Atnaujintas 2003 m. liepos 18 d.
Nr.56
(1160)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ateitininkų federacijos kongresas –
atnaujinti, stiprinti, kurti

Ateitininkų kongreso dalyviai balsuoja
Naujuoju Ateitininkų federacijos pirmininku išrinktas Liutauras Serapinas

Teatrinė kompozicija „Pro memoriam dr. Adolfas Damušis“. Kairėje - jos autorė Laima Šalčiuvienė

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Liepos 11-13 dienomis Kaune vyko Ateitininkų federacijos (AF) XIV kongresas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 dalyvių iš visos Lietuvos ir išeivijos, Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai, valstybės pareigūnai, kiti garbūs asmenys. Kas trečius metus rengiamo kongreso tikslas – organizacijos nuveiktų darbų apžvalga bei AF tikslų ir vertybių atnaujinimas aptariant aktualias visuomenės problemas.
Ateitininkų federacija, katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei sendraugius, šiuo metu yra viena gausiausių ir sėkmingiausiai veikiančių jaunimo organizacijų Lietuvoje. Ji siekia visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti jos asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti pilietinę Lietuvos visuomenę, savo veikla dalyvauti visuomeniniame ir religiniame gyvenime, visur vadovautis krikščioniškomis vertybėmis ir pagrindiniu ateitininkų šūkiu: „Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant artimui, Dievui ir Tėvynei.
Kaip sakė kongrese kalbėjęs AF pirmininkas Vidas Abraitis, „vienas procesas mus lydi visada – tai savo tapatybės ieškojimas duotajame laike“.
Ateitininkų veiklos barai per ilgus organizacijos egzistavimo metus šiandien jau susiformavo kaip tradicija. Sukaupę didelę darbo su jaunimu patirtį, ateitininkai kiekvienais metais įvairiose Lietuvos vietose rengia jaunimo stovyklas (pagrindinė ateitininkų stovyklavietė yra Berčiūnuose, Panevėžio apskrityje), organizuoja įvairius kursus, seminarus, studijų savaites, akademijas moksleiviams ir studentams, mokymo kursus vadovams ir globėjams. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miesteliuose veikia per 90 organizacijos padalinių, o, atgavus Ateitininkų rūmus Kaune, šiame mieste žadama įkurti Ateitininkų jaunimo centrą.
Kiekvieno kongreso metu yra aptariama organizacijos veiklos patirtis ir įžvalgos. Šiais metais, susirinkusiųjų darbą palaiminus kun. Vaclovui Aliuliui, jomis dalijosi AF pirmininkas V.Abraitis, AF tarybos pirmininkas Vygantas Malinauskas bei pagrindinių sąjungų pirmininkai.
„Vykdant mūsų nuolatinę veiklą daugiausia tenka darbuotis sąjungų valdyboms ir jų pakviestiems talkininkams, o taip pat vietovių (kraštų) valdyboms. Drįstu teigti, kad ši veikla yra organizacijos esmė, o visa kita turi pasitarnauti jos sėkmei“, - sakė AF pirmininkas V.Abraitis, svarbiausiu praėjusio laikotarpio bruožu išskyręs tvirtėjantį suvokimą, kad organizacijos esmė yra ne vadai ir jų direktyvos, o visi jos nariai ir bendra tarnystės dvasia.
„Kol Lietuvoje nesusikurs gyvos parapijos, plėsti savo organizaciją bus sunku. Kuopa yra maža bendruomenė, artimo meilės židinys, kurį stato patys ateitininkai, todėl, kokia bus kuopa, tokie bus ir ateitininkai“, - savo pranešime antrino AF sendraugių sąjungos pirmininkas Liutauras Serapinas.
„Labai svarbu į mūsų organizuojamus renginius kviesti parapijos žmones, kitų bendruomenių ar kitų katalikiškų organizacijų narius, nes tik tada, kai mes susitinkame su kitais, galime suvokti savo tapatybę“, - savo trumpame pasisakyme akcentavo AF Studentų sąjungos pirmininkė Eva Savickaitė.
AF Jaunučių sąjungos pirmininkė Janina Šalkauskytė ir AF Moksleivių sąjungos pirmininkė Sigutė Sadzevičiūtė džiaugėsi organizacijos narių bendros veiklos vaisiais ir dėkojo seserims bei broliams, dvasios tėvui Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui, Ateitininkų šalpos fondo pirmininkei Laimai Šalčiuvienei ir kitiems, atsidavusiems ateitininkų idėjoms, žmonėms.
Šiais metais kaip niekad aktyviai dalyvavo gausiai į kongresą susirinkę išeivijos ateitininkai iš Australijos, Šiaurės Amerikos, Vokietijos, kurie taip pat dalijosi savo veiklos patirtimi ir nuveiktais darbais. „Kai Ateitininkų federacija buvo sugrąžinta į laisvą Lietuvą, Šiaurės Amerikos ateitininkai turėjo persiorganizuoti, prisitaikyti prie naujos veiklos struktūros. Tuo metu buvusi Ateitininkų sendraugių sąjungos centro valdyba įsteigė Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybą (ŠAAT), apimančią visus Šiaurės Amerikos ateitininkus. Pirmasis šios tarybos posėdis įvyko 2000 metų gegužės mėnesį Čikagoje. Ta proga šv.Mišias atnašavo ŠAAT dvasios vadas kun. dr. Kęstutis Trimakas“, - sakė ŠAAT pirmininkė Nijolė Balčiūnienė.
Jos teigimu, ŠAAT siekia kuo artimiau dirbti su visomis ateitininkų sąjungomis, kad ateitininkai būtų veikli ir auganti organizacija, padėti atsikurti ateitininkams Kanadoje, palaikyti artimesnius ryšius su ateitininkais Lietuvoje. ŠAAT yra atsakinga už Amerikoje leidžiamo „Draugo“ dienraščio ateitininkų skyrių, taip pat už „Ateities“ žurnalo administravimą Šiaurės Amerikai. Pastaruoju metu ŠAAT inicijuoja peticijų akciją ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Ministrą Pirmininką bei Seimo Pirmininką, kad būtų sudarytos galimybės surasti Adelės Dirsytės palaikus Sibire, juos grąžinti į Lietuvą ir paskelbti šią moterį palaimintąja. Kun. dr. K.Trimako pastangomis Amerikoje buvo išleista A.Dirsytės monografija ir jos rašyta maldaknygė. Šių knygų išleidimą finansavo Ateitininkų šalpos fondas, kuris finansuoja ateitininkų veiklą Šiaurės Amerikoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
„Nors sąlygos skirtingos, mus visus jungia kalba, kraujas, idėja, – sakė Šiaurės Amerikos ateitininkų jaunųjų sąjungos pirmininkė Ona Daugirdienė. – Mūsų kuopos Amerikoje yra išsibarsčiusios nuo Ramiojo iki Atlanto vandenynų. Dideli atstumai trukdo bendradarbiauti, tačiau mus visus jungia „Dainavos“ vasaros stovykla. Būtent „Dainavos“ stovyklos dėka esame bendruomenė ir šeima“.
„Ateitininkų veiklą Amerikoje pradėjo mūsų seneliai. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo išsaugoti lietuvybę. Daugelis moksleivių ateitininkų šiandien lanko lietuviškas šeštadienines mokyklas, kuriose diskutuoja aktualiais gyvenimo klausimais, švenčia pagrindines lietuvių šventes, mokosi dainuoti, šokti, tačiau „Dainava“ iki šiol išlieka visų studentų bei moksleivių meka“, - moksleivių vardu kalbėjo Šiaurės Amerikos ateitininkų moksleivių sąjungos pirmininkas Liudas Landsbergis.
Gražius žodžius „Dainavos“ stovyklai sakė ir Šiaurės Amerikos ateitininkų studentų sąjungos pirmininkė Lina Šeštokaitė, kuri pasidžiaugė stiprėjančiais ryšiais su Lietuva ir studentų ateitininkų žurnalo „Gaudeamus“ atnaujinimu Amerikoje.
Visos Vokietijos ateitininkų pirmininkės Marijos Šmitienės teigimu, pagrindinė ateitininkų veikla Vokietijoje reiškiasi Lietuvių gimnazijoje. Čia ateitininkai turi savo tinklapį, leidžiamas ateitininkų laikraštis „Bokštų šešėlyje“. Tačiau pasigirti glaudžiais ryšiais su Lietuva Vokietijos ateitininkai iki šio kongreso negalėjo. M.Šmitienė išreiškė viltį, kad ateityje šis ryšys tik stiprės.
Beveik visus kongrese kalbėjusius užsienio lietuvius subrandino minėtoji „Dainavos“ vasaros stovykla Mičigano valstijoje, kurios įkūrimą inicijavo ir visą kūrybinę galią iki pat savo gyvenimo pabaigos palaikė dr. Adolfas Damušis. Jam atminti kongreso atidarymo iškilmėse Kauno dramos teatre nuskambėjo Laimos Šalčiuvienės sukurta skaitinių, muzikos ir vaizdo teatrinė kompozicija „Pro memoriam dr. Adolfas Damušis“.
Adolfo Damušio našlė Jadvyga padėkojo L.Šalčiuvienei ir jos sudarytam kolektyvui, taip jautriai pristačiusiems jos vyro Adolfo gyvenimo kelionėje atliktus darbus ir jo asmens dvasinio gyvenimo bruožus.
Ateitininkų federacija išugdė daug iškilių asmenybių, tarp kurių regime ambasadorių Vytautą Dambravą, poetą Kazį Bradūną, dr. Kęstutį Girnių ir daugelį kitų. Po organizacijos vėliava subrendo ir savo pranešimus kongrese skaitę dr. Daiva Kuzmickaitė, kun. dr. Arvydas Žygas, Laisvosios Europos radijo Prahoje bendradarbis Darius Udrys, Lietuvoje atnaujinto „Ateities“ žurnalo pirmoji redaktorė, VDU ir Strasbūro universitetų absolventė Emilija Pundziūtė bei savo knygą „Ateitininkai“ pristatęs dr. Vincas Rastenis.
Siekdama išlaikyti tradicinius pagrindinius ateitininkų veiklos principus, AF tuo pačiu ieško naujų ideologijos įgyvendinimo kelių, efektyvių gairių ateities sprendimams. Tuo tikslu konferencijos metu jos dalyviai būrėsi į įvairias diskusijų grupes, kuriose buvo diskutuojama tokiais pamatiniais klausimais: kas mes esame, ką matome aplink save, kokios yra mūsų priedermės, siekiai, vizijos ir tikrovė? Ką šiandien reiškia katalikiškumas, šeimyniškumas, tautiškumas, inteligentiškumas, visuomeniškumas ir t.t.?
Išsirinkus naują AF valdybą, tarybą ir AF pirmininką, kuriuo šiemet tapo L.Serapinas, kongresas patvirtino keletą rezoliucijų, susijusių su AF strateginėmis veiklos gairėmis ir šiuolaikinės visuomenės keliamais iššūkiais, kurių pagrindinis – lytinio švietimo programos įdiegimas Lietuvos mokyklose ir su tuo susiję padariniai.
AF šiandien stengiasi atsinaujinti. Turėdami kilnius tikslus ir idealus, prisidėdami prie naujos visuomenės kūrimo, ateitininkai stengiasi sudaryti argumentuotą atsvarą sekuliarizuotame pasaulyje. Su kokiais iššūkiais, balansuodama tarp idealo ir tikrovės sandūros, susiduria ši organizacija, plačiau skaitykite kitame „XXI amžiaus“ penktadienio numeryje.

Lina KLUSAITĖ
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija