XXI amžius

Dėl socialdemokratų veiksmų siekiant sustabdyti
SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymą

Pareiškimas

Pastarosiomis dienomis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gausiai pažėrė niekuo nepagrįstus kaltinimus konservatoriams, neva jie šešerius metus trukdė Rusijos Dūmai ratifikuoti Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį ir tam labiausiai trukdė 2000 metais priimtas įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“.
Tokie argumentai sutampa su Rusijos Dūmos reakcingųjų politikų nuostatomis ir visiškai neatitinka tikrovės. Verta prisiminti, kad sienos sutartis buvo pasirašyta 1997 metais dirbant konservatorių Vyriausybei, taigi Rusija jos ratifikavimą ilgai vilkino dar iki minėto įstatymo priėmimo. Taip pat kyla klausimas, kodėl Rusija dar net nepasirašė, ne tik neratifikavo sienos sutarčių su Estija bei Latvija - gal ir dėl to kalti Lietuvos konservatoriai?
Tėvynės sąjunga reiškia pasitenkinimą, kad Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį Rusijos Dūma pagaliau ratifikavo, tačiau dėl to pirmiausia reikėtų dėkoti ES Komisijos pirmininkui R.Prodžiui. Tik tvirta ES laikysena derybose dėl tranzito į Karaliaučių privertė Rusija prisiimti įsipareigojimą ratifikuoti ir sienos sutartį. Socialdemokratams galima padėkoti nebent už tai, kad nesugadino, nors ir būta bandymų siūlyti Rusijai jai palankius tranzito variantus. Taigi galutiniu sienos sutarties ratifikavimu reikėtų tik pasidžiaugti ir čia padėti tašką.
Todėl visiškai nesuprantamai atrodo socialdemokratų bandymas jau po ratifikavimo kalbėti apie įstatymo „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ sustabdymą. Tai galima suprasti tik kaip parengiamuosius žingsnius sustabdymo link ir viešosios nuomonės tikrinimą, ketinant padaryti tai, ko trokšta Rusijos pusė.
Primename, jog nuostatai, kad Lietuvai būtų atlyginta SSRS okupacijos 1940-1990 metais padaryta žala, buvo pritarta 1992 metais referendume. Rusija 1997 metais pasirašydama sutartį žinojo apie referendume išreikštą lietuvių tautos valią ir apie savo atitinkamus įsipareigojimus 1992 metais Helsinkyje ir 1996 metais Strasbūre. Taip pat turime pastebėti, jog socialdemokratai per dvejus metus nieko nepadarė, kad referendumo ir įstatymo nuostata būtų įgyvendinama.
Įstatymo sustabdymas, jei LSDP išdrįstų žengti tokį žingsnį, būtų savotiška “meškos paslauga” ir pačios Rusijos demokratizavimosi pastangoms, atitolintų galimybę jai suvesti sąskaitas su sava istorija, kaip tai ryžtingai padaryta ir toliau daroma Vokietijoje.
Dabartinės valdžios sugebėjimą deramai atstovauti valstybės interesams santykiuose su Rusija parodys ir tai, ar bus leidžiama per Lietuvos teritoriją pervežti aplinkai ir žmonėms ypač pavojingą raketinį kurą iš Karaliaučiaus srities. Šiomis dienomis iš geležinkelio cisternų išsipylus tokiam nuodingam kurui evakuojami Novosibirsko srities Čiulymo miesto gyventojai. Šiai savo problemai Karaliaučiuje spręsti Rusija turi ir jūrų kelius.

Andrius KUBILIUS,
Tėvynės sąjungos pirmininkas