Atnaujintas 2003 m. liepos 18 d.
Nr.56
(1160)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dirbkime dėl Lietuvos gerovės
Padėka už AF kongrese parodytą kompoziciją
a.a. dr. A.Damušiui atminti

Prie A.Damušiui atminti uždegtos žvakės jo našlė Jadvyga (viduryje), Vygandas Malinauskas
ir Vidas Abraitis

Mirti jis dar nenorėjo, nes vis dar buvo jam neatliktų darbų. Mirties patale gulėdamas jis vis stengėsi keltis ir eiti, bet negalėdamas to padaryti, skaudžiai sielodavosi, - sakė J.Damušienė. - Jo netektį labai skaudžiai išgyvenu. Per šv.Kalėdas atšventėme savo 65 metų vedybinę - bendros ir laimingos gyvenimo draugystės - sukaktį ir dažnai kalbėdavome, kad greičiausiai ir išeisime iš gyvųjų gyvenimo kartu. Deja, vasario 27 diena buvo jam skirta, manęs Dievo sąrašuose dar nebuvo.
Šiandien, jaučiu, ką jis pasakytų davusiems įžodį jauniesiems idėjos broliams, prisiekusiems „visa atnaujinti Kristuje“. Jis sakytų, kad jūs, žinodami, kokiam sunkiam uždaviniui spręsti įsipareigojote ir jį priimate, todėl sveikinu jus ir džiaugiuosi. Su šia priesaika jūs žengėte pirmąjį žingsnį į vertybinio gyvenimo kelią. Jūs pasiryžote dirbti, siekti ir savo darbais taisyti moralinio nuosmukio gyvenimą. Šis jūsų pirmas žingsnis jau yra gero darbo pradžia. O kiekvienas darbas, nors ir sunkiausias, yra įmanomas, jei jis dirbamas su meile.
Meilės įrankis yra mūsų širdis. Ji mums duota meilei, meilei artimo ir meilei kiekvienam dirbamam darbui, o kartais ir net pasiaukojimui žmogui iš meilės.
Protas duotas žmogaus mąstymui, supratimui vertybinio gyvenimo reikšmės žmogui. Pasitelkite širdį bei protą ir matysite savo darbo rezultatus, kurie taps gražiu ir vertingu indėliu mūsų gyvenimo kelyje.
Doro gyvenimo pagrindu yra mūsų, savas lietuviškos Bažnyčios tikėjimas - katalikybė. Ji yra esminiu pagrindu mūsų doro ir teisingo gyvenimo, nuo kurio mes, būdami katalikai, negalime pasitraukti nė žingsnio.
Šiandien mūsų visuomenės gyvenimas yra sutrikęs: neegzistuoja moralė, šeimos gyvenimas sunkiai sužeistas, gyvenimas be Dievo. Jis sukelia ir Bažnyčiai, ir tautai, ir valstybei didelius sunkumus ir dažnai užtraukia negarbę ir savo šalyje bei svetur gyvenant. Pas mus nuolat minimas tik lietuvybės išlaikymas, nors ne visada entuziastingai vykdomas, bet, užsiminus apie katalikybę, junti, kaip nenoriai apie ją kalba ir atmeta sakydami, kad „nenori priklausyti partijai“. Štai kaip mūsų visuomenė „aiškina“ katalikybę. Bet ji aiškiai supranta, kad kai kalbama apie katalikų tikėjimą, tai faktiškai užsimenama apie materializmo ir idealizmo santykį.
Materializmas ypač skverbiasi į mūsų gyvenimą. Mes, būdami idealistinės krypties organizacijos atstovai, turime būti tarsi nesugriaunamas pylimas prieš tą nepažabotą materializmo antplūdį.
Mano jaunystės laikais veiklus Katalikų akcijos asmuo prof. J.Eretas sakydavo, kad doru darbu, savo profesija siekimas turto ir jo įsigijimas nėra nuodėmė, bet yra didelė nuodėmė, jo turint, naudoti tik savo asmeniniams poreikiams, tik sau.
Su naujausių modelių automobiliais, prabangiais „interjerais“ puošniuose rūmuose materializmo nesugriausime, mamonizmui neatsispirsime, tik aukodami ir aukodamiesi iš idealizmo pajėgsime ir savyje sutramdyti vergystę Mamonai bei veikti aplinką, kurioje gyvename, kad nepaskęstume materijos tvane.
Todėl, mieli idėjos broliai, šiandien noriu jums palinkėti klausytis širdies balso, mylėti artimą ir protą nukreipti mąstymui, kad jis nebūtų užliūliuotas trankių dvasios driskių „roko“ riksmais ir užmigdytas domėjimasis savo krašto visuomeniniu, kultūriniu ir politiniu gyvenimu.
Būkite budrūs savo aplinkoje, būkite aktyvūs spaudoje, nepakantūs daromiems nuostoliams Bažnyčiai, tautai ir valstybei.
Jūsų laukia sunkus darbas, bet ir sunkiausias darbas, kai jis dirbamas su meile ir geram tikslui, neša vaisius.
Mūsų, ateitininkų, tikslas - dirbti ir grįsti kelią į krikščionišką ateitį sau ir savo vaikų vaikams, kad Lietuva taptų kiekvienam žmogui brangiu žemės lopinėliu, kurį galėtume nuoširdžiai mylėti ir nepalikti jo niekada dėl kur nors riebesnio kąsnio ar prabangesnio gyvenimo. Mūsų visų namai yra Lietuva, tad būkime namuose, dirbkime Lietuvoje ir Lietuvai. Geresni laikai ateis, jei mes visi to sieksime, įveikdami ir esamus ekonominius sunkumus. To linkiu jaunajai kartai ir visiems šios garbingos organizacijos nariams - dirbkime, kovokime dėl Lietuvos gerovės.

Jadvyga DAMUŠIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija