Ateitininkų
Federacijos suvažiavimą pasitinkant
Gyvoji Dvasia ir mes
Gyvoji Dvasia yra viena Tikrovė.
Bet ją mes savo protu, žodžiais ir patirtimi tegalime vos apgraibomis
suvokti ir išreikšti. Taip pat tenka mums ją tik dalimis suprasti,
bet reikia bandyti. Tad kas yra Gyvoji Dvasia ir ką Ji mums reiškia?
Visų pirma neverta apie Ją kalbėti, nenorint, kad Ji mumyse mūsų
gėriui veiktų. Tad Veni, Creator Spiritus
- Ateik, Kūrėjau,
Dvasia
Kristus skatino savo sekėjus, ypač apaštalus, prašyti,
kad Ji ateitų ir veiktų, kurtų mus būti kaip Jis, Kristus. Mokiniai
labai prašė, ir Dvasia atėjo, ir perkeitė juos, kad būtų panašesni
į Kristų: buvę bailiai, pabėgėliai tapo drąsūs dėl Kristaus reikalo,
veikiantys dėl Jo iki mirties.
Tas mokinių paklusnumas Jėzui, Jo sekimas, meldimas Šventosios Dvasios
yra gyvoji dvasia, įspausta Kristaus Gyvosios Dvasios. Ir toliau,
tas jų drąsus apaštalavimas irgi yra gyvosios dvasios vaisiai.
Tad Gyvoji Dvasia norinčius ir prašančius - kaip apaštalus, taip
ir mus - kuria, kuria mumyse Kristaus panašumą, Jo paveikslą.
Dar daugiau, be Gyvosios Dvasios kuriančios įtakos anie žvejai,
- ir tas muitininkas, ir panašūs į juos kiti, - būtų likę egocentriški
individai. Kristaus pašaukimu ir Gyvosios Dvasios patvirtinimu ir
jų sutvirtinimu jie gauna viso gyvenimo misiją, kuri atsiskleidžia
ir plėtojasi visą gyvenimą. Vykdydami tą gautą misiją jie tampa
asmenybėmis. Viskas prasidėjo noru ir prašymu, ir pasiryžimu, ir
ištikima ištverme, išlaikant gyvąją dvasią, per kurią plaukia Gyvosios
Dvasios teikiamos malonės, dovanos, galios norint tapti vis uolesniu,
drąsesniu, panašesniu į Kristų.
Tai ir yra ta tikrovė, apie kurią palyginimais kalbėjo ir savo malone
į tą tikrovę traukė Jėzus, sakydamas, kad Jis yra Vynmedis, o mes
- šakelės. Syvai iš Jo mums - gyvoji dvasia, dvasiškai tekanti į
mus iš Gyvybės taip, kad pati kurianti Gyvybė, Kristaus Gyvybė,
veikia mumyse.
Taip pat žinomas ir kitas Kristaus palyginimas (apaštalo Pauliaus
laiškuose toliau aiškintas), kad Jis yra Kūnas, o mes - Jo sąnariai
(ir ląstelės). Ir tą galime dar geriau suprasti žinodami, jog dabar
naujais tyrimais patvirtinta, kad kiekviena ląstelė turi tą patį
asmens genetinį kodą. Taigi kiekvienas mes turime Jėzaus dvasinį
kodą - veikimo galią (atskleidžiamą gyvąja dvasia - į asmeninę Kristaus
paliktą mums misiją). Be abejo, už kiekvieno Jėzaus palyginimo slypi
didelis Jo troškimas, kad mes irgi to norėtume ir visomis pastangomis
to siektume. Tam ir yra tas nepamainomas kelias: skaityti Evangeliją,
įsigilinti, pažadinti troškimą, melsti ir prašyti, ir, žinoma, sulaukti
Gyvosios Dvasios veikimo mumyse, kuri yra vadinama ir Dievo malone,
ir Dvasios dovanomis.
Mums, ateitininkams, visa ta tikrovė dar turi atitinkamą ateitininkišką
atspalvį. Dievo Apvaizda gyvenimo aplinkybėmis mus vedė, o mes tomis
aplinkybėmis pasirinkome tapti ateitininkais, kurių bendra misija
yra Visa atnaujinti Kristuje. Tapdami ateitininkų sąjūdžio nariais,
mes kartu pasirinkome, kad tai bus ir mūsų asmeninė misija. Mūsų
gyvosios dvasios pastangos įgauna ateitininkišką atspalvį - leidžiame
Kristaus Dvasiai vis labiau perkeisti mus, kad taptume panašūs į
Kristų, ir ta pačia Jo galia būtų pakeista visa, kas yra aplinkui
mus: šeima, darbas, veikla, visuomenė, tauta. Tai ir yra Kristaus
mums skirta misija.
* * *
Iš to galima padaryti šias keturias
išvadas:
1. Iniciatorius, Kūrėjas ir Keitėjas yra Dievo Dvasia. Jo yra iniciatyva,
Jo galia. Mums reikia norėti, leisti, prašyti, paklusti.
2. Ne tiek svarbu mūsų idėjos, mintys, kiek noras, troškimas Dievo
ir Jo veikimo, kad mus kurtų ir keistų į Kristų.
3. Tai ne monologas, bet dialogas, pokalbis tarp Dievo ir manęs.
Ne vienkartinis, bet pasikartojantis ir besitęsiantis.
4. Gyvenime pokalbiui su Kūrėju besitęsiant, išryškėja mūsų misija:
mūsų dalyvavimas Kristaus darbe kitų, ypač dvasinei gerovei keisti,
atnaujinti visu per Jį. Mes esame gyvi Jo įrankiai, per kuriuos
Jis daro kitiems gera. Gyvoji dvasia mus stipriai skatina veikti.
Kun. Kęstutis A.TRIMAKAS
© 2003 "XXI amžius"
|