| Prisimintas
Pauliaus VI išmintingas vadovavimas Bažnyčiai
 |
Popiežius Paulius VI
(Džiovanis Batista Montinis) |
Prisimindamas popiežiaus Pauliaus
VI (1897-1978) išrinkimo į šv. Petro sostą 40-ąsias metines, popiežius
Jonas Paulius II savo pirmtaką, kurio pontifikatas tęsėsi 15 metų
(1963-1978), pavadino tvirtu ir kartu nuolankiu apaštalu, kuris
mylėjo Bažnyčią ir darbavosi dėl jos vienybės bei misijinės veiklos
stiprinimo. Jis drąsiai ir išmintingai vedė dialogą su pasauliu,
tačiau nenuolaidžiavo sekuliaristiniam mentalitetui, kuris kartais
sukeldavo kontroversijas ir pačios Bažnyčios viduje.
Kalbėdamas kelioms dešimtims tūkstančių maldininkų birželio 25 dieną
susirinkusiems į tradicinę trečiadienio bendrąją audienciją, popiežius
Jonas Paulius II sakė, kad Pauliaus VI pontifikatą pirmiausia ženklino
Vatikano II Susirinkimas (1962-1965) su jame iškeltu didesnio atvirumo
šiuolaikinei epochai poreikiu. Paulius VI atkakliai palaikė dar
Jono XXIII pradėtą vedamąją aggiornamento programą, siekdamas
Bažnyčios atsinaujinimo, sutinkamai su naujosios evangelizacijos
reikmėmis. Tačiau Šventasis Tėvas pabrėžė savo pirmtako Pauliaus
VI išmintingumą ir nuoseklumą, kai jis norėjo bažnytinės bendruomenės
atsivėrimo pasauliui, kartu nepasiduodant pasaulio dvasiai.
Popiežius Paulius VI ryžtingai priešinosi tam tikroms vilionėms
prisitaikyti prie modernizmo persiėmusio mentaliteto. Dėl to jis
turėjo patirti nemažai nesisupratimų, kartais netgi priešiškumą,
bet tai darė, semdamasis stiprybės iš Evangelijos. Vadinamuoju posusirinkiminiu
laikotarpiu Katalikų Bažnyčioje buvo išsivystęs liberalusis sąjūdis,
įtraukęs netgi dalį Bažnyčios hierarchų, ypač Olandijoje, kai buvo
reikalaujama panaikinti dvasininkų celibatą, kunigystės šventimus
teikti moterims, keisti požiūrį į šeimą, skyrybas ir pan. Popiežius
Paulius VI 1971 ir 1974 metais pasitarti su pasaulio vyskupais buvo
sušaukęs Vyskupų Sinodus, kurie palaikė tradicinį Bažnyčios mokymą.
Tam pasitarnavo Pauliaus VI vidinė ramybė, pusiausvyra tais kritiškais
momentais, kur nepaliovė skleidęs Dievo Žodžio šviesą Jo žmonėms,
kalbėjo popiežius Jonas Paulius II birželio 25-osios audiencijoje.
Permainingais laikais jis valdė Bažnyčią išmintingai ir su meile,
pranašiškai gindamas Evangelijos tiesą, žmogaus gyvybės orumą ir
tautų pažangos autentiškumą, - kalbėjo popiežius Jonas Paulius
II. Jis ypač paminėjo 1968 metais paskelbtą Pauliaus VI encikliką
Humanae Vitae, kuri patvirtino Bažnyčios mokymą apie dirbtinės
kontracepcijos nemoralumą, taip pat socialinę encikliką Populorum
Progressio, skelbusią visų žmonių ir tautų teisę į pareigą kurti
teisingą bei solidarią visuomenę.
