| Turim,
ką turim
Visiems žinoma, jog kuo didesnis
pučiamas muilo burbulas, tuo jis greičiau sprogsta. Panašiai yra
ir valstybės gyvenime. Kaip pastebėjo žinomas Lietuvos mokslininkas
A.Žukauskas, kalbant apie Lietuvos ekonomikos augimą, jis gali jau
dabar prognozuoti, kad dabartinis vadinamasis Lietuvos ekonominis
stebuklas po kelerių metų subliūkš. Pasak mokslininko, eidami jau
daugelio panašaus likimo valstybių keliu, pradėjome nuo modernių
degalinių, o dabar statome didžiulius prekybos centrus, viešbučius,
lyg ir geriname mokesčių administravimą bei tarsi jaučiame ekonominį
pagyvėjimą. Tačiau vieną dieną tariamo augimo veiksniai išseks ir
prasidės stagnacija. Todėl jeigu nesiremsime mokslu ir neplėtosime
technologijų, liksime vargšai, kaip ir buvę. Mokslininkas taip pat
pabrėžė, kad valstybės biudžeto pinigai pirmiausia turėtų būti naudojami
ne rinkai deformuoti (pavyzdžiui, skiriant per 100 mln. nepaklausiai
pieno gamybai) bei atskirų grupuočių ambicijoms tenkinti, o technologijų
plėtrai, žmonių išsilavinimui kelti. Tačiau Premjeras, iškėlęs savo
ir jo vadovaujamos Vyriausybės neregėtus nuopelnus per dvejus jo
vadovavimo metus, dėl vis dar pasitaikančių nesklandumų, ypač
žemės ūkyje, nerado nieko kita, kaip apkaltinti tuos nenaudėlius
konservatorius, sugriovusius klestėjusius kolūkius
Stebėtinai nuoseklus
tos kolchozinės baudžiavos ilgesys. Tačiau kas iš tiesų griovė tuos
kolūkius? Ogi visai ne V.Landsbergis, o tas pats žemės ūkio specialistų
aktyvas pirmiausia tų pačių kolūkių pirmininkai, pasinaudodami
proga, pasigrobė techniką ir viską, kas tik buvo vertingiausia.
(Jiems tas kolchozų panaikinimas ir buvo naudingiausias.) Ką gi,
Premjerą suprasti galima. Užsiprogramavęs visam gyvenimui nuo pat
išvystyto socializmo laikų. Tačiau kai kolūkių gailisi Žemės ūkio
rūmų vadovas, darosi visai jau nejuokinga.
Kol Premjeras giriasi savo laimėjimais, pasiektais per dvejus Lietuvos
gelbėjimo metus, kad net visa Europa Lietuvai pavydi, jam pritaria
vienas valdančiosios partijos ruporų Seimo vicepirmininkas Vytenis
Andriukaitis, leidęs suprasti, jog tik Premjerui išmintingai vadovaujant
Lietuva pasiekė savo pagrindinius strateginius tikslus buvo pakviesta
į Europos Sąjungą ir NATO. Duota suprasti, jog be A.Brazausko ES
ir NATO matytumėm kaip savo ausis. Nuo Premjero stengiasi neatsilikti
ir Prezidentas. Tiesa, kitame fronte. Nuvykęs į Raseinius, sukvietė
policijos ir kitus teisėsaugos pareigūnus, netgi vidaus reikalų
ministrą nusivežė, ir aiškiai planavo paskelbti apie Prezidento
labai nemėgstamo policijos generalinio komisaro V.Grigaravičiaus
išvarymą. Tiesa, dabar Prezidentūros klerkai aiškina, jog tokių
planų nebuvo, tačiau dar prieš kelionę į Raseinius visa sostinė
jau žinojo šią paslaptį. Tačiau V.Grigaravičius padarė tikrai
meistrišką ėjimą žirgu ir paskelbė netikėtą pareiškimą apie prasidedantį
karą su Kauno mafija. Todėl nepasitikėjimo policijos generaliniu
komisaru paskelbimas tokioje situacijoje visuomenėje būtų sutiktas
labai priešiškai. Anot vienos žinomos žurnalistės, jeigu kalbėtume
Premjero žargonu, tai policijos generalinis komisaras išdūrė Prezidentą.
