Atnaujintas 2003 m. birželio 6 d.
Nr.44
(1148)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Aktualijos
Katalikų bendruomenėse
Ūkis
Nuomonės
Lietuva

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Atminimo lenta - prie Sąjūdžio lopšio

Lentą atidengė Angonita Rupšytė
kartu su jaunosios kartos ir tuomečio
Sąjūdžio atstovais rajonuose

Minint Sąjūdžio penkioliktąsias metines, antradienį prie Lietuvos mokslų akademijos pastato, kuriame buvo suburta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, atidengta atminimo lenta. Rusvai pilko granito lentoje rašoma: “Šiame name 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988-1990 m. čia posėdžiaudavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimas. Sąjūdis žadino tautą Atgimimui”.
Garbė atidengti lentą buvo patikėta Sąjūdžio siela vadinamai Angonitai Rupšytei kartu su jaunosios kartos ir tuomečio Sąjūdžio atstovais rajonuose. Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo buvę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nariai, Seimo, miestų ir rajonų savivaldybių atstovai, žinomi kultūros ir meno veikėjai, užsienio svečiai.
Liaudies dainų padainavo Veronika Povilionienė, pritariant visiems susirinkusiems.
Kelis šimtus ceremonijos dalyvių Lietuvos mokslų akademijos vardu pasveikino jos viceprezidentas Algis Piskarskas. Pasak profesoriaus, Sąjūdis dar jaunas ir gali dar daug nuveikti Lietuvos labui, o Mokslų akademija visada buvo ir yra laisvos dvasios bei minties vieta.

Gyvasis Sąjūdis

Iškilmingame Seimo posėdyje buvo paminėtos Sąjūdžio įkūrimo penkioliktosios metinės. Posėdyje kalbėjęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas negailėjo gražių žodžių Sąjūdžio nuopelnams atkuriant valstybės nepriklausomybę. A.Paulauskas aiškino, kad Sąjūdis sukūrė prielaidas Lietuvos komunistų partijai atsirasti. Jis teigė, jeigu komunistų partija nebūtų nuėjusi su Sąjūdžiu, Lietuvoje iki šiol būtų didžiausias visuomenės susipriešinimas. Buvęs Sąjūdžio pirmininkas prof.V.Landsbergis pažymėjo, kad visuomenėje stiprėja idealizmo poreikis ir todėl siūlė atgaivinti Sąjūdį.
Buvę Sąjūdžio veikėjai ir aktyvistai teigė, kad kilnius Sąjūdžio idealus užgožė savanaudiški siekiai. Poetas Justinas Marcinkevičius pavadino paradoksu tai, kad Baltijos kelyje dvasiškai ir moraliai buvome, ko gero, laisvesni nei dabar. Tada, anot jo, buvome laisvi nuo politinio ir socialinio egoizmo, nuo neapykantos, pykčio, pavydo, keršto, karjerizmo ir smurto, melo ir demagogijos bei nuo daugelio kitų juodų dalykų. Poeto teigimu, greitai bus sunku įtikinti jaunesniąją kartą, kad buvo toks Sąjūdis, kuris laisvę ir nepriklausomybę norėjo sverti ne nuosavybės gramais ar tonomis, o suvereniteto absoliutu. Poetas taip pat pažymėjo vieną iš Sąjūdžio klaidų - neužkirstas kelias ilgapirščiams ir savanaudžiams. J.Marcinkevičius kreipėsi į valdančiuosius, ragindamas „pagaliau užsiūti Lietuvos kišenes, jeigu jos dar nevisiškai ištuštintos“.

Siūlo pasimokyti iš istorijos

15 metų jubiliejų mininčio Sąjūdžio istorija yra pamokanti ir dabar, šiandieniniams politikams ir visuomenės veikėjams. Tuo yra įsitikinęs Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius. Jo nuomone, Sąjūdis buvo stiprus todėl, kad istorinio lūžio metu suformulavo ir efektyviai gynė svarbiausią Tautos siekį - iškovoti laisvę, išsivaduoti iš okupacijos. “Žmonės vienijosi aplink tokį nacionalinį interesą, aplink tokią tautinę ambiciją. Ši tautinė ambicija varė visus mus į priekį ir niekas nebuvo baisu”, - spaudos konferencijoje pasidalijo savo prisiminimais A. Kubilius.

Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavimas

Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavime

Praėjus mažiau nei metams po 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kur drąsiausių tautos žmonių buvo duotas impulsas siekti laisvės ir nepriklausomybės, 1988 m. birželio 3 d. buvome kviečiami į Mokslininkų rūmų Didžiąją salę. Vienas po kito į tribūną lipo jauni žmonės ir sakė, tuomet dar tebetvyrant sovietmečio įvarytai baimei, drąsias kalbas. Per rankas pasiuntus registracijos lapą, buvome paraginti pasirašyti, nes „dalyvavusiųjų pavardės įeis į Lietuvos istoriją“. Tuomet ir buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo Atgimimo laikotarpis, pažymėtas gausybe mitingų, patriotinių dainų, viešai reiškiamo laisvės troškimo.

Gal pamėginkim

(Kalba iškilmingame Seimo posėdyje Sąjūdžio 15-osioms metinėms paminėti)

Malonūs Ekscelencijos ir visi aukšti svečiai, mieli kolegos Seimo nariai, buvusios Sąjūdžio Seimo Tarybos vardu sveikinu visus šią gražią atmintiną dieną.
Praėjusį šeštadienį pilnoje Kongresų rūmų salėje vyko Lietuvos Sąjūdžio aštuntasis suvažiavimas. Patikslinti įstatai, priimta programinių dokumentų, išrinkta vadovybė. Linksmi vyrai galėtų sakyti, kad įsteigtas “Aštuntasis Sąjūdis”, kaip seniau mėgindavo kalbėti apie nebūtus Antrąjį, Trečiąjį, Penktąjį Sąjūdžius. Dabar tie gudravimai jau beveik užmiršti, nors dar mėginama atskirti nuo Sąjūdžio jo pirmąjį organizacinį arba Iniciatyvinės grupės laikotarpį. Ir kai kam vis nepatinka, kad Lietuvos Sąjūdis apskritai tebėra. Iškilmingame organizacijos 15 metų minėjime atsigręžkime verčiau į istoriją. Mėginsiu apibrėžti joje, veikiau istoriografijoje, daugiau tvarkos. Gal kam nors vėliau pravers.

Lietuvos Sąjūdžio programinės nuostatos

Lietuvos Sąjūdis, susikūręs 1988 metais kaip savarankiškas visuomeninis ir politinis judėjimas, kilęs iš pasipriešinimo Lietuvos valstybės okupacijai ir aneksijai, per penkiolika veiklos metų didesnę dalį savo užsibrėžtų tikslų pasiekė. Lietuva tapo visame pasaulyje visuotinai pripažinta, nepriklausoma ir demokratine valstybe. Ji savo ateitį ir saugumą susiejo su viso pasaulio ir Vakarų valstybių veikiančiomis institucijomis: Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga ir NATO.