Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Žvilgsnis
Visuomenė
Istorijos vingiai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Mindaugo karūnavimui - 750 metų
Karaliaus Mindaugo siekis virsta tikrove

Adomas VARNAS. „Mindaugo vainikavimas“

XIII amžiuje susiklosčiusi geopolitinė padėtis diktavo neišvengiamų, gyvybiškai svarbių ir net nepopuliarių sprendimų seką, siekiant svarbiausio tikslo - išsaugoti Lietuvos valstybę, apginti ją nuo nesiliaujančių puldinėjimų, prisidengus stabmeldžių krikštijimo misija. Mindaugas aiškiai suvokė, kad Lietuvai toliau pasilikti paskutine pagoniška šalimi yra pražūtinga. Lietuva keletą šimtmečių priešinosi krikštijimui kardu ir stebino kaimynus atsparumu tokiems pasikartojantiems mėginimams. Antras ne mažiau svarbus klausimas – iš kur priimti krikštą: iš Rytų ar Vakarų?
Vienuolis Kristijonas, rengdamas valdovą krikštui ir išsamiai aiškindamas krikščionių tikėjimo tiesas, natūraliu būdu atskleidė ne tik krikščioniškosios Europos valstybių tarpusavio ryšius, bet ir tuometinės politinės sistemos veikimą Europoje. Mindaugas ir jo aplinkos žmonės buvo pakrikštyti 1251 metais. Tai buvo ir Lietuvos krikšto pradžia. Rygos auksakaliai nukaldino aukso vainikus būsimiems karaliui ir karalienei. 1253 m. liepos 6 d. įvyko Mindaugo ir jo žmonos Mortos karūnavimo iškilmės.
Popiežiaus Inocentas IV paskelbė, kad Lietuva priimta į šv.Petro leno teisę. Tai buvo pripažinimas, kad Mindaugo valdoma šalis iš tikrųjų yra krikščioniška, kad Lietuva tampa visateise Europos valstybe. Mindaugo siekis atimti iš karingų kaimynų prisiimtą ir pagonių krikštijimo dingstimi pridengtą teisę puldinėti baltų genčių gyvenamas teritorijas ir jas plėšti gavo tvirtą teisinę atramą. Iš tikrųjų viskas klostėsi kur kas sudėtingiau, bet kito būdo patekti į krikščioniškosios Europos tautų šeimą nebuvo. Mindaugo posūkio į Vakarus tikslingumą ir reikalingumą ne kartą patvirtino amžių patirtis. Lietuviams tai reiškė pradžią permainingo, ilgo kelio iš senojo baltų tikėjimo į krikščioniškąją kultūrą.
Karalienė Morta mirė 1262 metais. Valdingasis Mindaugas atvykusią į šermenis velionės seserį, Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną, pasiliko vaikams globoti. Toks buvęs velionės noras. Kai Briansko kunigaikštis sukėlė maištą, Mindaugas pasiuntė Daumantą su kariuomene malšinti sukilėlių. Šis pasinaudojo proga ir, pasišalinęs iš žygio, grįžo atgal ir kartu su Mindaugo seserėnu Treniota 1263 metų rudenį nužudė karalių Mindaugą ir jo sūnus - Ruklį ir Rupeikį. Būta ne tik asmeninio keršto motyvų. Žuvus valdovui ir jo įpėdiniams, karalystė nustojo egzistavusi. Vėliau Daumantas pabėgo į Pskovą, priėmė stačiatikių krikštą, gavo Timofėjaus vardą. Būdamas talentingas karvedys buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu. Sėkmingai kovojo su Livonijos ordinu ir savo gentainiais - lietuviais. Po mirties buvo paskelbtas stačiatikių šventuoju. Jo kalavijas – „Dovmantov mieč“ (rus.) - iki šiol tebesaugomas Pskove kaip relikvija.

Lietuvos katalikai ilgiausioje piligriminėje kelionėje Europoje

Piligrimų techninė vadovė Birutė Totoraitytė (kairėje) ir jos aktyvi talkininkė Vitalija Rožukaitė

Lietuvos katalikai, didžiąją kelionę pradėję Vilniuje, per Trakus, Aukštadvarį, Pivašiūnus, Alovę, Miroslavą, Seirijus, birželio 14-ąją pasiekė Lazdijus. Iš čia, po šv. Mišių Šv. Onos bažnyčioje ir pusryčių klebonijoje, nešini kryžiumi, Vatikano, Lietuvos, Taikos ir Lenkijos valstybių vėliavomis, piligrimai ir juos lydintieji su maldomis ir religinėmis giesmėmis žygiavo Lenkijos sienos link. Prieš kelionę pakalbinau kelionės vadovą iš Klaipėdos Gintarą Naudžiūną, kuris, paklaustas, nuo kada puoselėjo mintį surengti tokią sudėtingą piligriminę kelionę, atsakė, kad jau ankstesnės kelionės po Lietuvą – į Kryžių kalną, aplink Lietuvą, po Žemaitiją, aplankant šventąsias vietas, išsijojo maldininkų grupes, sutelkė aktyvą, fiziškai pasirengusius, ištverminguosius piligrimus. „Turime patirtį, tikimės Dievo palaimos. Į mus lydintį autobusą susidėjome maisto atsargų, drabužių, kitos mantos. Kaip žinote, per dieną reikės nueiti apie 30 kilometrų. Tuo pačiu autobusu grįšime namo.

Seniai prognozuoti įvykiai Raseiniuose

Po to, kai Raseiniuose žmonės, nepasitikėdami policija, ėmė steigti savigynos būrius, šiame mieste lankėsi ir „XXI amžiaus“ korespondentas. Jam teko susitikti su žmonėmis, kalbėtis apie gyventojų ir policijos, kuri turi juos ginti nuo nusikaltėlių, santykius. Kone visi rėžė tiesą į akis, tačiau, jų paprašius fotografuotis ar bandant užrašyti pokalbį į diktofoną, kaipmat drąsa išblėsdavo. Miestelėnai bijojo išsiduoti. “Žinote, auginu dukrą…” - teisinosi viena laikraščių pardavėja. Tačiau buvo ir nebailokų raseiniškių.

Už nusikaltimą privalo atsakyti

Naujuoju laikinuoju policijos komisariato vadovu yra paskirtas Algirdas Stončaitis. Žurnalistą jis sutiko priimti komisariate pasibaigus darbo dienai.

Raseiniškiai pasiilgo ramybės. Kada jie galės jaustis saugiai?
Žinau, kad žmonės bijo. Raseiniuose padėtis nėra dramatiška ar išskirtinė.
Anksčiau policijos komisariatas buvo sukoncentravęs savo jėgas tirti rezonansinėms byloms. (Ir jas puikiai ištyrė.) Tačiau nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys gatvės nusikaltimams, chuliganizmui. Dabar dedamos pastangos smulkiems nusikaltimams tirti. Žmonės gana jautriai į tai reaguoja. Gatvės chuliganizmas kartais paliečia didesnį būrį žmonių nei rezonansinis nusikaltimas kaimo vietovėje. Šiandien galima daryti išvadas, kad pajėgos, kurios skirtos viešosios tvarkos apsaugai, aiškiai yra per mažos. Komisariate šiuo metu yra 17 laisvų etatų. Žmonės jausis saugiau, kai gatvėse matys patruliuojančius pareigūnus. Dabar dirba patruliai iš Kauno bei kitos apsaugos pajėgos. Miesto gyventojai įvairiomis formomis bus kviečiami bendradarbiauti su policija.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Vištyčio valančiukai su savo vėliava po pamaldų nužygiavo į kultūros namus

Valančiukų šventė

Vištytis. Kai prieš penkerius metus P.Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokytojas Vitalius Gaidys gavo auklėjamąją penktokų klasę, Lietuvoje jau veikė Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdis, į organizaciją būrėsi valančiukai. Mokytojas, paskatintas parapijos klebono kan. J.Baranausko, Vištyčio mažuosius pamažėl sudomino šiuo judėjimu. Pirmosios valančiukų kuopos narės, šiemet devintokės, su malonumu prisimena stovyklas, įvairius renginius. Mergaitės jaučiasi svarbios ir atsakingos, nes koordinuoja žemesniųjų klasių moksleivių kuopų veiklą. Tai vienintelė rajono mokykla, kurios moksleiviai organizuotai dalyvauja tokioje veikloje.
Šis judėjimas jau penkeri metai kuria ir brandina savas tradicijas. Vaikai noriai įsitraukia į įvairias katalikiškas akcijas. Pernai dalyvavo maldos žygyje per Lietuvą, buvo Lietuvos blaivystės sąjūdžio suvažiavimo delegatai, kasmet M.Valančiaus gimtadienio proga mokykloje rengia meninio skaitymo konkursus. Dalyvaudami tarptautiniame konkurse holokausto tema „Mūsų senelių, prosenelių kaimynai žydai“, laimėjo antrąją vietą šalyje ir prieš Velykas turėjo galimybę lankytis Lenkijoje – Krokuvoje, Osvencime.

Teikia laimę kitiems

Šv.Mišias už Kolpingo draugijos veiklą aukojo arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir apaštalinis nuncijus dr.Peteris Stephanas Zurbriggenas

Kolpingo draugija šiais metais mini savo veiklos Lietuvoje dešimtmetį. Jubiliejinį birželio 21-osios rytą kolpingiečiai rinkosi Kauno Arkikatedroje, kurioje šv.Mišias už draugijos veiklą ir jos narius aukojo Kolpingo draugijos Lietuvoje globėjas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. P.S.Zurbriggenas. Šv.Mišių metu pašventintas kryžius, kurį sekmadienio rytą Kolpingo draugijos nariai pastatė Kryžių kalne, kaip padėką Aukščiausiajam už galimybę dirbti visose septyniose Lietuvos vyskupijose ir plėtoti vokiečių katalikų kunigo Adolfo Kolpingo (1813–1865) socialinio teisingumo, grindžiamo krikščioniška artimo meile, idėjas. Kolpingo draugija Lietuvos 32 parapijose vienija daugiau nei 500 narių. Pasaulyje vienijasi 56 šalių Kolpingo draugijos, joms priklauso daugiau nei 450 tūkst. narių.

Arkivyskupijos ir savivaldybės bendradarbiavimo sutartis dėl Prisikėlimo bažnyčios

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kauno meras Arvydas Garbaravičius pasirašę sutartį

Kauno arkivyskupijoje tarp Kauno arkivyskupijos ir Kauno miesto savivaldybės pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius. Pasirašant sutartį dalyvavo grupė kunigų ir atsakingų savivaldybės pareigūnų. Šalys siekia, kad kuo skubiau būtų užbaigtas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo simbolio – Prisikėlimo bažnyčios – atstatymas bei šioje bažnyčioje būtų organizuojama daugialypė veikla. Prisikėlimo bažnyčia po atstatymo bus naudojama religinėms apeigoms, miesto kultūriniams poreikiams ir turizmo reikmėms.

Vasaros linksmybės
(Ne pagal Donelaitį)

Viena pažįstama papasakojo įprastą sovietmečiu atsitikimą, kai į kolchozą atvyko pamedžioti aukštas LKP CK veikėjas. Prieš jam atvykstant, savaitę laiko buvo rengiamasi svečio bei jį lydinčios rajono valdžios susitikimui. Per surengtą puotą, kaip sakoma, lūžo stalai ir tik paukščių pieno tetrūko. O to veikėjo apkūni žmona, apsirengusi nematytais užsienietiškais apdarais iš jos vyro keikiamų „supuvusių Vakarų“, išsikvėpinusi prancūziškais kvepalais, prisikirtusi visokiausių skanėstų, dėstė: „Duok Dieve, kad ir mūsų vaikai visa tai turėtų“. Žinoma, to veikėjo žmona tokių gėrybių linkėjo ne kolchozų baudžiauninkų, o savo klano atžaloms. Reikia pasakyti, kad partinio funkcionieriaus žmonos palinkėjimai ir viltys su kaupu išsipildė jau ne sovietinėje, o nepriklausomoje Lietuvoje. Tik partinio klano ir artimųjų gobšumas bei savanaudiškumas tapo dar didesnis, o puotos kur kas prašmatnesnės nei anksčiau. Daugelis klausia – kas juos padarė tokius? Ogi niekas kitas, tik mes patys. Ir nereikia mėtyti akmenų vien į „kompetentingų ir pragmatiškų“ vadovų daržą, taip bus neteisinga. Pakanka pažiūrėti, kas gi balsuoja įvairių lygių rinkimuose už tuos buvusius ir esamus nomenklatūrininkus bei naująjį „elitą“, kas labiausiai ir nepagydomai serga sovietinių laikų nostalgijos liga. Ogi tie, kas tempė iš kolūkio „kombikormą“, iš gamyklų ir fabrikų viską, ką tik įmanoma buvo nugvelbti. Viena buvusi kolūkio melžėja, pasigyrusi, jog visą laiką balsuojanti „tik už Brazaucką“, taip ir pasakė. Pasak jos, kolūkių laikais namuose nieko netrūko, tačiau vis tiek vogdavo „visuomeninį turtą“. Kaipgi kitaip, nes jei nevogsi, bendradarbiai raukysis: gal tu nori būti geresnis už mus? Jaučiate „gaujos“ įstatymus? Arba nuolat dabar keikiantis nepriklausomą Lietuvą buvęs traktorininkas ilgus metus kelis kilometrus važinėjo pietauti namo traktoriumi. Ne pats tai buvo susigalvojęs, o nusižiūrėjo į valdininkus. Kuo gi jis blogesnis už personalinės mašinos šeimininką, turintį asmeninį vairuotoją? Reikia su liūdesiu pripažinti, jog daugelis per sovietmetį taip priprato prie dorovinio dviveidžiavimo, kad jau visiškai nebepastebi savo deformacijos.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 27 - rugpjūčio 3 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki liepos 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).,
8-37-777488