Atnaujintas 2003 m. liepos 4 d.
Nr.52
(1156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Žvilgsnis
Visuomenė
Istorijos vingiai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Seniai prognozuoti įvykiai Raseiniuose

Po to, kai Raseiniuose žmonės, nepasitikėdami policija, ėmė steigti savigynos būrius, šiame mieste lankėsi ir „XXI amžiaus“ korespondentas. Jam teko susitikti su žmonėmis, kalbėtis apie gyventojų ir policijos, kuri turi juos ginti nuo nusikaltėlių, santykius. Kone visi rėžė tiesą į akis, tačiau, jų paprašius fotografuotis ar bandant užrašyti pokalbį į diktofoną, kaipmat drąsa išblėsdavo. Miestelėnai bijojo išsiduoti. “Žinote, auginu dukrą…” - teisinosi viena laikraščių pardavėja. Tačiau buvo ir nebailokų raseiniškių.

Už nusikaltimą privalo atsakyti

Naujuoju laikinuoju policijos komisariato vadovu yra paskirtas Algirdas Stončaitis. Žurnalistą jis sutiko priimti komisariate pasibaigus darbo dienai.

Raseiniškiai pasiilgo ramybės. Kada jie galės jaustis saugiai?
Žinau, kad žmonės bijo. Raseiniuose padėtis nėra dramatiška ar išskirtinė.
Anksčiau policijos komisariatas buvo sukoncentravęs savo jėgas tirti rezonansinėms byloms. (Ir jas puikiai ištyrė.) Tačiau nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys gatvės nusikaltimams, chuliganizmui. Dabar dedamos pastangos smulkiems nusikaltimams tirti. Žmonės gana jautriai į tai reaguoja. Gatvės chuliganizmas kartais paliečia didesnį būrį žmonių nei rezonansinis nusikaltimas kaimo vietovėje. Šiandien galima daryti išvadas, kad pajėgos, kurios skirtos viešosios tvarkos apsaugai, aiškiai yra per mažos. Komisariate šiuo metu yra 17 laisvų etatų. Žmonės jausis saugiau, kai gatvėse matys patruliuojančius pareigūnus. Dabar dirba patruliai iš Kauno bei kitos apsaugos pajėgos. Miesto gyventojai įvairiomis formomis bus kviečiami bendradarbiauti su policija.
Ar nebus taip, kad, išvykus iš Raseinių papildomoms policijos pajėgoms, gyvenimas mieste grįš į seną vagą?
Ši problema jau aptarta su savivaldybe. Yra toks fondas „Stabdyk nusikalstamumą“. Jam vietos valdžia iš savo biudžeto gali skirti pakankamai lėšų. Jonavos rajono savivaldybė per šį fondą samdo papildomai 15 policijos pareigūnų. Ten sunkus rajonas, bet jame užtikrinama ramybė. Visi Raseinių rajono policijos komisariato laisvi etatai turėtų būti užimti. Yra pakankamai pavyzdžių, kaip atstatyti tvarką mieste. Veiksminga programa “Saugi kaimynystė“. Kai kur ji puikiausiai prigijo. Tai Raseiniams nieko nekainuotų, bet pridėtų miestui saugumo. Viena policija su turimais resursais tikrai to nepadarys.
Jūs čia svečias ar įsikūrėte ilgam?
Laikinai vadovauju komisariato veiklai.
Turite teisę įvertinti ankstesniojo vyr. komisaro darbą?
Neturiu. Tam yra policijos generalinio komisaro sudaryta komisija. Jos darbą yra draudžiama vertinti.
Ar nepageidaujate pasilikti dirbti Raseiniuose?
Prie policijos generalinio komisaro rajono meras apie tai buvo užsiminęs. Tačiau esu reikalingas ir Vilniuje. Šiaip simpatizuoju Žemaitijai - pats esu kilęs iš Platelių.

„To buvo galima tikėtis”

Raseinių rajono savivaldybės Ekonominės plėtros ir ryšių su užsieniu tarnybos vyresnysis specialistas Raimundas Petroševičius.

Tai, kas neseniai įvyko Raseiniuose, jums buvo staigmena?

Ne. To buvo galima tikėtis. Kaip įvykius nušvietė spauda, buvo tiesa. Už tai, kas atsitiko, atsakomybę turi justi ir įstatymų leidėjai. Bet skaudžiausia, kad kelio nusikaltimams neužkirto atitinkamos tarnybos.
Kalbate apie policijos pareigūnus?
Taip, galima suversti kaltę policijai, apkaltinti ją neveiklumu. Šito negaliu teigti. Prisimenu įspūdį, kai kartą teko lankytis policijos vyr. komisaro kabinete. Slogų jis paliko prisiminimą. Paskutinį kartą patalpų remontas darytas maždaug prieš 15-20 metų. Stovi senoviška rusiška įranga ir ryšio priemonės. Tai daug pasako, kaip aprūpinta policija. Iš 12 rajone esančių seniūnijų penkios neturi policijos inspektorių.
Vadinasi, kalbėdamas apie policiją, bandote ją teisinti?
Jokiu būdu. Savivaldybė bandė sušvelninti susidariusią situaciją. Įvyko ne vienas susitikimas su verslininkais. O policija į banditiškus išpuolius žvelgė kaip į smulkius nusikaltimus. Ji teisinosi, jog banditėlių negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Verslininkai buvo išsakę savo poziciją: „Jeigu nieko nedarys policija, mes patys imsimės radikalių priemonių“. Vadinasi, iš anksto buvo galima prognozuoti, kad tai atsitiks. Gerai, kad buvo išvengta aukų. Tai nebuvo teisingiausias metodas, bet ir nieko nedaryti nebuvo galima.

Esamoms galimybėms nematyti dugno

Socialdemokratai rajono Taryboje turi devynias vietas. Kartu su jais konservatorių ir nuosaikiųjų konservatorių po vieną atstovą bei trys liberaldemokratai. Sudarę koaliciją, visi jie balsavo už tai, jog rajono meru būtų socialdemokratas Edmundas Jonyla. Tai nepatiko opozicijai. Buvo sustabdyti mero įgaliojimai. Laukiama galutinio teismo sprendimo.
E.Jonyla sėdėjo mero kabinete. Žmogus jautėsi taip, tarsi būtų atsiradęs beorėje erdvėje arba tarp dangaus ir žemės.

Vadinsiu jus meru. Jūs - Raseinių krašto žmogus. Sakykite, kodėl būtent čia tai įvyko?
Raseiniai nėra išskirtinis miestas tarp kitų rajono centrų. Čia vyravo apgaulinga ramybė. Negalėjo taip būti. Tai kėlė nerimą. Į pokalbį su policijos komisariato vadovais buvome sukvietę verslininkus. Jie pareiškė savo pretenzijas. Policijos vyr. komisaras teigė, kad jie nusikaltėliams nieko negali padaryti. Surinkdavo policija reikiamą medžiagą, bet būdavo atsisakoma prasikaltusiems kelti baudžiamąją bylą arba teismas skirdavo jiems per švelnias bausmes.
Prieš tapdamas meru, dirbote Raseinių seniūnu, kaip miesto šeimininkas turėjote kai kurių galių. Argi negalėjote pasakyti policijos vadovui: “Komisare, pagaliau būkite ryžtingesnis. Juk jums algą moka mokesčių mokėtojai“.
Policija nėra pavaldi seniūnui. Buvo pasiūlymų, palaikant viešąją tvarką, organizuoti dažnesnius reidus, išvykas. Juose ir pats dalyvaudavau. Tačiau tokių priemonių aiškiai nepakako. Toliau vyko gyventojų terorizavimas.
Efektyvus buvo konservatorių sukurtas judėjimas “Stabdyk nusikalstamumą“. Tokiam reikalui skirdavo lėšų. Dabar šis judėjimas mažai jų gauna. Aš buvau lyg tarpininkas tarp savivaldybės ir policijos komisariato. Ne kartą buvo diskutuojama, kad policijai reikia daugiau pinigų. Transportui įsigyti šiems metams esame išskyrę penkis tūkstančius litų. Kitą ketvirtį policijai duosime tokią pat sumą.
Policijoje būta trūkumų darbe su kadrais. Anksčiau buvo laisvi trys, dabar jau penki policijos apylinkių inspektorių etatai. Tekdavo priminti policijai, kad ji ieškotų tokiam darbui tinkamų žmonių. Buvo ir kitokių priminimų. Vienas jų buvo išgirstas. Kalbu apie kelių policiją. Buvo pasiekta, kad kelių policijos ekipažui nebereikėjo nuolat budėti automagistralėje. Tuo tarpu mieste patruliuojančių policininkų būdavo pasigendama. Nusikaltėliai tapo drąsesni ir įžūlesni. Jaunimas neturi kur išlieti savo energijos. Dabar, kai budi policija, ir tvarka mieste kitokia. Laikomasi reikalavimų paliekant automobilius gatvėse, saugesnis eismas tapo mieste.
Mere, iš kitur atvykę policininkai visą laiką Raseiniuose nepatruliuos. Ar nebus taip, jog, jiems išvykus, bus grįžta prie senos tvarkos?
Kada policija rimtai dirba, ji turi ir nuopelnų. Įvykiai Raseiniuose privertė įvertinti tai, kas jos nepadaryta. Bus imtasi atitinkamų priemonių, kad visi iš kitur atvykę policininkai nepaliktų Raseinių. Dalį jų išlaikymo išlaidų galėtų dengti Vyriausybė. Prisidėti lėšomis įstengtų savivaldybė.

Kur trumpa, ten ir trūksta

Darius Ulickas pusmetį dirbo rajono meru. Socialliberalas, palikęs šį postą, įsitaisė vienoje įmonėje ekonomistu.

