| Karalius
Mindaugas krikščionis
Tokiu pavadinimu liepos 5 dieną
buvo surengta konferencija Vilniaus arkivyskupijos kurijoje.
Atidarydamas konferenciją kardinolas A. J. Bačkis pabrėžė, kad ji
surengta norint prasmingai prisidėti prie Lietuvos valstybingumo
jubiliejaus paminėjimo, stabtelėti ir atgaivinti krikščioniškosios
karalystės atminimą. Valstybingumo netektys, - sakė kardinolas,
- yra lemtingieji mūsų likimo atskaitos taškai. Kaip šie klausimai
buvo keliami istorijos eigoje? Ką valstybingumas duoda bei užkrauna?
Kas buvo prarandama, kai buvo prarastas mūsų valstybingumas? Dažnai
ignoruojami klausimai Iš ko kyla valstybingumas? Kas yra valstybingumo
sutvirtintojas? Atsakymas į šiuo klausimus krikščionybė. Kardinolas
kvietė ne tik analizuoti išorinius ženklus, bet žengti ir žvelgti
giliau: kalbėti apie karalių Mindaugą krikščionį ir apie krikščioniškąją
valstybę.
Pirmasis pranešimą tema Mindaugas ir Morta pirmoji krikščionių
šeima Lietuvoje skaitė prof. Edvardas Gudavičius. Iš išlikusių
istorinių šaltinių fragmentų prof. E. Gudavičius sugebėjo pristatyti
vientisą ir analitišką karaliaus Mindaugo, jo šeimos ir aplinkos
vaizdą. Prof. E. Gudavičius taip pat vaizdžiai pristatė vėlyvųjų
viduramžių karalių karūnavimo apeigas. Dr. Darius Baronas kalbėjo
apie Karalių krikščionį Mindaugą popiežių akimis. Pranešime buvo
išskirti du aspektai: karaliaus institucija ir savarankiška krikščionių
Bažnyčia. Istorikas pabrėžė, jog Mindaugo apsisprendimas ir savo
sūnaus siūlymas į karaliaus sosto įpėdinius 1253 metais drąsus
žingsnis, rodantis Mindaugo apsisprendimą už krikščionybę, nes daugelis
kitų naujakrikštų karalių, bijodami pagonių pavaldinių keršto, savo
vaikų nekrikštydavo ir tikėjimo Kristumi nedeklaruodavo.
Iš kitos perspektyvos kalbėjo istorikas Liudas Jovaiša. Jo pranešime
Mindaugo krikšto laikų Bažnyčia buvo atskleista, ne kokį Mindaugą
matė Bažnyčios ganytojai, bet į kokią Bažnyčią įžengė Lietuvos karalius.
Istorikas pristatė to meto Bažnyčios ir istorijos įvykius, minėjo
svarbiausias istorijos ir Bažnyčios istorijos datas, vykusius karus,
visuotinius Bažnyčios Susirinkimus, kryžiaus žygius, pirmuosius
vienuolius - misionierius, jų veiklą ir apaštalavimą Lietuvoje
visa tai, kas jaunai krikščioniškai valstybei tuomet ar po keleto
šimtų metų turėjo reikšmės, kas lėmė jos būtį ir valstybingumą.
Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas kalbėjo tema Mindaugo krikštas
ir valstybės krikštas: regioninis ir universalus žvilgsnis. Istorikas
lygino, kaip Lietuvos krikštai, sąlyginai vadintini Mindaugo pirmuoju
ir Jogailos - antruoju, yra pristatomi istoriografijoje ir kodėl
kalbama apie du krikštus, kai tuo tarpu Lenkija ir Rusija turi vieną
krikštą, o Vakarų Europos šalys neturi nė vieno? Lygino kitų Europos
valstybių ir karalių žengimą krikščionėjimo keliu. Atsakydamas į
klausimą, ar šių dviejų krikštų įvardijimas bei bandymas vienam
ar kitam teikti didesnę reikšmę yra teisingas, istorikas teigė,
kad šios dvi datos tiesiog atskleidžia ilgus amžius trukusį christianizacijos
procesą Lietuvoje.
Vytautas Ališauskas apžvelgė Valstybės šventes ir istorijos pamokas:
Mindaugo vainikavimą, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją.
Liepos 6 dieną Vilniaus Arkikatedroje buvo aukojamos iškilmingos
šv. Mišios, minint karaliaus Mindaugo vainikavimo 750-ąsias metines.
Šv. Mišias aukojo kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo apaštalinis
nuncijus P. S. Zürbriggen, Lietuvos vyskupai. Šv. Mišiose dalyvavo
Lietuvos valstybės vadovai, užsienio šalių prezidentai, svečiai
ir vilniečiai.
Pamokslo metu kardinolas A. J. Bačkis kalbėjo: Šiandien lietuvių
tauta mini didį įvykį Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimą.
Šis įvykis svarbus ir valstybei. Krikščionybė tapo visų žmonių likimu,
jos dėka buvo sukurtas gražiausias paveldas ir atverta ateitis.
O ką reiškia krikščionybė Lietuvai šiandien? Ar išoriškai didingos
renginių iškilmės neužgožia Kristaus žingsnių tautos istorijoje?
Žmonės džiaugiasi naujais tiltais, paminklais, naujomis gatvėmis,
bet Dievui kur kas labiau rūpi atnaujintos mūsų širdys. Jis gyvena
ne tik Švenčiausiajame Sakramente, bet ir kiekviename iš mūsų. Lietuva
kartu su besivienijančia Europa negali užmiršti krikščioniškųjų
savo šaknų. Šiandien noriu ypatingai už krikšto dovaną padėkoti
Dievui šv. Pauliaus žodžiais: Kad Kristus padarytų mus vertus savo
pašaukimo. Viešpatie, palaimink mūsų tautą, apšviesk ją savojo
Veido šviesa ir suteik jai savo ramybę!
VR, XXI
© 2003 "XXI amžius"
|