Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Aktualijos
Katalikų bendruomenėse
Ūkis
Nuomonės
Lietuva

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

100-oji Jono Pauliaus II apaštalinė kelionė

Popiežius Jonas Paulius II sveikina tikinčiuosius

Popiežius lanko Kroatiją jau trečią kartą

Birželio 5 dieną prasidėjęs ir iki birželio 9-osios truksiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis vizitas Kroatijoje ženklina dar vieną istorinį Šventojo Tėvo pasiekimą 25-aisiais jo pontifikato metais: tai jau 100-oji šio Popiežiaus kelionė už Italijos ribų. Kroatijos katalikai didžiuojasi šiuo faktu, kaip ir tuo, kad jų šalis yra pirmoji pokomunistinė Rytų Europos valstybė, kurią Jonas Paulius II aplanko jau trečią kartą. (Išskyrus jo paties tėvynę Lenkiją, kurioje per savo pontifikatą Popiežius lankėsi jau aštuonis kartus.)
Jis pirmą kartą atvyko į Kroatiją 1994 metais, kai dar vyko Balkanų karas (1991-1995) ir trečdalis šios šalies (kurios nepriklausomybę Šventasis Sostas pirmasis pripažino 1992 metais) teritorijos dar buvo okupuota buvusios Jugoslavijos kariuomenės. Antrą kartą Popiežius aplankė jau visiškai išsivadavusią Kroatiją 1998 metais, ir tos kelionės svarbiausiu įvykiu buvo beatifikacija žymaus Kroatijos Katalikų Bažnyčios hierarcho kardinolo Aloyzo Stepinačo, patyrusio ateistinio komunistų režimo nelaisvę.
Dabartinio vizito metu Dubrovniko mieste Šventojo Tėvo vadovaujamose beatifikacijos iškilmėse Bažnyčios palaimintąja buvo paskelbta kroatų vienuolė sesuo Marija Petkovič (1892-1966), Gailestingumo dukterų kongregacijos įkūrėja, pasižymėjusi artimo meilės darbais. (Plačiau apie naująją palaimintąją ir apie Popiežiaus vizitą bus rašoma kito penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje.) Netrukus, birželio 22 dieną, palaimintuoju bus paskelbtas ir pirmasis kroatų pasaulietis Ivanas Mercas (1896-1928), bet tai bus padaryta per atskirą Popiežiaus vizitą į Bosniją. Kaip tik iš šios šalies Banja Lukos miesto yra kilęs šis kroatas.

Lietuvos vyskupai - apie visuomenines ir Bažnyčios aktualija

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis (kairėje) ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Lyties pakeitimo operacijas Lietuvos vyskupai vadina žmogaus luošinimu. Katalikų Bažnyčios ir savo asmenines nuostatas šiuo klausimu kardinolas Audrys Juozas Bačkis išdėstė penktadienį Vilniuje, Trinapolio rekolekcijų namuose, surengtoje spaudos konferencijoje.
Čia tris dienas vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis ir jam baigiantis žurnalistai buvo supažindinti su svarbiausiais sprendimais, buvo išdėstytas Lietuvos vyskupų požiūris į visuomenines aktualijas.

Atminimo lenta - prie Sąjūdžio lopšio

Lentą atidengė Angonita Rupšytė kartu su jaunosios kartos ir tuomečio Sąjūdžio atstovais rajonuose

Minint Sąjūdžio penkioliktąsias metines, antradienį prie Lietuvos mokslų akademijos pastato, kuriame buvo suburta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, atidengta atminimo lenta. Rusvai pilko granito lentoje rašoma: “Šiame name 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988-1990 m. čia posėdžiaudavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimas. Sąjūdis žadino tautą Atgimimui”.
Garbė atidengti lentą buvo patikėta Sąjūdžio siela vadinamai Angonitai Rupšytei kartu su jaunosios kartos ir tuomečio Sąjūdžio atstovais rajonuose. Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo buvę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nariai, Seimo, miestų ir rajonų savivaldybių atstovai, žinomi kultūros ir meno veikėjai, užsienio svečiai.
Liaudies dainų padainavo Veronika Povilionienė, pritariant visiems susirinkusiems.
Kelis šimtus ceremonijos dalyvių Lietuvos mokslų akademijos vardu pasveikino jos viceprezidentas Algis Piskarskas. Pasak profesoriaus, Sąjūdis dar jaunas ir gali dar daug nuveikti Lietuvos labui, o Mokslų akademija visada buvo ir yra laisvos dvasios bei minties vieta.

Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavimas

Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavime

Praėjus mažiau nei metams po 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kur drąsiausių tautos žmonių buvo duotas impulsas siekti laisvės ir nepriklausomybės, 1988 m. birželio 3 d. buvome kviečiami į Mokslininkų rūmų Didžiąją salę. Vienas po kito į tribūną lipo jauni žmonės ir sakė, tuomet dar tebetvyrant sovietmečio įvarytai baimei, drąsias kalbas. Per rankas pasiuntus registracijos lapą, buvome paraginti pasirašyti, nes „dalyvavusiųjų pavardės įeis į Lietuvos istoriją“. Tuomet ir buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo Atgimimo laikotarpis, pažymėtas gausybe mitingų, patriotinių dainų, viešai reiškiamo laisvės troškimo.