Šiuo metu esate rajono Tarybos narys. Ar nejaučiate savo kaltės, kad buvo taip neramu Raseiniuose?
Vos ėmus dirbti meru, buvo surengtas susitikimas su verslininkais ir policijos komisariato darbuotojais. Verslo žmonės policijai nepagailėjo karčių žodžių. Ši nusiskundė finansavimo stoka. Lapkričio mėnesį, man būnant meru, nusikaltėliai buvo „susemti“. Policija jiems iškėlė baudžiamąsias bylas. Tačiau po kelių mėnesių įstatymui nepaklusę asmenys buvo paleisti į laisvę. Pagrindinis konfliktas įvyko balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Tada verslininkai pasakė: „Nusikaltėliai mums atsibodo“.
Ar jaučiatės saugus, būdamas mieste dieną, vakare? Ko reikia, kad Raseiniuose įsivyrautų ramybė?
Niekas iš mūsų negali tvirtai pasakyti, kad yra pakankamai saugus. Saugumo nebuvimas, lankantis viešosiose vietose, kelia visos visuomenės nepasitenkinimą. Nemanau, kad gyvenimas Raseiniuose sustos vietoje. Jeigu vietos policijos vadovybė pakeis požiūrį į smulkius nusikaltimus, reaguos į tai ne tik pagal įstatymo reikalavimus, bet ir pagal verslininkų informaciją ir jų pretenzijas, tai padėtis mieste pagerės. Tarp verslininkų, valdžios institucijų ir teisėsaugos organų turėtų vykti platesnis dialogas.

Reikalinga sava apsaugos firma

Edmundas Čėsna yra vienos privačios įmonės generalinis direktorius ir rajono Tarybos narys. Jis be jokių abejonių sutiko atsakyti į žurnalisto klausimus.

Išvykus papildomoms policijos pajėgoms, nusikaltėliai kaip kokie kurmiai išlįs iš urvų. Ką galvojate apie ateitį?
Yra tokia problema - Raseiniuose nėra normalios apsaugos firmos, su kuria būtų galima sudaryti sutartį dėl turto apsaugos. Būtina inicijuoti, kad tokia atsirastų. Reikalinga tokia firma, kuri turėtų savo padalinius Vilniuje, Kaune ar Panevėžyje. Tai ir yra problema. Dėl kiekvieno sudaužyto bokalo policija neprivažinės. Dabar esame sudarę sutartį su apsaugos policija. Ji reaguoja į suveikusią signalizaciją, bet ne į bokalo dūžį. Aišku, tuos, kurie siautėja Raseiniuose, turi tvarkyti policija. Prižiūrėti įmonės turtą turėtų jos samdoma apsauga.
Turite pretenzijų policijai?
Jeigu sumuštas žmogus guli ligoninėje, o policijoje yra pareiškimas, kad jis susižalojo nukritęs nuo dviračio, tai čia yra pasijuokimas ir pasityčiojimas. O statistika rodo, kad policija išaiškina 65 proc. nusikaltimų, jai tai naudinga. Nežinau, kaip policija priima pareiškimus, tačiau įtariu, kad ji jų nenori priimti. Tai skatina smulkųjį chuliganizmą. Taip atsiranda terorizmas.
Ar keisis padėtis Raseiniuose, pakeitus policijos vyr. komisarą?
Žinoma, padėtis turėtų keistis, nes viso kolektyvo darbas priklauso nuo vieno vadovo. Jis turi pareikalauti iš savo pavaldinių, kad jie neslėptų tikrosios padėties.

Apie Raseinius norėtų girdėti vien gera

Itin užimtas buvo Raseinių klebonas kun. Virgilijus Dudonis, bet ir jis neatsisakė pasikalbėti su “XXI amžiaus“ korespondentu.

Kaip vertinate padėtį Raseiniuose?
Bažnyčios žmonės iš tikrųjų turi ramybę. Turi kažkas neramybę tada, jeigu kažką daro šalia Dievo. O tie, kurie to nedaro, turi ramybę.
Ar nebuvo pasikėsinta į bažnyčią?
Nė į vieną Bažnyčios narį nebuvo pasikėsinta ar jis gąsdintas. Nesu sulaukęs nė vieno skundo iš tų, kurie yra bažnyčios žmonės.
Asmeniškai nebuvote nukentėjęs?
Nuo savų daugiau esu nukentėjęs nei nuo svetimų.
Tenka vakarais praeiti Raseinių gatvėmis? Kaip tada jaučiatės?
Taip susiklostė, kad mano vakarai būna užimti. Po pamaldų turiu savų rūpesčių namuose. Nevaikštau vakarais po Raseinius, todėl nežinau to gyvenimo.
Ko palinkėtumėte tiems, kurie drumsčia raseiniškių ramybę? Ar ne laikas būtų tokiems ateiti į protą?
Kartais pasvarstau: vieniems būtų kaip bausmė, kitiems - kaip Dievo malonė, kad iš tikrųjų dar gali grįžti prie Dievo. Kuo greičiau prie Jo grįš, tuo bus geriau.
Niekam blogo nelinkiu. Gaila, kad Raseiniuose yra susidariusi tokia situacija. Norėčiau girdėti apie juos vien gera.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA
Raseiniai
Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija