|
Telšių vyskupijoje
Palangos dekanate
|
Švč.M.Marijos Jūrų Žvaigždės
bažnyčia Šventojoje |
Pirmosios
šv.Mišios
ŠVENTOJI. Birželio
20-ąją pirmąsias šv.Mišias daugiau kaip dešimtmetį statomoje Švč.M.Marijos
Jūrų Žvaigždės bažnyčioje aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Jose dalyvavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir šimtai palangiškių
bei prie Baltijos jūros atvykusių poilsiautojų. Iš aukų statoma
bažnyčia besirūpinantis klebonas kun. Vidmantas Gricius mato darbų
dar bent penkeriems metams, nes kol kas nėra pagrindinio altoriaus,
likę daug nepadarytų interjero ir pagalbinių darbų. Miestelyje,
kur nėra aukštų pastatų, 60 metrų bažnyčios bokšte iškilęs kryžius
iš toli matyti, o ir šventovės kraštinių sienų aukštis - nuo 10
iki 23 metrų - atrodo didingai. Šventosios gyventojai ir poilsiautojai,
kol negalėjo melstis statomoje bažnyčioje, į šv.Mišias rinkdavosi
mažame pastatėlyje.
|
|
Šiaulių
vyskupijoje
Joniškio dekanate
|
Naujosios Žagarės Šv. Petro
ir Povilo bažnyčia |
Tėviškės
padangėje
Žagarė. Šiemet
pasistengiau rasti laiko pasisvečiuoti savo tėviškėje per didžiuosius
Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Miestas yra šiaurės Lietuvoje, visai
prigludęs prie sienos su Latvija. Jį į dvi dalis Senąją ir Naująją
Žagares dalija Švėtės upė. Lygumų kraštovaizdį labai pagyvina
šalia upės išsitęsęs ozas, kurio dalis senovėje buvo panaudota įrengiant
piliakalnį, dabar dažniausiai vadinamą Žvelgaičio kalnu. Mat senovėje
čia stovėjo pilis, valdoma kunigaikščio Žvelgaičio.
Prieškario Lietuvoje ir dar vėliau Žagarėje buvo net devyneri maldos
namai (dvi katalikų bažnyčios, koplyčia Raktuvės kapinėse, evangelikų
liuteronų bažnyčia, stačiatikių cerkvė, keturios sinagogos), aštuonerios
kapinės (dvejos katalikų, po vienerias stačiatikių bei liuteronų,
dvejos žydų, po vienerias sekminininkų ir laisvamanių).
Šiais metais atlaidai vyko dvi dienas (birželio 28-29 d.) ir abiejose
katalikų bažnyčiose. Senosios Žagarės bažnyčioje abi dienas šv.
Mišias aukojo Žagarės klebonas kun. Aldas Vinclovas. Antrąją atlaidų
dieną Senosios Žagarės bažnyčioje iš sakyklos pamokslą sakė Kauno
kunigų seminarijos IV kurso klierikas Algimantas Žibėnas.
|
|
Panevėžio
vyskupijoje
Utenos dekanate
Primicijos
TAURAGNAI. Kai
Lietuva minėjo Mindaugo karūnavimo 750 metų - Valstybės dieną, o
sostinė šventė Pasaulio lietuvių dainų šventę, Tauragnų (Utenos
r.) Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje jaunas kunigas, primiciantas
Rytis Gurkšnys, SJ, aukojo pirmąsias šv. Mišias.
Algis ir Angelė Gurkšniai iš Gaidžių kaimo išaugino du sūnus Rytį
ir Egidijų bei dukrą Rimą. Vyriausias sūnus Rytis prieš dešimt
metų išgirdo Jėzaus kvietimą: ,,Sek mane ir nuėjo į Lietuvos jėzuitų
bendruomenę. Kitais metais vienuolijos vyresnieji išsiuntė jį studijuoti
į užsienį.
|
|
Vilkaviškio
vyskupijoje
Vilkaviškio dekanate
|
Kazimieras Rudzevičius
dėkojo visiems nuoširdiems rėmėjams ir pagalbininkams |
Laimingi
įamžinę kankinių atminimą
Lankeliškai. Tai viena seniausių
Sūduvos krašto vietovių, istoriniuose šaltiniuose minima dar XIV
amžiuje. 1609 metais čia pastatyta pirmoji bažnyčia, 1817 metais
- mūrinė Švč.Trejybės bažnyčia. Bažnyčios dokumentai bylojo, jog
šiai parapijai priklausė labai didelė teritorija, net 25 kaimai.
Nepriklausomos Lietuvos metais čia vyko aktyvus dvasinis gyvenimas,
ypač daug naujo į kaimiečių gyvenimą įnešė kunigas Vaclovas Balsys.
Jis ne tik būrė bažnytines organizacijas, bet ir pats buvo įvairių
renginių siela. Vyresnioji karta mena jo režisuotus veikalus, organizuotas
gegužines ir kt. Deja, užklupo netikėta lemtis: 1941 m. birželio
22-osios ankstų rytą į klebonijos duris pasibeldę enkavėdistai kleboną
V.Balsį ir viešėjusius kunigus - Marijampolės gimnazijos kapelioną
Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną
Dabrilą - apkaltino nebūta kalte, kad jie nupjovę ryšio laidus.
Prievarta susodinę į mašiną nuvežė į maždaug už dešimties kilometrų
esantį Budavonės miškelį, kur įvykdė žiaurią egzekuciją, liudytojų
teigimu, trukusią visą dieną.
Parapijos žmonės žiauriausiai išniekintus kunigų kūnus parsivežė
ir pašarvojo Lankeliškiuose. Kun. J.Dabrilos amžinojo poilsio vieta
iškart tapo gimtosios Alksnėnų parapijos kapinės.
|
|
Vilkaviškio
vyskupijoje
Šakių dekanate
|
Perdažyta Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia
|
Šventė
prie Vandupės
Barzdai. Birželio
22-oji Barzduose buvo ypatinga diena. Vyko Šv. Jono atlaidai, Devintinės,
šešiolika jaunųjų barzdiečių priėmė Pirmąją Komuniją. Taip pat paminėta
miestelio 315 metų sukaktis. Ta proga prie seniūnijos pastato buvo
atidengtas miestelio herbas ir žemėlapis, žymintis žymias krašto
vietoves. Šventės skirtos tam, kad suvienytų gyvenančius ir kilusius
iš šio krašto žmones, kad jie, pajutę savo šaknų tvirtumą, įgautų
dvasinės stiprybės.
Atsinaujinimo ženklai parapijoje
Prieš penkerius metus tuometė Barzdų
seniūnė Ona Gudaitienė interviu rajoniniam laikraščiui Draugas
apie Kristaus Karaliaus bažnyčią, kuri užbaigta statyti 1934 metais
klebono kun. Stanislovo Mikelkevičiaus rūpesčiu, kalbėjo: Bažnyčia
mūsų skurdžiai atrodo. Labai reikalingas kapitalinis remontas, nes
sienos suskilusios, trūkęs skliautas, grindys medžio grybo suėstos.
Jau ir dažyti reikia. Žodžiu, kapitališkai remontuoti. Sunku kunigui
ką ir padaryti šiuo metu, be to, lėšų stygius. Pilviškių parapija
nemaža, bet dar pusė mūsų seniūnijos kaimų jai priklauso. Mes negalime
girtis savo parapijos dydžiu, joje apie 750 žmonių.
|
|