Lietuvos
valstybei 750 metų
Nesikeičiančios imperijos užmačios
Rusijoje, o ypač Baltarusijoje
leidžiamose istorinėse knygose net profesorių vardais pasidabinę
istorikai, rašydami apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, dažniausiai
kalba apie kažkokią rusų-lietuvių valstybę. Netgi Mindaugas vadinamas
rusų kunigaikščių statytiniu ir jų valios vykdytoju. Tai ne tik
dabartinių rusų ir baltarusių istorikų skelbiamas požiūris, bet
jis buvo plačiai skelbtas ir carinėje Rusijoje.
Apie tolimos istorijos Lietuvos valstybę, ypač jos santykius su
Rusija plačiai rašė žinomas istorikas S.Sužiedėlis. Jis pažymėjo,
jog, dar nesusikūrus Lietuvos valstybei, tai yra iki mindauginio
periodo, lietuviškas gentis, konkrečiai, jotvingius, ką rodo pačių
rusų metraščiai, nuolat puldinėjo Kijevo kunigaikščiai. Istoriniuose
šaltiniuose minimi tokie žygiai 983, 1038 metais. Na, o rusų metraščiai
Lietuvos vardą pirmą kartą paminėjo 1040 metais, aprašydami kunigaikščio
Jaroslavo žygį į Lietuvą. Tie nuolatiniai Lietuvos puldinėjimai
rodo, jog nuo seno rusų kunigaikščiai vykdė plačią ekspansiją
į Lietuvą. Tačiau lietuvių kunigaikščiams ėmus vienytis, ypač
Mindaugo laikais (1236-1263), Lietuva rengė karo žygius prieš
nuolat besiriejančius rusų kunigaikščius, mokėjusius duoklę totoriams.
Lietuva ilgai gynė Rusiją nuo Aukso Ordos. Žinomas rusų poetas
K.Balmontas, labai domėjęsis istorija, rašė: Totorius nubloškė
šalin lietuvis (Tatar otbrosil pročj litvin). K.Balmontas turėjo
galvoje Mindaugą.