Tačiau, sprendžiant iš Prezidento spaudos atstovo ir kitų jo patarėjų,
ypač patarėjo teisėtvarkos klausimais Visvaldo Račkausko ironiškų
užuominų, planų nuversti V.Grigaravičių neatsisakoma. Ir visai nesvarbu,
kad generalinis komisaras turi didžiulį autoritetą ne tik policijoje,
bet ir visuomenėje. Tam tikslui ir buvo išpūstas dar vienas muilo
burbulas apie baisų nusikalstamumą Raseiniuose, taip bandant sukompromituoti
V.Grigaravičių. Kol kas abu bandymai tai padaryti nepavyko. Komisaro
ginti stojo Lietuvos visuomenė. Tačiau, žinant Prezidento ir jo
patarėjų napoleoniškas ambicijas turėti, ypač policijoje ir valstybės
saugume, savus žmones, galima neabejoti, kad generaliniam komisarui
ramybės nebus. Kaip pareiškė Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas
Eugenijus Gentvilas, Prezidentūra ieškos būdų, pretekstų, kaip prikibti,
kad V.Grigaravičius dirba blogai. Labai įtartinai atrodo, kad Prezidentūros
nuomonė labai jau sutampa su savo ryšių su nusikalstamu pasauliu
neslepiančio V.Šustausko nuomone. Todėl pačiu laiku Seimo narys
Arvydas Vidžiūnas paragino Premjerą neleisti susiformuoti V.Šustausko,
Prezidento ir dar kitų jėgų koalicijai prieš policijos generalinį
komisarą. Ar atsilaikys Premjeras tuo klausimu sunku pasakyti.
Juk nežinia, kokie vyksta užkulisiniai žaidimai. Sprendžiant iš
Premjero kalbų, jis bent jau kol kas nenori atsikratyti policijos
vadovu. Premjeras priminė, kaip ir kokiu būdu gali būti atleistas
generalinis komisaras. Pirmiausia turi būti vidaus reikalų ministro
teikimas Premjerui, o šis savo ruožtu turi teikti tokį pasiūlymą
Prezidentui. Kol kas to daryti Premjeras nežada.
Na, o nesibaigiantis skandalas su visiškai nebesiskaitančiu nei
žodžiais, nei veiksmais Seimo nariu V.Šustausku - irgi iš to paties
arsenalo. V.Šustauskas be paliovos vis plūsta policijos, saugumo,
STT vadovus ir netgi pareiškė apie galimybę emigruoti į
Rusiją!
Taigi ubagų karalius pagaliau pasirodė visu gražumu ir atskleidė,
kam iš tiesų tarnauja. Dėl šio skandalo apie atskleistus V.Šustausko
ryšius su nusikaltėliais tyli Prezidentūra, kai tuo tarpu visos
institucijos, netgi Seimo Pirmininkas prakalbo apie apkaltos procesą
V.Šustauskui. Neabejojama, jog tam reikalui nebus jokių sunkumų,
surenkant reikiamą skaičių Seimo narių parašų. Tačiau kaip elgsis
valdančioji partija tuo galimos V.Šustausko apkaltos klausimu, labai
sunku pasakyti. Juk ne be reikalo šis rėksmingas vyriškosios giminės
atstovas buvo maloniai kooptuotas į moteriškąją K.Prunskienės frakciją.
Prezidentas tyli ne tik dėl V.Šustausko išdaigų ir akibrokštų. Kol
kas nesigirdėjo ir jo vertinimų, kaip jis žiūri į tai, kad Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai atskleidė
nusikaltėlius, kurie sugebėjo parengti fiktyvios įmonės dokumentus
gauti iš SAPARD programos apie 200 tūkst. litų. Nacionalinės mokėjimo
agentūros direktorius Evaldas Čijauskas ir jo pavaldiniai nepastebėjo,
kad du sukčiai, įsigiję apgriuvusiais fermas, paskelbė jas Šilų
paukštynu, nors ten nebuvo nė vienos vištos ar kokio kito paukščio,
todėl paukštynas jokios veiklos absoliučiai nevykdė. Nacionalinės
mokėjimo agentūros vadovams nekilo net abejonių, jog, prisistatęs
net nesančio Žemės ūkio ir kaimo plėtros centro direktoriumi,
vienas sukčius ketino gauti milijoną litų. Vargu ar šiame reikale
agentūra buvo apgauta. Na, o Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius
E.Čijauskas dabar, išaiškėjus skandalui su SAPARD lėšų skirstymu,
visiškai susipainiojo ir apsimelavo. Jis teigė, kad, skirstant SAPARD
lėšas, buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą pasidomėti
bendrovėmis ir asmenimis, siekiančiais gauti SAPARD pinigus. Tačiau,
pasirodo, jokio kreipimosi nebuvo, o, kaip paaiškėjo, Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba tik dabar per didelį vargą gavo sutikimą
gauti tokius duomenis. Kiek jau SAPARD lėšų nuplaukė į tokius ir
panašius paukštynus, niekas nežino. Ir vargu ar kada nors sužinos.
Be to, ar kas nors rimtai užsiims tuo klausimu. Mat gali paaiškėti
gana įtakingi asmenys SAPARD lėšų gavėjai. Po šio skandalo gali
netekti šiltos kėdės vienas ar kitas valdininkas. Tačiau, svarbiausia,
ką Briuselyje SAPARD lėšų skirstytojai pagalvos apie Lietuvą, kur
dedasi tokie dalykai. Juk ne kartą ES pareigūnai nedviprasmiškai
užsiminė, jog SAPARD pagalba gali būti nutraukta, jeigu paaiškės,
kad lėšos skiriamos neskaidriai. O laukti skaidrumo iš aukšto rango
valdininkų, ką parodė žemės sklypų dalybos, neverta. Ir visai nesvarbu,
kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas
užsimojo apsvarstyti tuos kolegas, kurie supainiojo privačius ir
valstybinius interesus. Gal ir apsvarstys, tik kas iš to. Šios komisijos
sprendimai neturi jokios juridinės galios, o Seimo nariai, supainioję
tuos interesus, sėdės ten, kur dabar sėdi, ir tik pasišaipys. Be
to, A.Salamakino uolumu neslepia savo nepasitenkinimo labai įtakingi
Seimo nariai. Visų pirma irgi SAPARD pinigų gavėjas V.Uspaskich.
Todėl Seimo kuluaruose jau beveik atvirai kalbama, jog Etikos ir
procedūrų komisijai vadovauti bus paskirtas kitas, sukalbamas žmogus,
kuris nekeltų bereikalingo triukšmo.
Taigi, anot vieno televizijos humoristo, turim, ką turim. O turime
patį blogiausią Seimą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Ir niekas
negarantuotas, jog kitas Seimas, kurį išrinksime kitų metų rudenį,
bus geresnis. Kaip pažymi ne vienas politologas, vagys ir nusikaltėliai,
pajutę, kad nuo gresiančių nemalonumų juos gali išgelbėti parlamentaro
neliečiamumas, visais būdais bandys prasmukti į valdžią. Tą jau
parodė praėjusieji savivaldybių rinkimai. Kad į Lietuvos Seimą gali
būti išrinktas bet kas, pripažino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos
pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jo žodžiais tariant, Lietuvoje renkamiems
Seimo nariams nekeliama jokių ypatingų reikalavimų. Jie neprivalo
net būti baigę aukštųjų mokyklų, mat tai jau būtų nedemokratiškas
reikalavimas. Į Seimą, anot Z.Vaigausko, gali būti renkami politikai
net nebyliai. Gal todėl paskutiniai apklausų duomenys rodo, jog
Seimu nepasitiki net 74 proc. gyventojų. Todėl nereikia Seimo nariams
piktintis, kai vienas žinomas Lietuvos žmogus pareiškė, jog tokiam
parlamentarui kaip V.Šustauskas jis patikėtų tik plauti savo automobilį
ir jokiu būdu neprileistų jo ir panašių prie vairo. Tačiau tokių
kaip V.Šustauskas Seime ne vienas ir ne du.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|