| Kaip
elgtis su šustauskizmu
Taip galima pavadinti vieną iš
elgesio per rinkimus būdų, elgesio abiejų pusių balotiranto ir
rinkėjų. Balotiranto niekuo negrindžiamas melas, rinkėjų apsimetimas
visai nesuprantančiu, kad akivaizdžiai meluojama. Galima būtų tai
pavadinti ir paksizmu ar kitokiu dar patrauklesniu vardu, bet šustauskizmas
labiau išryškina esmę, nes ten melas visai nepridengtas ir rinkėjų
apsigavimas aiškiai savanoriškas.
Melas per rinkimus praktiškai jau yra įteisintas. Rinkimų kampanijos
yra tam, kad būtų meluojama ir apgaunama. Kai pasibaigia, kai laimima,
tada jau irzliai sakoma, kad reikia liautis ir užmiršti, kas per
rinkimų kampaniją buvo kalbėta. Taip pasakė kažkas iš dabartinio
Prezidento komandos. Jeigu atmintis neklysta, panašiai gynėsi ir
Kauno meru buvęs išrinktas V.Šustauskas tai ne vienu lygiu įteisintas
elgesys, ir visuomenė jį jau priima. Gal ji dar mano, kad tai blogai,
bet greičiausiai iš viso nieko nemano, visai negalvoja, į rinkimų
kampanijas žiūri kaip į spektaklį ir renkasi patrauklų vaidintoją.
Išsirinkę vaidinimą užmiršta, išrinktasis tampa valdžia ir su
buvusiu vaidinimu jau nieko bendro neturi, o egzistuoja taip sau
ir be jokio skirtumo, koks asmuo ten toje valdžioje yra. Per apklausinėtojų
malonę vis tiek jis bus populiariausias iki kitų rinkimų, o per
kitus gali atsirasti už jį tobulesnis vaidintojas.
Tokia jau yra įteisinta politinė (ne)kultūra. Taip einama į savivaldybes,
Seimą, Prezidentūrą.
O mes galime smerkti arba nesmerkti atsirandančius vis naujus veikėjus,
vaidyboje norinčius išmėginti savo jėgas. Kad yra vaidyba, matyti
iš visai nerealių programų, kurias galima vienu sakiniu pasakyti,
kad viskas (arba daug kas pagal sakančiojo apetitą) yra blogai,
o aš ar mes ateisime ir padarysime, kad būtų gerai. Be jokių pagrindimų,
kad tikrai blogai, visai be nurodymų, kokiu būdu padaryti gerai.
Tai vadinama populizmu, tik vaizdingesnis Lietuvos variantas yra
šustauskizmas, o toks pavadinimas atspindi ir dar tebesantį neigiamą
požiūrį į šitą veiklą.
Galėtų būti požiūris ir ne visai neigiamas. Tokia realybė, kad kitaip
išsirinkti neįmanoma, todėl reikia patraukliai apgaudinėti. Lengva
žadėti, kai nereikės vykdyti, ir pensijas, ir darbo vietas, ir gerus
uždarbius, galima net pažadėti viltį ir tikėjimą, kad tik būtų patrauklu
ir tiktų daugelio skoniui. Ir net pateisinami būtų tokie pažadai,
jeigu už jų slėptųsi kas nors, kas geriau bus vykdoma negu žadėta.
Pažadėti to, kas įmanoma padaryti ir bus vykdoma, nėra galimybės,
nes teisingos kalbos niekas nesuprastų. Tas įmanomas gėris būtų
toks: daugiau padorumo, daugiau tautiškumo, bent kokios įmanomos
teisinės pagalbos. Jeigu tą manoma daryti net nepažadėjus, gali
būti pateisinamas skverbimasis į valdžią ir į ją patekimas. Bet
tai jau besiskverbiančiųjų sąžinės dalykas, taigi jau susiję su
tuo, ką vadiname dvasingumu. Turėtų besiveržiantieji mažajai daliai,
populistiniais pažadais nesižavinčiai, pasakyti ar parodyti, kad
jie sąžinę turi ir jais galima pasitikėti, o dėl daugumos tegul
apsimeta, kad tik būtų išrinkti ir darytų gerus nepažadėtus darbus.
Per daug retai tokių sąžinių būna, o dažniau į valdžią patenkama
ir naudojamasi savo asmeniniais tikslais, valstybei - tik kas būtiniausia
ir kiek jėgų atlieka, apsirūpinus save ir kokią nors savanaudišką
veiklą.
Lyg ir padoru liktų, pamanius, kad tikslas pateisina priemones.
Ne visada ir nepateisina: žiūrint koks tikslas ir kokios priemonės.
Šita priemonė melas dėl išrinkimo, išrinkus geri darbai gali
ir nepateisinti. Blogas lydimasis poveikis, nes populistiniai iššokiai,
nors ir dar po lašelį, toliau demoralizuoja visuomenę ir didina
jos nepasitikėjimą savimi ir valstybe. Todėl gali būti geriau į
valdžią nepatekti, būti mažai girdimiems, nelabai reikšmingiems,
bet nė lašeliu neprisidėti prie žmonių klaidinimo.
Kiekvienu atveju sąžinei spręsti pasilieka, ar bus įmanomna per
melavimus išrinktam ką nors naudinga padaryti, ar didesnė žala bemeluojant
visuomenėje pasėjus dar šiek tiek negerumo. Šustauskizmas, nors
ir geru tikslu, gal vis tiek yra nepriimtinas?
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"
|