Šventasis Tėvas pastebėjo, kad jam, kaip tuomečiam Krokuvos arkivyskupui,
irgi teko dalyvauti Vatikano II Susirinkime, tuo pačiu betarpiškai
įvertinant Pauliaus VI darbus. Jis sakė, kad dabartiniame savo pontifikate
iš esmės tęsia Pauliaus VI pradėtą pastoracinės veiklos programą,
semdamasis iš jo, kaip iš tėvo ir mokytojo, įkvėpimo. Šia prasme
yra svarbi popiežiaus Pauliaus VI atnaujinta apaštalinių kelionių
į užsienį era. 1964 metais jis atliko piligrimystę į Šventąją Žemę
- tai buvo pirmas kartas po daugiau kaip 150 metų, kai Popiežius
išvyko už Italijos ribų. Po šios istorinės kelionės buvo kitos -
į Indiją (1964), JAV (1965), kur Niujorke, Jungtinių Tautų Organizacijos
būstinėje, pasakyta kalba, į Afriką (1969), Pietryčių Aziją (1970).
Iš viso popiežius Paulius VI per savo pontifikatą atliko devynias
apaštalines keliones į užsienį. Tai, žinoma, nedaug, palyginti su
Jono Pauliaus II rekordiniu 101 vizitu į 129 pasaulio šalis. Tačiau
Šventasis Tėvas pabrėžė, kad būtent jo pirmtako naujoji piligrimysčių
iniciatyva, jog apaštalinės kelionės šiandien yra tapusios šv.Petro
tarnystės integralia dalimi.
Jis priminė Pauliaus VI mėgstamą šv.Augustino posakį, kad Viešpaties
kaimenės globa yra meilės tarnystė, ir sakė, jog tiek šv. Petro,
tiek ir visų jo įpėdinių misijos slėpinys yra meilė. Meilė yra
slėpinys taip pat tų, kurie yra pakviesti Gerojo Ganytojo pavyzdžiu
vesti Dievo tautą. Kunigas, vėliau vyskupas, kardinolas ir popiežius
Paulius VI visą gyvenimą uoliai vykdė šitą meilės įsakymą.
* * *
Popiežius Paulius VI (Džiovanis Batista Montinis) gimė 1897 metais
Cončesijo miestelyje netoli Brečės, šiaurinėje Italijoje, laikraščio
redaktoriaus šeimoje. 1920 metais gavo kunigystės šventimus ir po
tolesnių studijų Romoje, nuo 1922-ųjų dirbo Vatikano valstybės sekretoriate.
Per šią savo 32 metų tarnystę buvo įgijęs didelį popiežių Pijaus
XI ir Pijaus XII pasitikėjimą. Nuo 1954 iki 1963 metų buvo Milano,
didžiausios Italijos diecezijos arkivyskupu. 1958 metais pakeltas
kardinolu. Jo vyskupiškas motto buvo In nomine Domini (Vardan
Viešpaties), kuris liko ir išrinkus popiežiumi Paulių VI.
Konklavoje, prasidėjusioje 1963 m. birželio 19 d., praėjus porai
savaičių nuo popiežiaus Jono XXIII mirties, dalyvavo 80 kardinolų,
daugiau nei bet kurioje ankstesnėje Popiežiaus rinkimų ceremonijoje.
Paulius VI buvo išrinktas birželio 21-ąją, trečiąją konklavos dieną,
o oficialiai Katalikų Bažnyčios ganytojo pareigas pradėjo eiti birželio
29-ąją. Jo mirties 25-osios metinės bus minimos rugpjūčio 6 dieną.
Minėdamas savo pirmtako Pauliaus VI pontifikato pradžios 40-metį,
popiežius Jonas Paulius II birželio 24 dieną Vatikano didžiuosiuose
audiencijų rūmuose pašventino ką tik pastatytą Pauliaus VI paminklą.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Romos Kurijos nariai, skulptorius
Florianas Bodinis, Pauliaus VI sekretorius arkivyskupas Paskualė
Makis, Popiežiaus artimiausi giminaičiai. Audiencijų salė, kurios
vestibiulyje stovės marmurinis Pauliaus VI biustas, jo rūpesčiu
baigta statyti 1971 metais ir talpina dešimt tūkstančių žmonių.
Salė, kuri, Pauliaus VI sumanymu, turi būti vieta Popiežiaus katechezei,
dabar taip pat turi jo vardą. Melskimės, kad mes taip pat, kaip
ir jis, galėtume be paliovos skelbti Dievo Karalystę, - sakė šventindamas
paminklą popiežius Jonas Paulius II.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"
|