XXI amžius

Lietuvos vyskupai - apie visuomenines ir Bažnyčios aktualija

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis (kairėje)
ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Lyties pakeitimo operacijas Lietuvos vyskupai vadina žmogaus luošinimu. Katalikų Bažnyčios ir savo asmenines nuostatas šiuo klausimu kardinolas Audrys Juozas Bačkis išdėstė penktadienį Vilniuje, Trinapolio rekolekcijų namuose, surengtoje spaudos konferencijoje.
Čia tris dienas vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis ir jam baigiantis žurnalistai buvo supažindinti su svarbiausiais sprendimais, buvo išdėstytas Lietuvos vyskupų požiūris į visuomenines aktualijas.
Komentuodamas įstatymo dėl lyties keitimo projektą, kuriam pritarė Vyriausybė ir perdavė svarstyti Seimui, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, kardinolas A. J. Bačkis apgailestavo, kad mūsų šalyje valdžios institucijos vis dažniau daro žingsnius, ne stiprinančius šeimą, o ją silpninančius. Prie pastarųjų priskirtinas ir rengiamas įstatymas dėl lyties pakeitimo. Žmogaus lyties iš esmės pakeisti neįmanoma, sakė kardinolas. Chirurginės operacijos būdu pakeičiami tik išoriniai dalykai, o esminiai, prigimties dalykai lieka. Ir tai, kad pakeitę lytį žmonės tampa nevaisingi, leidžia šias operacijas vadinti luošinančiomis.
Pasaulis, prieš kurį laiką entuziastingai ėmęsis šių medicinos paslaugų, dabar jomis jau yra nusivylęs. Reikėtų geriau paanalizuoti to nusivylimo esmę. Kardinolas stebėjosi suinteresuotų asmenų atkaklumu: kai norima ką nors įsiūlyti, būtinai teigiama, esą to reikalauja Europos Sąjunga. Taip yra ir siekiant įteisinti lyties keitimą. Negi Vyriausybei, Seimui, stebėjosi kardinolas, šiuo metu nėra svarbesnių problemų už lyties keitimo operacijas, nors tokia pagalba suinteresuoti gal tik koks penkiasdešimt žmonių, negi tai aktualiau už žemdirbių protestus ir nevykstančią žemės ūkio reformą?
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius informavo, kad Lietuvoje nuspręsta įvesti diakonų tarnystę. Susipažinta su Vokietijos, Anglijos, Olandijos patyrimu, parengtas statutas. Jį patvirtinus Vatikane, bus pradėtas diakonų rengimas. Numatytos ketverių metų studijos. Turintiems aukštąjį išsilavinimą jos bus trumpesnės. Kandidatus į diakonus parinks Bažnyčios vadovybė, rekomendavus bendruomenei. Bus parenkami kiek vyresnio amžiaus žmonės, turintys šeimyninio gyvenimo patyrimą ir gavę žmonos sutikimą. Žmona diakono tarnystėje - svarbiausia pagalbininkė.
Diakonas yra dvasininkas, kuriam suteikta pirmoji iš kunigystės šventimo pakopų (kitos yra kunigystė ir vyskupystė). Diakonas turi teisę krikštyti, tuokti, atlikti laidotuvių apeigas, sakyti pamokslus, tačiau tik kunigams rezervuota teisė laikyti šv. Mišias ir klausyti išpažinčių. Diakonų tarnyba Katalikų bažnyčioje atgaivinta po II Vatikano Susirinkimo.
Telšių vyskupas Jonas Boruta informavo, kad į naująjį apeigyną yra įtrauktos ir kremacijos formulės, tačiau pirmenybę Katalikų Bažnyčia ir toliau teikia kūno laidojimui.
Žurnalistams paklausus, kaip vyskupai vertina Vilniaus savivaldybės sprendimą privatizuoti pastatą, kuris buvo nuomojamas dzenbudistams jų šventyklai, kardinolas A. J. Bačkis išreiškė apgailestavimą. Jis pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia mezga dialogą su budistais, todėl šios mažos bendruomenės išvarymas iš jų puoselėtos šventyklos yra skaudus. Kardinolas pažymėjo, kad čia kyla problemų ir teisingumo požiūriu, juk dzenbudistai pastatą suremontavo savo lėšomis.
Arkivyskupas S. Tamkevičius pridūrė, jog tai ne pirmas atvejis, kai valdžios institucijos nepaiso religinių bendruomenių, stokojama pagarbos sakralioms vietoms ir darbams.

Pagal Eltą