Vilniaus arkivyskupijoje

Vilniaus dekanate

Vargonų gausmas

Iš kairės: prof. Leopoldas Digrys, vargonų meistras Laimis Pikutis ir vargonų intonatorius Norbertas Špėtas iš Vokietijos

Vilnius. Šv. Kazimiero bažnyčioje sumontuoti ir jau baigti intonuoti puikūs mechaniniai “Oberlinger” firmos vargonai. Beveik keturių milijonų litų sąmatinės vertės instrumentą, kaip sakė Šv. Kazimiero bažnyčioje veikiančio Religinės muzikos centro vadovas prof. Leopoldas Digrys, pavyko įsigyti už simbolinę kainą. Tai galima vadinti daline Vokietijos Karlsruhės miesto evangelikų bažnyčios labdara.
Vargonai - istoriniai, teko kai ką restauruoti, atstatyti balsus, XVIII amžiaus fasadą. Vargonus intonavo vienas geriausių šios srities specialistų iš Vokietijos Norbertas Špėtas.
Lėšų šiems vargonams yra skyrusi Lietuvos Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė. Juk jau dvylika metų Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksta nemokami sekmadieniniai koncertai visuomenei - vadinami religinės muzikos ir susikaupimo valandomis.

Prisiminimai apie kardinolą V.Sladkevičių

V.Sladkevičiaus atminimui skirtos knygos pristatyme kalba kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (dešinėje)

Gegužės 28-ąją Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, visuomenei pristatyta kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui skirta knyga “Padaryk mane gerumo ženklu”.
Pristatymas vyko muziejaus padalinyje - Taikomosios dailės muziejuje, kur veikia paroda “Krikščionybė Lietuvos mene”. Kardinolas V. Sladkevičius buvo vienas pirmųjų šios parodos globėjų.
Knyga “Padaryk mane gerumo ženklu” yra kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus leidinys. Ją sudarė ir parengė Irena Petraitienė. Knygoje surinkti kardinolo amžininkų, mokinių, bičiulių ir bendražygių prisiminimai, sudėta daug vertingos dokumentinės medžiagos, atskleidžiančios kardinolo asmenybę, užrašyti V. Sladkevičiaus pamokslai, kėlę ir stiprinę žmones istorinių permainų metu.

Popiežius priėmė JAV valstybės sekretorių

Popiežius priėmė JAV valstybės sekretorių Koliną Pauelą

Popiežius Jonas Paulius II pirmadienį Romoje privačios audiencijos metu priėmė JAV valstybės sekretorių Koliną Pauelą. Šis susitikimas laikomas iki šiol svarbiausiu žingsniu normalizuojant santykius tarp Katalikų Bažnyčios ir Jungtinių Valstijų, kuriuos gerokai aptemdė Irako karas. 83 metų popiežius prieš prasidedant kariniams veiksmams ne kartą įspėjo dėl karinio konflikto ir nenuspėjamų jo padarinių.
K. Pauelas ir Jonas Paulius II per pokalbius aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Irako atstatymo klausimus. Katalikų Bažnyčios vadovas pabrėžė, kad yra svarbu sukurti nepriklausomą Palestinos valstybę. Jis pareiškė viltį, kad, padedant naujajam taikos planui, abi valstybės - Izraelis ir Palestina - galiausiai bus vienodai saugios ir vienodai suverenios”.

Abejotinomis skraistėmis prisidengus

Vyriausybė jau parengė ir patvirtino savo posėdyje Lyčių pakeitimo įstatymo projektą. Kad šio keisto įstatymo priėmimą inspiravo premjero A.Brazausko aplinka, netenka abejoti. Artimi Premjero giminaičiai ir sveikatos apsaugos ministro J.Oleko „globėjai“ jau seniai propaguoja dirbtinio apvaisinimo ir panašių įstatymų būtinumą. Tai aiškiai susiję su dideliais pinigais ir materialine nauda, kas ir yra pagrindinis kairiųjų valdžios siekimas. Neatsitiktinai Vyriausybės valandoje Seime premjeras A.Brazauskas buvo paklaustas, kaip jis reaguotų į tai, kad, draugaujant su moterimi ir kuriant ateities planus, staiga paaiškėtų, jog ši moteris yra… buvęs vyras. Beje, šio keisto įstatymo sumanytojai aiškina, kad tokį įstatymą parengti lėmė įsipareigojimai, numatyti Civiliniame kodekse. Akcentuojama, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Tačiau nei A.Brazauskas, nei J.Olekas nenurodo, kokiame dokumente yra fiksuojamas toks ES reikalavimas. Beje, dangstytis Europos Sąjunga tapo labai mėgstamu dabartinės valdžios maskavimosi šydu. Ypač tada, kai prastumiami „grupei draugų“ ir giminių naudingi įstatymai. A.Brazauskui nepatiko, kai dalis Seimo narių jo Vyriausybės priimtą įstatymo projektą jau pavadino „transseksualų įstatymu“. Premjeras tokio įstatymo būtinybę aiškino, kaip jau yra įpratęs. Esą jam medikai skundėsi, kad į juos kreipiasi žmonės dėl lyties pakeitimo, bet nėra jokių normų, kaip tokiais atvejais turi elgtis medicinos tarnybos… Sveikatos apsaugos ministras J.Olekas neatmetė galimybės, kad tokios operacijos, kainuosiančios nepaprastai brangiai, bus finansuojamos iš sveikatos draudimo fondo lėšų. Tai jau neregėtas cinizmas. Už tuos pinigus galima būtų išgelbėti daugelio sunkiai sergančių ligonių gyvybes. Bet ką jau ten koks širdininkas ar vėžiu sergantis! Svarbu, kad jų sąskaita bus galima patenkinti visokių dvasios ir kūno iškrypėlių bei iš to gerai uždirbsiančių įtakingo medikų klano poreikius.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).