Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ateitininkų federacijos kongresas –
atnaujinti, stiprinti, kurti

Ateitininkų kongreso dalyviai balsuoja

Liepos 11-13 dienomis Kaune vyko Ateitininkų federacijos (AF) XIV kongresas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 dalyvių iš visos Lietuvos ir išeivijos, Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai, valstybės pareigūnai, kiti garbūs asmenys. Kas trečius metus rengiamo kongreso tikslas – organizacijos nuveiktų darbų apžvalga bei AF tikslų ir vertybių atnaujinimas aptariant aktualias visuomenės problemas.
Ateitininkų federacija, katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei sendraugius, šiuo metu yra viena gausiausių ir sėkmingiausiai veikiančių jaunimo organizacijų Lietuvoje. Ji siekia visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti jos asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti pilietinę Lietuvos visuomenę, savo veikla dalyvauti visuomeniniame ir religiniame gyvenime, visur vadovautis krikščioniškomis vertybėmis ir pagrindiniu ateitininkų šūkiu: „Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant artimui, Dievui ir Tėvynei.
Kaip sakė kongrese kalbėjęs AF pirmininkas Vidas Abraitis, „vienas procesas mus lydi visada – tai savo tapatybės ieškojimas duotajame laike“.
Ateitininkų veiklos barai per ilgus organizacijos egzistavimo metus šiandien jau susiformavo kaip tradicija. Sukaupę didelę darbo su jaunimu patirtį, ateitininkai kiekvienais metais įvairiose Lietuvos vietose rengia jaunimo stovyklas (pagrindinė ateitininkų stovyklavietė yra Berčiūnuose, Panevėžio apskrityje), organizuoja įvairius kursus, seminarus, studijų savaites, akademijas moksleiviams ir studentams, mokymo kursus vadovams ir globėjams. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miesteliuose veikia per 90 organizacijos padalinių, o, atgavus Ateitininkų rūmus Kaune, šiame mieste žadama įkurti Ateitininkų jaunimo centrą.

Paminėtos mirties metinės

Skulptorė Virginija Babušytė–Venckūnienė ir architektas Alfredas Jakučiūnas prie paminklo poetui

Liepos 11 dieną kauniečiai minėjo poeto, Kauno miesto garbės piliečio Bernardo Brazdžionio (1907-2002) mirties metines.
Ryte Petrašiūnų kapinėse buvo padėta gėlių prie poeto kapo. Jungtinis Kauno politinių kalinių ir tremtinių (vadovė Gintė Plerpaitė) bei Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios (vadovas Algimantas Mišeikis) mišrūs chorai atliko giesmę “Ypatingai“ (žodžiai B. Brazdžionio, muzika Antano Paulavičiaus). Renginio vedėjas Vilius Kaminskas ir poetas Antanas Paulavičius skaitė B.Brazdžionio poeziją. Skambėjo choro atliekama “Marija, Marija”, “Lietuva brangi”, o pabaigoje - “Viešpaties Angelas“.

Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Tėviškės padangėje

Žagarė. Šiemet pasistengiau rasti laiko pasisvečiuoti savo tėviškėje per didžiuosius Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Miestas yra šiaurės Lietuvoje, visai prigludęs prie sienos su Latvija. Jį į dvi dalis – Senąją ir Naująją Žagares – dalija Švėtės upė. Lygumų kraštovaizdį labai pagyvina šalia upės išsitęsęs ozas, kurio dalis senovėje buvo panaudota įrengiant piliakalnį, dabar dažniausiai vadinamą Žvelgaičio kalnu. Mat senovėje čia stovėjo pilis, valdoma kunigaikščio Žvelgaičio.
Prieškario Lietuvoje ir dar vėliau Žagarėje buvo net devyneri maldos namai (dvi katalikų bažnyčios, koplyčia Raktuvės kapinėse, evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių cerkvė, keturios sinagogos), aštuonerios kapinės (dvejos katalikų, po vienerias stačiatikių bei liuteronų, dvejos žydų, po vienerias sekminininkų ir laisvamanių).
Šiais metais atlaidai vyko dvi dienas (birželio 28-29 d.) ir abiejose katalikų bažnyčiose. Senosios Žagarės bažnyčioje abi dienas šv. Mišias aukojo Žagarės klebonas kun. Aldas Vinclovas. Antrąją atlaidų dieną Senosios Žagarės bažnyčioje iš sakyklos pamokslą sakė Kauno kunigų seminarijos IV kurso klierikas Algimantas Žibėnas.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Perdažyta Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia

Šventė prie Vandupės

Barzdai. Birželio 22-oji Barzduose buvo ypatinga diena. Vyko Šv. Jono atlaidai, Devintinės, šešiolika jaunųjų barzdiečių priėmė Pirmąją Komuniją. Taip pat paminėta miestelio 315 metų sukaktis. Ta proga prie seniūnijos pastato buvo atidengtas miestelio herbas ir žemėlapis, žymintis žymias krašto vietoves. Šventės skirtos tam, kad suvienytų gyvenančius ir kilusius iš šio krašto žmones, kad jie, pajutę savo šaknų tvirtumą, įgautų dvasinės stiprybės.

Atsinaujinimo ženklai parapijoje

Prieš penkerius metus tuometė Barzdų seniūnė Ona Gudaitienė interviu rajoniniam laikraščiui „Draugas“ apie Kristaus Karaliaus bažnyčią, kuri užbaigta statyti 1934 metais klebono kun. Stanislovo Mikelkevičiaus rūpesčiu, kalbėjo: „Bažnyčia mūsų skurdžiai atrodo. Labai reikalingas kapitalinis remontas, nes sienos suskilusios, trūkęs skliautas, grindys medžio grybo suėstos. Jau ir dažyti reikia. Žodžiu, kapitališkai remontuoti. Sunku kunigui ką ir padaryti šiuo metu, be to, lėšų stygius. Pilviškių parapija nemaža, bet dar pusė mūsų seniūnijos kaimų jai priklauso. Mes negalime girtis savo parapijos dydžiu, joje apie 750 žmonių“.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Kazimieras Rudzevičius dėkojo visiems nuoširdiems rėmėjams ir pagalbininkams

Laimingi įamžinę kankinių atminimą

Lankeliškai. Tai viena seniausių Sūduvos krašto vietovių, istoriniuose šaltiniuose minima dar XIV amžiuje. 1609 metais čia pastatyta pirmoji bažnyčia, 1817 metais - mūrinė Švč.Trejybės bažnyčia. Bažnyčios dokumentai bylojo, jog šiai parapijai priklausė labai didelė teritorija, net 25 kaimai. Nepriklausomos Lietuvos metais čia vyko aktyvus dvasinis gyvenimas, ypač daug naujo į kaimiečių gyvenimą įnešė kunigas Vaclovas Balsys. Jis ne tik būrė bažnytines organizacijas, bet ir pats buvo įvairių renginių siela. Vyresnioji karta mena jo režisuotus veikalus, organizuotas gegužines ir kt. Deja, užklupo netikėta lemtis: 1941 m. birželio 22-osios ankstų rytą į klebonijos duris pasibeldę enkavėdistai kleboną V.Balsį ir viešėjusius kunigus - Marijampolės gimnazijos kapelioną Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą - apkaltino nebūta kalte, kad jie nupjovę ryšio laidus. Prievarta susodinę į mašiną nuvežė į maždaug už dešimties kilometrų esantį Budavonės miškelį, kur įvykdė žiaurią egzekuciją, liudytojų teigimu, trukusią visą dieną.
Parapijos žmonės žiauriausiai išniekintus kunigų kūnus parsivežė ir pašarvojo Lankeliškiuose. Kun. J.Dabrilos amžinojo poilsio vieta iškart tapo gimtosios Alksnėnų parapijos kapinės.

Telšių vyskupijoje

Palangos dekanate

Švč.M.Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia Šventojoje

Pirmosios šv.Mišios

ŠVENTOJI. Birželio 20-ąją pirmąsias šv.Mišias daugiau kaip dešimtmetį statomoje Švč.M.Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jose dalyvavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir šimtai palangiškių bei prie Baltijos jūros atvykusių poilsiautojų. Iš aukų statoma bažnyčia besirūpinantis klebonas kun. Vidmantas Gricius mato darbų dar bent penkeriems metams, nes kol kas nėra pagrindinio altoriaus, likę daug nepadarytų interjero ir pagalbinių darbų. Miestelyje, kur nėra aukštų pastatų, 60 metrų bažnyčios bokšte iškilęs kryžius iš toli matyti, o ir šventovės kraštinių sienų aukštis - nuo 10 iki 23 metrų - atrodo didingai. Šventosios gyventojai ir poilsiautojai, kol negalėjo melstis statomoje bažnyčioje, į šv.Mišias rinkdavosi mažame pastatėlyje.

Ką gali duoti žemė

Apžiūros dalyviai kviečių lauke

Stoties kryptis – tyrinėjimai

Noreikiškėse (Kauno r.) Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje buvo surengta mokslinė–praktinė konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra “Žemdirbystės vasara – 2003”. Į apžiūrą suvažiavo ne vien Kauno, bet ir kitų rajonų žemės ūkio specialistai, ūkininkai.
Konferencija prasidėjo LŽŪU centriniuose rūmuose, kur universiteto mokslininkai, kitų panašaus profilio organizacijų specialistai plačiai kalbėjo apie dabarties ūkininkavimo problemas, itin kreipdami dėmesį į ateities aplinkybes, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Buvo aptarti įvairių tyrimų duomenys, naujos mokslo rekomendacijos, kiti žemės ūkio pažangos ypatumai. Svarstymai, pokalbiai buvo pratęsti netoliese 120 hektarų užimančiuose Bandymų stoties laukuose. Iš jų 40–yje hektarų atliekami įvairūs bandymai. Jų - net 80. Kaip pasakojo stoties direktorius dr. prof. Rimantas Velička, šiuos tyrinėjimus atlieka universiteto mokslininkai, studentai, stoties darbuotojai. Tai – beariminis žemės dirbimas, ražieninės sėjos taikymas mūsų agroklimato sąlygomis agroinžineriniais bei ekonominiais pagrindais.

Svarbu suderinti darbą ir poilsį

Šventasis Raštas jau pirmuoju sakiniu prabyla apie Dievą kaip Kūrėją, kuris iš nebūties pašaukia į buvimą dangų ir žemę (plg. Pr 1, 1). Vėliau Jis sukuria ir žmogų, tobuliausią žemės kūrinį, turintį daug panašumų į patį Kūrėją. Pagaliau po visų kūrimo darbų, kaip byloja Biblija, Viešpats ilsėjosi (plg. Pr 2, 3). Peršasi išvada, kad jei pačiam Dievui, gerai paplušėjus, reikėjo ilsėtis, tai tuo labiau žmonėms būtina laikytis atitinkamo darbo ir poilsio santykio.

Turim, ką turim

Visiems žinoma, jog kuo didesnis pučiamas muilo burbulas, tuo jis greičiau sprogsta. Panašiai yra ir valstybės gyvenime. Kaip pastebėjo žinomas Lietuvos mokslininkas A.Žukauskas, kalbant apie Lietuvos ekonomikos augimą, jis gali jau dabar prognozuoti, kad dabartinis vadinamasis Lietuvos ekonominis stebuklas po kelerių metų subliūkš. Pasak mokslininko, eidami jau daugelio panašaus likimo valstybių keliu, pradėjome nuo modernių degalinių, o dabar statome didžiulius prekybos centrus, viešbučius, lyg ir geriname mokesčių administravimą bei tarsi jaučiame ekonominį pagyvėjimą. Tačiau vieną dieną tariamo augimo veiksniai išseks ir prasidės stagnacija. Todėl jeigu nesiremsime mokslu ir neplėtosime technologijų, liksime vargšai, kaip ir buvę. Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad valstybės biudžeto pinigai pirmiausia turėtų būti naudojami ne rinkai deformuoti (pavyzdžiui, skiriant per 100 mln. nepaklausiai pieno gamybai) bei atskirų grupuočių ambicijoms tenkinti, o technologijų plėtrai, žmonių išsilavinimui kelti. Tačiau Premjeras, iškėlęs savo ir jo vadovaujamos Vyriausybės neregėtus nuopelnus per dvejus jo vadovavimo metus, dėl „vis dar pasitaikančių“ nesklandumų, ypač žemės ūkyje, nerado nieko kita, kaip apkaltinti tuos nenaudėlius konservatorius, sugriovusius klestėjusius kolūkius… Stebėtinai nuoseklus tos kolchozinės baudžiavos ilgesys. Tačiau kas iš tiesų griovė tuos kolūkius? Ogi visai ne V.Landsbergis, o tas pats žemės ūkio „specialistų“ aktyvas – pirmiausia tų pačių kolūkių pirmininkai, pasinaudodami proga, pasigrobė techniką ir viską, kas tik buvo vertingiausia. (Jiems tas kolchozų panaikinimas ir buvo naudingiausias.) Ką gi, Premjerą suprasti galima. Užsiprogramavęs visam gyvenimui nuo pat „išvystyto socializmo“ laikų. Tačiau kai kolūkių gailisi Žemės ūkio rūmų vadovas, darosi visai jau nejuokinga.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 27 - rugpjūčio 3 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima

Lurdas

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki liepos 15 d. - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).,
8-37-777488