Atnaujintas 2003 m. liepos 4 d.
Nr.52
(1156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Žvilgsnis
Visuomenė
Istorijos vingiai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyksta didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Trečiadienio rytą Telšių vyskupas Jonas Boruta iš Kenstaičių išlydėjo maldininkų grupę į Žemaičių Kalvariją. Prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Jie truks iki liepos 12 dienos. Vyskupas J.Boruta į atlaidus einančius maldininkus iš Kenstaičių išlydės kiekvieną rytą.
Šįmet sukanka 750 metų, kai Žemaičių Kalvarija, anuomet Gardai, pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Tradiciniai Žemaičių Kalvarijos atlaidai - svarbiausias jubiliejaus akcentas, sakė vyskupas. Žemaičių Kalvarijos (Gardų) istorija, pasak parapijos klebono kun. Narsučio Petriko, siejasi su Vytauto Didžiojo vardu - šią vietovę jis užrašė Žemaičių vyskupams. Apie 1619 metus ant kalno buvo pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplyčia ir visam kalnui prigijo Šv. Jono kalno pavadinimas. Vyskupas Jurgis Tiškevičius į šią vietovę pasikvietė dominikonus, kurie 1642 metais čia įrengė Kryžiaus kelią su devyniolika koplyčių ir pavadino Žemaičių Kalvarija. Pamažu taip imta vadinti ir visą Gardų miestelį. Kairiajame Varduvos krante vyskupas dominikonams pastatė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, į kurią 1649 metų liepos 4 dieną, sekmadienį, iškilmingai įnešė relikvijorių su Šv. Kryžiaus relikvija, gauta iš Liublino dominikonų. Bažnyčios centriniame altoriuje yra stebuklais garsėjantis Švč. M. Marijos paveikslas, prie kurio piligrimai meldžia Dievo Motiną užtarimo ir malonių. Šis paveikslas, pasibaigus atlaidams, keliaus į Vilnių - bus perduotas restauruoti Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams.
1962 metais, primena klebonas kun. N.Petrikas, buvo bandoma Žemaičių Kalvarijos koplyčias uždaryti, tačiau, žemaičiams atkakliai pasipriešinus, jos išliko.
1988 metais popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos titulą.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai - tai laikotarpis, sako kun. N. Petrikas, kai nei dieną, nei naktį nenutyla giesmės - giedodamos tradicinius žemaičių kalnus, procesijos dieną ir naktį eina Kryžiaus kelią.

Pagal Eltą

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija