Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Po pamaldų bažnyčioje: klebonas kun. Viktoras Jurčiukonis, rašinio autorė ir Albinas Staugaitis

Barzdų pagrindinės mokyklos mokytoja Vlada Klimaitienė paskutinio skambučio šventėje su pirmokais

Perdažyta Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia Gedimino JOKŪBAIČIO nuotraukos

Šventė prie Vandupės

Barzdai. Birželio 22-oji Barzduose buvo ypatinga diena. Vyko Šv. Jono atlaidai, Devintinės, šešiolika jaunųjų barzdiečių priėmė Pirmąją Komuniją. Taip pat paminėta miestelio 315 metų sukaktis. Ta proga prie seniūnijos pastato buvo atidengtas miestelio herbas ir žemėlapis, žymintis žymias krašto vietoves. Šventės skirtos tam, kad suvienytų gyvenančius ir kilusius iš šio krašto žmones, kad jie, pajutę savo šaknų tvirtumą, įgautų dvasinės stiprybės.

Atsinaujinimo ženklai parapijoje

Prieš penkerius metus tuometė Barzdų seniūnė Ona Gudaitienė interviu rajoniniam laikraščiui „Draugas“ apie Kristaus Karaliaus bažnyčią, kuri užbaigta statyti 1934 metais klebono kun. Stanislovo Mikelkevičiaus rūpesčiu, kalbėjo: „Bažnyčia mūsų skurdžiai atrodo. Labai reikalingas kapitalinis remontas, nes sienos suskilusios, trūkęs skliautas, grindys medžio grybo suėstos. Jau ir dažyti reikia. Žodžiu, kapitališkai remontuoti. Sunku kunigui ką ir padaryti šiuo metu, be to, lėšų stygius. Pilviškių parapija nemaža, bet dar pusė mūsų seniūnijos kaimų jai priklauso. Mes negalime girtis savo parapijos dydžiu, joje apie 750 žmonių“. Klebonas kun. Jonas Būga visada buvo rūpestingas ir taupus, kaupė statybines medžiagas „aplopydavo“ būtiniausias remonto reikalingas šventovės vietas, bet ir dėl lėšų stygiaus, ir dėl sveikatos negalios nesiryžo imtis stambesnių remonto darbų. Šią naštą ant savo pečių užsikrovė, vos pradėjęs pastoracinį darbą, naujasis klebonas kun. Viktoras Jurčiukonis. Nei parapija, nei lėšos nepadidėjo, o per trumpą laiką bažnyčia vėl tapo balta gulbe miestelio centre, kaip dar sovietmečiu ją perdažė ir išpuošė klebonas kun. Vincas Čėsna. „Prieš akis – darbų daugybė“, - sako kun. V.Jurčiukonis, bet klebonas sukasi visais įmanomais būdais, skolinasi. Jo entuziazmo pagauti neliko abejingi ir parapijiečiai, seniūnas Remigijus Naujokaitis. Klebonui kun. V.Jurčiukoniui pradėjus pastoracinį darbą Barzduose ir Griškabūdyje, pernai liepos-rugpjūčio mėnesiais vyko Lietuvos katalikų maldos kelionė – buvo nešamas kryžius iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios į Pivašiūnus permaldavimo ir atsiteisimo intencija už taiką ir ramybę mūsų tėvynėje Lietuvoje ir visame pasaulyje. Maldininkai dešimtą kelionės dieną iš Šakių per Griškabūdį atvyko į Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčią. Į ją taip pat dalyvauti šv. Mišių aukoje susirinko barzdiečiai. Tylaus susikaupimo minutėmis, stovint prieš altorių ir atneštą kryžių, į tikinčiųjų širdis smigo klebono Viktoro ir sesers Birutės Žemaitytės žodžiai. Vakarieniavo ir pusryčiavo, ilsėjosi keliauninkai Barzdų pagrindinėje mokykloje, globojami barzdiečių. Tada klebonas pasijuto lyg vienoje didelėje šeimoje. Vėliau – adventiniai vakarai mokykloje ir seniūnijoje, šeimų lankymas ir kiti pastoracijos darbai. Vis daugiau ir daugiau parapijiečių ėmė burtis talkon, skoningiau puošti bažnyčią ir šventorių, pasirūpino procesijos dalyvių drabužiais. Bažnyčios remontininkų maitinimu rūpinosi parapijiečiai ir seniūnija. Tarp klebono ir seniūno užsimezgė šilti, geranoriški santykiai. Seniūnas R.Naujokaitis visada įsiklausydavo į tikinčiųjų problemas, gražiai sugyveno ir su kun. J.Būga, dalyvauja atlaidų ir kitų švenčių šv. Mišiose, renginiuose, stengiasi kiek tai įmanoma padėti.
Praretinus šventoriuje medžius, atsivėrė perdažytas ir atsinaujinusios šventovės vaizdas. Čia vėl parapijiečiai, palikę laukų darbus, kiek galėdami talkino: kapojo šakas, jas išvežiojo socialiai remtiniems žmonėms. Gegužinės ir birželinės pamaldos bažnyčioje pritraukė daugiau jaunimo. Klebono paragintos, moksleivės gausiau rinkdavosi maldai. Kunigo V.Jurčiukonio dėmesio centre – žmonių moralinis ir dvasinis tobulėjimas, gyvosios Bažnyčios kūrimas. To siekia vaizdžiais pamokslais, šiltu bendravimu, malda. Todėl Barzdų parapijoje jau ryšku atsinaujinimo ženklų. Gal ir sutapimas, bet, atvykus naujajam klebonui, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas, renginiai tapo prasmingesni ir meniškesni.
Šv. Jono atlaiduose susirinkusieji švytėjo džiaugsmu, kai išvydo neįprastai gražiai ir skoningai papuoštą bažnyčią, sukomponuotas gėlių puokštes, moksleivius, dalyvaujančius Aukos liturgijoje, pasauliečius, skaitančius Šventojo Rašto skaitinius. Būta ir jaudulio: moterų skruostuose – raudonis, keliai virpėjo priklaupiant. Maloni naujovė nuteikė susikaupimui, maldai, vyravo bendruomeniškumo nuotaika. Pirmoji Komunija yra didžiausia dovana vaikystėje. Šio įvykio svarbą bylojo vaikučių ir jų tėvelių veidai, tai progai skirta apranga ir gėlės, klebono dėmesys pirmą kartą priimantiems Eucharistinį Jėzų.
Žemėje visa praeina. Telieka tik tai, kas būna paženklinta didžia Dievo meile ir sakramento malone. Kunigystės sakramentas žmogų atveda prie altoriaus, ir gyvenimas, besilaikąs tarp žemės ir dangaus, pasidaro neišskiriamas su altoriumi. Su juo nesiskyrė ir kun. J.Būga, per 31-erius klebonavimo metus Barzduose kasdien žengdamas prie pirmutinio laiptelio, pradėdavo vis iš naujo: „Introibo ad altare Dei“ (Aš prisiartinsiu prie Dievo altoriaus). Tad ir klebono kun. V.Jurčiukonio pastoracinis darbas teikia vilties. Atlaidai, renginiai, šventės, bendri rūpesčiai stiprina Bažnyčią, patraukia atitolusius nuo jos žmones, skatina įsilieti į bendruomenę, stiprina ją, tuo pačiu palieka vietos atskirų žmonių dvasiniam augimui.

Miestelio šventės akcentai

Po pamaldų bažnyčioje niekas neskubėjo į namus, susirinko aikštėje prieš seniūnijos pastatą, kur vyko Barzdų miestelio 315-ųjų metinių sukakties paminėjimas. Dalyvavo seniūnijos administracijos darbuotojai, bendruomenės centro tarybos nariai, gausiai susirinko Barzdų pagrindinės mokyklos mokytojų ir mokinių, kraštiečių, svečių. Grojo Barzdų kaimo kapela, meninę programėlę atliko moksleiviai, daug dėmesio buvo skirta Barzdų istorinei praeičiai, jos šviesuoliams pagerbti, kraštiečių prisiminimams.
Esu liudytoja, kaip prieš šventę darniai ir gražiai prie kavos puodelio susėdo pasitarti, kaip pažymėti miestelio sukaktį, seniūnas R.Naujokaitis, bendruomenės centro pirmininkas Mindaugas Viltrakis, kultūrinio darbo organizatorė Birutė Dekeraitienė, bibliotekos vedėja Birutė Grajauskienė, Barzdų pagrindinės mokyklos direktorė Marytė Mockienė, klebonas kun. V.Jurčiukonis. Po diskusijos nutarta renginį organizuoti savomis jėgomis, nes lėšų nėra, o dar reikėjo sumokėti Kauno kraštotvarkai už žemėlapį. Tapo aišku, kad ir be didelių pinigų galima sukurti gerą nuotaiką, jaukumą.
Seniūnas R.Naujokaitis pasveikino susirinkusius į šventę žmones ir savo kalboje kvietė „pykčiu neatstumti vieni kitų“, mokyklos direktorė M.Mockienė, kalbėdama apie šiandieninės mokyklos viziją, ragino „atsigręžti į atliktų darbų brydes ir planuoti ateitį“, renginio vadovė B.Grajauskienė epizodiškai nušvietė Barzdų istoriją, žymių žmonių įmintas pėdas šioje žemėje. Ida Valaitienė, kaimo giedotoja, kuri moka per 200 liaudies dainų, atliko dainą „Mano tėvynė“. Kraštiečiai Rimvydas Butautas-Kudirka, atvykęs iš Vilniaus, ir Albinas Kundrotas-Staugaitis – iš Kauno pasidžiaugė Barzdų seniūnijos atgimstančiu kultūriniu gyvenimu, bendruomenės stiprėjimu, tėvų ir protėvių tradicijų saugojimu. Buvusi barzdietė, Bagotosios mokyklos direktorė Onutė Paplauskienė paragino neapleisti etnokultūros ugdant jaunuosius moksleivius. Ji, ką tik sugrįžusi iš kelionės po Kaliningradą, pastebėjo, jog ten lietuvių bendruomenėje lietuviškumui skiriamas didelis dėmesys, moksleiviams supažindinti su etnokultūra skiriamos 5 val. per savaitę, ko nėra Lietuvos mokyklose. Jonas Bernota iš Šakių eilėmis prabilo apie savo gimtuosius Barzdus, o Teofilės Žemaitytės, gyvenančios Marijampolėje, linkėjimus perskaitė B.Grajauskienė. Sudainuota jau tradicine tapusi daina „Žemėj Lietuvos…“, išsakyta daug šiltų žodžių, dalytasi prisiminimais, linkėta ir pasakyta: iki pasimatymo!

Jei keliausit pro Barzdus

Barzdų seniūnija vienija tris stambesnes gyvenvietes: Barzdų, Buktiškių ir Baltrušių. Seniūnijos centras – Barzdų miestelis. Čia bažnyčia, mokykla, kultūros centras ir biblioteka – pagrindiniai kultūros žiburėliai. Atvykę į Barzdus, miestelio centre išvysime koplytstulpį-kryžių, padarytą ir pastatytą dar Vytauto Didžiojo jubiliejiniais 1930 metais iš Kraujučių kaimo kilusio meistro Petro Tamošausko. Jo kryžiai ir koplytstulpiai tebestovi Barzdų, Skriaudžių, Garliavos bažnyčių šventoriuose. Turi seniūnija ir „savąją Šveicariją“. Tai Simokų akmens amžiaus gyvenvietė, respublikinės reikšmės archeologinis paminklas – 0,8 km nuo kelio Miknaičiai-Simokai, Šešupės dešiniajame krante. Čia atsiveria nuostabus vaizdas, nebūdingas Zanavykijos lygumoms.
Šimtametė Gražiškių koplytėlė apjuosta kapinaičių. Jose – knygnešių, daraktorių gadynės šviesuoliai, laisvės kovotojai, visuomenės veikėjai, darbštūs žemės artojai. Čia – paminklas Nežinomam kareiviui, kurio autorius – A.Kundrotas-Staugaitis, šio krašto puoselėtojas.
Seniūnijoje yra dešimt kapinaičių. Barzdų miestelio kapinaitėse – kunigo Antano Juozaičio kapas, kurį prižiūri parapijiečiai. Kun. A.Juraitis anglų kalba parašė: „Lietuvos istoriją“, kurią 1918 metais kun. Antanas Milukas išleido ir kunigo artimieji perdavė ją Barzdų bibliotekai. Ši knyga išgarsino Lietuvą pasaulyje. Jei aplankytume visus 26 seniūnijos kaimus, kur kiekvienas toks panašus ir skirtingas savo istorija, žmonių likimais. Iš mokyklos istorijos puslapių išvingiuoja tautos atminties žadinimo takelis per šeimos, gimtinės, kaimo istoriją, žmonių likimus, per tautinių simbolių prasmę, per tautos šviesuolius.

