietuva tapo visame pasaulyje visuotinai pripažinta,
nepriklausoma ir demokratine valstybe. Ji savo ateitį ir saugumą
susiejo su viso pasaulio ir Vakarų valstybių veikiančiomis institucijomis:
Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga ir NATO.
Prasideda naujas Lietuvos valstybės statybos etapas. Atsižvelgiant
į dabartinę Lietuvos Respublikos būseną, negatyvius ir pozityvius
reiškinius, vystymosi tendencijas ir grėsmes, Lietuvos Sąjūdis,
kaip visuomeninė organizacija, savo misiją ir paskirtį mato aktyviai
darydama įtaką Lietuvos visuomenei ir politinėms jėgoms, siekiant
įgyvendinti pagrindinį tikslą GERESNĖ LIETUVA. Geresnė Lietuva:
- tai stipri valstybė su sveika visuomene ir išvystyta ekonomika;
- tai teisingumo Lietuva, teisingumo - ginamo, bet ne perkamo;
- tai Lietuva su stiprėjančia demokratija, pagrįsta krikščioniškosios
moralės principais;
- tai Lietuva su aukštu bendruomeniškumo lygiu ir išaugusiu pilietiškumu
bei tautiškumu;
- tai Lietuva su vyraujančia krikščioniškąja dora ir morale;
- tai valdžia, sugebanti išgirsti ir jautriai atsiliepti;
- tai šalis, kurioje bus daugiau ir vieningesnio apgautųjų bei
apsigavusiųjų, taip pat pažemintųjų solidarumo, nestokos šiltesnės
atjautos kenčiantiesiems ir broliškos tarpusavio pagalbos.
Šiam gyvybiniam tikslui pasiekti Sąjūdis turi atsinaujinti, pertvarkyti
esamas ir įkurti naujas struktūras, pakviesti ir telkti visuomenę,
nevyriausybines organizacijas ir piliečius naujai moralinio atgimimo,
krikščioniško solidarumo ir pasipriešinimo pastangai.
Solidarumas tai artimo meilė, gyvenimo kultūros ginklas prieš
nemeilės ir mirties kultūrą. Solidarumas tarp artimųjų, kuriuos
myli, kuriems eini padėti ir pati Lietuva, visi joje esantys.
Mylėk silpną, vargstantį, klystantį čia visko pradžia.
Priešintis reikia žmonių patiriamoms neteisybėms ir valdiškam
abejingumui, kuris sukūrė svetimybės prarają tarp valdžios ir
paprastų piliečių. Abejingumas sukūrė blogio terpę ir tarp sutrikusių,
supriešintų, kelią dėl takelio pametusių eilinių žmonių. Vėl turime
rasti bendrą kelią į bendrą gėrį.
Sąjūdis vis primena, kad buvo surastas bendras kelias, kuris nuvedė
į Lietuvos nepriklausomybę. Sąjūdis įsitikinęs, kad ir šiandien
galimas bendras kelias, vedantis į geresnę ir žmoniškesnę Lietuvą,
t.y. į siekiamą tikslą. Ten link galime eiti pirmiausia susivokę
ir praregėję, kad esame ne pavienių minia, o bendrija, kad mūsų
geroji valia viršija partinius, turtinius ir kitokius skirtumus.
Todėl reikia priešintis mumyse įsiskverbusiai blogajai valiai,
atskirumo kultui, kuris pridengia ir pateisina gobšumą.
Stiprios šeimos ir stiprios bendruomenės, besiremiančios į tradicijos
ir tikėjimo vertybes, yra stiprios ir gyvybingos tautos pagrindu.
Atgimstantis žemdirbių sąjūdis, prisiimdamas kilnią misiją sujungti
šeimą ir tėviškę, stengdamasis sutvirtinti jas abi tradicinėje
kultūroje, gali įnešti svarų indėlį stiprinant tautą.
Sąjūdis negali likti nuošalyje nuo jaunimo problemų, ypač narkomanijos,
nes, leidę nusikaltėliams žudyti jaunimą, mes leidžiame žudyti
tautos ateitį. Todėl Sąjūdis bus iniciatoriumi kilti ir išplisti
tėvų sąjūdžiui prieš narkotikus.
Be teisingumo ir sąžiningumo valstybė niekada netaps stipri. Valstybė
netaps stipri, jeigu valdžia nebus teisingumo garantu. Todėl būtina
inicijuoti teisingumo sąjūdį, kuris iškiltų kaip visuomenės moralinė
jėga, kaip sąžinės ir viešosios nuomonės prioritetas virš teismų
ir teisininkų klanų diktatūros. Teisinė valstybė, kurios idealas
ne artėja, o tolsta, turi būti teisingumo valstybė, kuri pirmiausia
rūpinasi savo pačios garbe ir patikimumu, kaip ir nusikaltimų
šaknimis ir jų aukomis.
Tegul atgimsta sąjūdis Neteršk Lietuvos, tegul jis laimi, apgindamas
ir gamtą,ir žmonių sielas.
© 2003 "XXI amžius"