Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Žvilgsnis
Visuomenė
Istorijos vingiai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Teikia laimę kitiems

Šv.Mišias už Kolpingo draugijos veiklą aukojo arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir apaštalinis nuncijus dr.Peteris Stephanas Zurbriggenas

Prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė Lina Kalibataitė Ričardo Šaknio nuotraukos

Kolpingo draugija šiais metais mini savo veiklos Lietuvoje dešimtmetį. Jubiliejinį birželio 21-osios rytą kolpingiečiai rinkosi Kauno Arkikatedroje, kurioje šv.Mišias už draugijos veiklą ir jos narius aukojo Kolpingo draugijos Lietuvoje globėjas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. P.S.Zurbriggenas. Šv.Mišių metu pašventintas kryžius, kurį sekmadienio rytą Kolpingo draugijos nariai pastatė Kryžių kalne, kaip padėką Aukščiausiajam už galimybę dirbti visose septyniose Lietuvos vyskupijose ir plėtoti vokiečių katalikų kunigo Adolfo Kolpingo (1813–1865) socialinio teisingumo, grindžiamo krikščioniška artimo meile, idėjas. Kolpingo draugija Lietuvos 32 parapijose vienija daugiau nei 500 narių. Pasaulyje vienijasi 56 šalių Kolpingo draugijos, joms priklauso daugiau nei 450 tūkst. narių.
Po šv.Mišių draugijos nariai ir svečiai rinkosi Kolpingo draugijos būstinėje Kauno senamiestyje, kur įsikūrusi ir Kolpingo kolegija – aukštoji nevalstybinė mokykla su verslo vadybos, finansų, teisės, anglų kalbos studijomis bei Kolpingo mokymo centras, skirtas profesiniam perkvalifikavimui ir kvalifikacijai kelti.
Gimtadieniui „dirigavo“ Kauno jaunimo kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė, kuri sveikinusi šventės dalyvius ne tik lietuviškai. Juk švęsti kartu atvyko kolpingiečiai iš Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos, Latvijos. Parodytas videofilmas apie draugijos veiklą per praėjusį pirmąjį dešimtmetį, kurį komentavo Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė Lina Kalibataitė.
Kunigas dr.Jonas Ivanauskas pasveikino susirinkusiuosius arkivyskupo S. Tamkevičiaus vardu. Kunigas perdavė padėką tarptautinei Kolpingo draugijai, jos vadovybei už pagalbą, padedant įkurti Lietuvoje Kolpingo draugiją. Dėkojo už paramą, dėmesį, globą ir rūpestį, už iniciatyvą, kuria Lietuvos Kolpingo draugiją palaikė Kolpingo draugijos Vokietijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Pirmieji įsikūrimo metai Lietuvoje Kolpingo draugijai nebuvo lengvi, bet šiandien visi su džiugesiu pripažįsta, kad, padedant Kolpingo šeimos nariams kituose kraštuose, Lietuvos Kolpingo šeimos išaugo, sutvirtėjo. „Esame dėkingi už veiklą, darbą, kultūrą ir švietimą, kurį jūs dovanojate mūsų krašto žmonėms, ypač Kauno mieste ir Kauno arkivyskupijoje“, - sakė kun. dr. J.Ivanauskas.
Kolpingiečiams Lietuvoje šventė - tai ir viso pasaulio Kolpingo draugijos visos šeimos šventė. Ši nuotaika atsispindėjo daugelio pasisakiusiųjų linkėjimuose ir sveikinimuose. Kun. dr. J.Ivanauskas visems kolpingiečiams linkėjo tos Dievo palaimos, kuri lydėjo draugijos įkūrėją kanauninką Adolfą Kolpingą, kad jo dvasia būtų gyva visų širdyse, kad sunkumai, kuriuos patiria kolpingiečiai, duotų daugiau ryžto ir jėgų, nešant šviesą ir gėrį, kuriant ateitį Europos tautų bendrijoje.
Daug gražių linkėjimų išsakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras von Romas, Kolpingo draugijos tarptautinis sekretorius Hubertas Tintelotas, Augsburgo vyskupijos Kolpingo draugijos reikalų valdytojo pavaduotojas, mokymo centro vadovas Heribertas Vagneris, svečiai iš Šveicarijos, Lenkijos ir kt.
Prof. V.Landsbergis pasveikino visus Lietuvos ir pasaulio kolpingiečius, prijaučiančius Kolpingo sąjūdžio idėjai ir veiklai Lietuvoje. Jis prisiminė Kolpingo draugijos įkūrimo Lietuvoje iniciatorių pastangas 1992 metais, kurios pradėjo realizuotis 1993-iaisiais. Profesorius apgailestavo, kad mažai girdėti apie kolpingiečių veiklą. Gal todėl, kad gėrio sėklos pamažu, tyliai sėjamos. Svarbu, kad jos nežūsta, jos dygsta, duos vaisių. V.Landsbergis lygino Lietuvos Kolpingo draugiją su plytomis, iš kurių statomas būsimos, geresnės, europietiškos, krikščioniškos Lietuvos pastatas. Draugija turėtų išeiti iš tam tikro kuklumo ribų. Juk kolpingiečiai, – tai žmonės, kurie puoselėja artimo meilę labai konkrečiai. Tai nėra vien senos istorijos žinojimas. Psichologinis arba politinis spaudimas daug kur jaučiamas. „Jeigu yra šiek tiek vengimo nekonfrontuoti kokiai nors blogesnei vyraujančiai nuostatai Lietuvos visuomenėje, tai aš mėgstu konfrontuoti,- atviravo V.Landsbergis. - Nenoriu to siūlyti visiems, bet tam tikra Kolpingo draugijos specifika, kurią aš jaučiu, yra uždarumas“.
Prelegentas teigė norįs paskatinti ir padrąsinti, nes maži ir gražūs dalykai, kurie vyksta Lietuvoje, mūsų bendruomenėse, – tai labai graži Kolpingo bendruomenė ir atskiros jos šeimos. „Kaip ir kodėl jos atsiranda? – klausė profesorius. - Todėl, kad žmonės nori gėrio. Būtų labai gerai, jei Kolpingo šeimų tinklas dengtų Lietuvą visuose rajonuose, visose vietose. Gal Kauno arkivyskupijos tokia yra dominija. Reikia dalytis tuo kuo plačiau“.
Ir yra dalijamasi. Kuriasi tam tikrų vietovių bendruomenės, jos turi priminti parapijų gyvenimo tradiciją, kuri kadaise Lietuvoje buvo labai svarbi. „Kai atsiranda bendruomenių svarbos supratimas, žmonės pradeda stengtis, kai buvusią dezintegraciją pradeda keisti žmonių bendrumas ir integracija. Kolpingo draugija tame turi didžiulį patyrimą, ji neturėtų būti nuo to atskirai, o eiti į civilines bendruomenes su savo patirtimi ir krikščioniška dvasia.(…) Reikia aktyvios pozicijos, reikia susitelkimo, vienijimosi įvairiomis formomis, viena iš tokių – Kolpingo draugija. Tai vienijanti moralinė jėga“, - sakė prof. V.Landsbergis.

Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"