100-oji Jono Pauliaus II
apaštalinė kelionė
|
Popiežius Jonas Paulius
II sveikina tikinčiuosius
EPA-ELTA nuotrauka |
Popiežius lanko Kroatiją
jau trečią kartą
Birželio 5 dieną prasidėjęs ir
iki birželio 9-osios truksiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis
vizitas Kroatijoje ženklina dar vieną istorinį Šventojo Tėvo pasiekimą
25-aisiais jo pontifikato metais: tai jau 100-oji šio Popiežiaus
kelionė už Italijos ribų. Kroatijos katalikai didžiuojasi šiuo
faktu, kaip ir tuo, kad jų šalis yra pirmoji pokomunistinė Rytų
Europos valstybė, kurią Jonas Paulius II aplanko jau trečią kartą.
(Išskyrus jo paties tėvynę Lenkiją, kurioje per savo pontifikatą
Popiežius lankėsi jau aštuonis kartus.)
Jis pirmą kartą atvyko į Kroatiją 1994 metais, kai dar vyko Balkanų
karas (1991-1995) ir trečdalis šios šalies (kurios nepriklausomybę
Šventasis Sostas pirmasis pripažino 1992 metais) teritorijos dar
buvo okupuota buvusios Jugoslavijos kariuomenės. Antrą kartą Popiežius
aplankė jau visiškai išsivadavusią Kroatiją 1998 metais, ir tos
kelionės svarbiausiu įvykiu buvo beatifikacija žymaus Kroatijos
Katalikų Bažnyčios hierarcho kardinolo Aloyzo Stepinačo, patyrusio
ateistinio komunistų režimo nelaisvę.
Dabartinio vizito metu Dubrovniko mieste Šventojo Tėvo vadovaujamose
beatifikacijos iškilmėse Bažnyčios palaimintąja buvo paskelbta
kroatų vienuolė sesuo Marija Petkovič (1892-1966), Gailestingumo
dukterų kongregacijos įkūrėja, pasižymėjusi artimo meilės darbais.
(Plačiau apie naująją palaimintąją ir apie Popiežiaus vizitą bus
rašoma kito penktadienio XXI amžiaus numeryje.) Netrukus, birželio
22 dieną, palaimintuoju bus paskelbtas ir pirmasis kroatų pasaulietis
Ivanas Mercas (1896-1928), bet tai bus padaryta per atskirą Popiežiaus
vizitą į Bosniją. Kaip tik iš šios šalies Banja Lukos miesto yra
kilęs šis kroatas.
Bažnyčios statistikos duomenimis, iš 4,7 mln. Kroatijos gyventojų
3,8 mln. (81 proc.) yra katalikai. Šalies teritorijoje yra penkiolika
arkivyskupijų ir vyskupijų, kuriose sielovada rūpinosi 27 arkivyskupai
ir vyskupai, 2260 kunigų (1450 diecezinių ir 810 kunigų vienuolių).
Kroatijos katalikų bendruomenė taip pat turi 100 brolių vienuolių,
3470 seserų vienuolių, kunigais tapti ketina 690 seminaristų.
Vietos Katalikų Bažnyčia išlaiko 26 pradines ir vidurines mokyklas,
aštuonias aukštesniąsias ir aukštąsias studijų įstaigas, kuriose
mokosi apie keturis tūkstančius studentų. Kroatijos katalikams
priklauso 33 senelių ir invalidų namai, 57 našlaičių namai, 22
šeimų centrai ir moterų konsultacijos, 18 socialinės reabilitacijos
centrų.
Trečioje kelionėje į Kroatiją, be Dubrovniko miesto, popiežius
Jonas Paulius II aplankys Rijeką, Osijeką, Djakovą ir Zadarą,
kuriuose bus aukojamos šv. Mišios po atviru dangumi. Numatyti
susitikimai su vietos tikinčiaisiais, Bažnyčios ir valstybės vadovais.
Popiežiui, kuris garsėja savo ypatinga pagarba Dievo Motinai,
reikšmingas bus apsilankymas netoli Rijekos esančioje Trsato Švč.
Mergelės Marijos šventovėje. Kaip liudija tradicija, toje vietoje
XIII amžiaus pabaigoje buvo stebuklingai iš Nazareto atplukdytas
Marijos namelis, kuris vėliau buvo perkeltas į Loretą kaimyninėje
Italijoje.
Bažnyčios atsinaujinimas
prasideda nuo šeimos atsinaujinimo
Prasidėjusio Šventojo Tėvo vizito
į Kroatiją tema: Šeima Bažnyčios ir tautos kelias. Rengdamiesi
vizitui, Kroatijos vyskupai balandžio viduryje tokiu pavadinimu
paskelbė visose katalikų parapijose apaštalinį laišką, kuriame
dar kartą pabrėžė šeimos reikšmę, iškėlė tas problemas, su kuriomis
šeima susiduria šiuolaikinėje visuomenėje.
Ganytojai teigia, kad šeima yra ne tik vieta, kurioje gimsta biologinė
gyvybė, bet ir vieta, kur gimsta ir vystosi žmogaus tikėjimas.
Štai kodėl jie paragino tikinčiuosius apmąstyti šeimos vaidmenį
Bažnyčios ir visuomenės gyvenime bei vieningai darbuotis, kad
būtų stiprinamos šeimos vertybės.
Šeimoje, pagrindinėje visuomenės ląstelėje, ne tik ugdoma jaunoji
kartą, bet kartu kuriama ir tautos kultūrinio bei ekonominio gyvenimo
ateitis. Todėl yra svarbu, kad šeimoje būtų perduodamos pagrindinės
vertybės atsakingumas, rimtas požiūris, aukos dvasia, atsidavimas
ir meilė artimui, kilnumas, pagaliau tolerantiškumas bei pagarba
skirtingumams. Malda, Dievo žodžio klausymas, dalyvavimas šv.
Mišiose yra tie dvasiniai šaltiniai, kurie skatina sveiką šeimos
bendruomenės tikėjimo brandą, rašo Kroatijos vyskupai.
Tarp šių dienų šeimos problemų pirmiausia pamini labai sumažėjusį
gimstamumą, kuris sąlygojo demografinę krizę, tapusią vienu pagrindinių
pavojų kroatų tautos ateičiai ir jos gebėjimui lygiomis teisėmis
bei visavertiškai dalyvauti Europos tautų bendrijoje. Ganytojai
atkreipia dėmesį į šeimas apėmusią didelę dvasinę krizę, kuri
sunkina religinių ir moralinių vertybių perdavimą jaunajai kartai.
To rezultatas vaikams ir jaunuoliams vis dažniau pritrūksta
egzistencinės orientacijos, jie neturi gyvenimo tikslo. Komunistinis
mentalitetas ir perdėtas individualizmas iškraipo žmogiškos būties
sampratą ir tuo pat metu ignoruoja asmenį kaip socialinę būtybę,
- rašoma ganytojų laiške.
Visa tai neigiamai paveikia šeimą ir santuoką, seksualinės moralės
sampratą, taip pat su šeima ir santuoka susijusių įstatymų leidybą.
Tai savo ruožtu kelia dar didesnę grėsmę santuokos ir šeimos stabilumui,
kartu ir tautos socialinei bei ekonominei gerovei. Todėl akivaizdu,
kad šeimai reikia visokeriopos paramos ir būtent tai yra tikrasis
visuomenės, tautos ir Bažnyčios atsinaujinimo kelias, kaip teigia
Šventasis Tėvas daugelyje savo dokumentų, pabrėžia kroatų ganytojai.
Jie priminė 2002 metais Kroatijos episkopato paskelbtas Šeimos
pastoracijos direktyvas, kuriose stengtasi iškelti ir santuokos
orumą bei pašaukimą į šventumą.
Šeimos atsinaujinimas prasideda nuo kiekvieno šeimos nario pasiaukojimo,
o taip dvasiškai sustiprėjusi šeima tampa šventumo, tikėjimo praktikos
ir perdavimo vieta, tampa namų Bažnyčia, kaip ne kartą yra pasakęs
Šventasis Tėvas. Štai kodėl visas Bažnyčios atsinaujinimas prasideda
nuo kiekvienos šeimos atsinaujinimo. Vyskupai pakvietė kroatų
tikinčiuosius pripildyti bažnytines bendruomenes savo naująja
santuokos ir šeimos gyvenimo kokybe, pagarba socialinėms vertybėms
bei naujais pašaukimais į kunigystę ir vienuolystę.
Baigdami savo laišką, Kroatijos vyskupai Popiežiaus vizitą patikėjo
Dievo Motinos užtarimui, reikšdami viltį, kad šis vizitas sustiprins
prieš daugiau kaip 1300 metų krikštą priėmusį kroatų katalikišką
tikėjimą. Jo atvykimas pas mus yra naujas postūmis stiprinti
vertybėms, kurios jam yra labai brangios, ypač bendruomeniškumui
su visais, kurie tiki Kristų, ir dialogui su tais, kurie ieško
tiesos, - rašo ganytojai. Jie kreipiasi į tikinčiuosius apaštalo
šv. Pauliaus žodžiais: Nepailskime daryti gera (Gal 6, 9), nes
tik taip galima atsiliepti į meilę, kurią Dievas parodė, vėl atsiųsdamas
į šalį savo vietininką popiežių Joną Paulių II.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"