100-oji
Jono Pauliaus II apaštalinė kelionė
|
Popiežius Jonas Paulius
II sveikina tikinčiuosius |
Popiežius lanko Kroatiją
jau trečią kartą
Birželio 5 dieną prasidėjęs ir
iki birželio 9-osios truksiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis
vizitas Kroatijoje ženklina dar vieną istorinį Šventojo Tėvo pasiekimą
25-aisiais jo pontifikato metais: tai jau 100-oji šio Popiežiaus
kelionė už Italijos ribų. Kroatijos katalikai didžiuojasi šiuo
faktu, kaip ir tuo, kad jų šalis yra pirmoji pokomunistinė Rytų
Europos valstybė, kurią Jonas Paulius II aplanko jau trečią kartą.
(Išskyrus jo paties tėvynę Lenkiją, kurioje per savo pontifikatą
Popiežius lankėsi jau aštuonis kartus.)
Jis pirmą kartą atvyko į Kroatiją 1994 metais, kai dar vyko Balkanų
karas (1991-1995) ir trečdalis šios šalies (kurios nepriklausomybę
Šventasis Sostas pirmasis pripažino 1992 metais) teritorijos dar
buvo okupuota buvusios Jugoslavijos kariuomenės. Antrą kartą Popiežius
aplankė jau visiškai išsivadavusią Kroatiją 1998 metais, ir tos
kelionės svarbiausiu įvykiu buvo beatifikacija žymaus Kroatijos
Katalikų Bažnyčios hierarcho kardinolo Aloyzo Stepinačo, patyrusio
ateistinio komunistų režimo nelaisvę.
|
Prasmingas
kelionių magisteriumo paveldas
|
Palaimintasis kardinolas
Aloyzas Stepinačas
(1898-1960) |
Ugdyti taikos kultūrą
Tarp viso milžiniško popiežiaus
Jono Pauliaus II mokymo paveldo ypatingą vietą užima jo apaštalinių
kelionių metu pareikštos mintys, pastabos ir nurodymai, kurie geriausiai
atitinka laiko ir vietos sąlygas, kartu turi ir visuotinę apibendrinančią
reikšmę.
Šventojo Tėvo kalbos ir homilijos, pasakytos per ankstesnius jo
vizitus į Kroatiją, reikšmingos tuo, kad jose persipynė karo ir
taikos tema su vertingais prisiminimais apie praėjusio totalitarinio
komunistų režimo pamokas, taip pat buvo perspėta dėl nelengvų išbandymų,
kurie laukia pokomunistinės visuomenės, jai integruojantis į demokratinių
Europos tautų sambūrį.
Pirmasis trumpas Popiežiaus vizitas į Kroatiją (1994 m. rugsėjo
10-11 d.) vyko dar nepasibaigus žiauriam Balkanų karui, kuriame
buvo aktualūs ne tik etninių, bet ir religinių santykių klausimai.
(Tarpusavyje kovojo buvusios Jugoslavijos tautos, kurių nacionalinis
ir religinis identitetai buvo glaudžiai susiję: dauguma serbų yra
stačiatikiai, dauguma kroatų - katalikai, bosniai ir Kosovo albanai
- musulmonai.) Jau Kroatijos sostinės Zagrebo oro uoste vykusioje
sutikimo ceremonijoje Jonas Paulius II sakė, kad atvyko kaip sutaikymo
piligrimas, kviesdamas visus skirtingų etninių ir religinių grupių
žmones siekti vienybės, atleidimo ir kurti taikos kultūrą.
|