Seniūnija šiandien

Seniūnijoje bendrovės iširo, derlingose žemėse dirba viena didesnių įmonių UAB „Barzdų agroservisas“, įsikūręs buvusiose tuomečio kolūkio mechaninėse dirbtuvėse. Didžiausiuose žemės plotuose ūkininkauja Raimondas Maskvytis, Irena Grinkevičienė, Elena Guzevičienė, Dana Dereškevičienė. Nemažai ūkininkų turi po 20-30 hektarų, daugiausia – trihektarininkai, verčiasi smulkia žemdirbyste. Produkcijos realizavimas, nedarbas – skaudi rykštė barzdiečiams, kaip ir visos Lietuvos gyventojams. Nors ne kartą seniūno raginti, žmonės neskuba kurti kooperatyvų, auginti ekologiškų maisto produktų, imtis netradicinių verslų. Rūpinamasi neįgaliaisiais, socialiai remtinais žmonėmis. Didžiausia nelaimė, kai žmogus „paskęsta“ girtuoklystės liūne, tada kenčia vaikai, problema gimdo problemą. Pasigendama pačių žmonių aktyvumo, bendruomeniškumo. Teikia vilties įsikūręs Bendruomenės centras, nes seniūno pastangų ne visada pakanka problemoms spręsti. Buktiškių kaimo gyventojai prisijungė prie barzdiečių – kartu lengviau įveikti kliūtis, planuoti ateitį.
Seniūnijoje nuo 1991 metų veikia A.G.Šeškų veterinarijos firma, „Žemaitijos pieno“ Barzdų stacionarinis punktas priklauso A.Jančaičiui, veikia Pieno stacionarinis punktas, vadovaujamas Robertos Gurevičienės.
Žmonės gražiai tvarko savo sodybas, puoselėja jas, sodina gėles, jas komponuoja alpiunariumuose, vazonuose ir kt. Tik kai reikia seniūnijoje puoselėti aplinkos grožį, ne kiekvieną prisišauksi, dar, žiūrėk, kad pasodinto medelio nenulaužtų ar pievos traktoriumi neužmaurotų. Tas „mano, ne mano“ tarsi kolorado vabalas, kurį sunku išnaikinti. Daugiau reikia meilės, nuoširdumo, pakantumo ir įsiklausymo.
Barzduose kultūrinis gyvenimas atgijo 1996-aisiais. Tų metų gegužę paminėta Spaudos atgavimo, kalbos, knygos diena, paminėti Barzdų knygnešiai, kasmetiniai renginiai neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, senųjų metų palydos, Joninių šventės, Vasario 16-oji, paminėta Laisvės gynėjų diena, susitikta su Sausio 13-osios dalyviais. 1999-aisiais Barzduose vyko Kalbos diena, skirta M.Daukšos „Postilės“ 400 metų jubiliejui bei K.Būgos 120-osioms gimimo ir 75-osioms mirties metinėms paminėti. Gražus ir šiltas susitikimas su Mergaičių namų ūkio ruošos mokyklos auklėtinėmis paliko įspūdį ne tik vyresniesiems, bet ir jaunajai kartai. Būta ir atoslūgio. Šiais metais ypač pagerėjo kultūrinių renginių kokybė. Glaudus Kultūros centro kultūrinių renginių organizatorės B.Dekeraitienės ir bibliotekininkės B.Grajauskienės bendradarbiavimas davė gražių rezultatų. Tai išvydo žiūrovai „Barzdukų“ gimtadienio šventėje. Abi moterys turi daug planų ateičiai.
Ir galima džiaugtis, jog Barzdų žemėje buvęs gyvas tautinis ir religinis tikėjimas negęsta. Atsinaujinimo ženklai gyvi žmonių širdyse.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

© 2003 "XXI amžius"