| Ką
gali duoti žemė
 |
Apžiūros dalyviai kviečių
lauke
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka |
Stoties kryptis tyrinėjimai
Noreikiškėse (Kauno r.) Lietuvos
žemės ūkio universiteto bandymų stotyje buvo surengta mokslinėpraktinė
konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra
Žemdirbystės vasara 2003. Į apžiūrą suvažiavo ne vien Kauno,
bet ir kitų rajonų žemės ūkio specialistai, ūkininkai.
Konferencija prasidėjo LŽŪU centriniuose rūmuose, kur universiteto
mokslininkai, kitų panašaus profilio organizacijų specialistai plačiai
kalbėjo apie dabarties ūkininkavimo problemas, itin kreipdami dėmesį
į ateities aplinkybes, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Buvo
aptarti įvairių tyrimų duomenys, naujos mokslo rekomendacijos, kiti
žemės ūkio pažangos ypatumai. Svarstymai, pokalbiai buvo pratęsti
netoliese 120 hektarų užimančiuose Bandymų stoties laukuose. Iš
jų 40yje hektarų atliekami įvairūs bandymai. Jų - net 80. Kaip
pasakojo stoties direktorius dr. prof. Rimantas Velička, šiuos tyrinėjimus
atlieka universiteto mokslininkai, studentai, stoties darbuotojai.
Tai beariminis žemės dirbimas, ražieninės sėjos taikymas mūsų
agroklimato sąlygomis agroinžineriniais bei ekonominiais pagrindais.
Kita tyrimų sritis - cukrinių runkelių, kviečių, rapsų pažangiausių
technologijų taikymas, užtikrinant šių kultūrų konkurencingumą vidaus
ir užsienio rinkoje. Taip pat netradicinių augalų sojų, dygminų
ir kitokių auginimo technologijos. Labai rūpi ir ekologinis ūkininkavimas.
Specialistai tiria piktžolių atsparumą herbicidams, ieško kenkėjų
naikinimo būdų, tiria augalų naikinimo ypatumus, sėjomainas. Ženklūs
rapsų, kmynų, žirnių selekcijos darbai stotyje išvestos kmynų
Gintaras, rapsų Auksiai, pašarinių žirnių Riblukai veislės.
Stoties laukuose suformuotos įvairių augalų kolekcijos. Kiekvienam
nors kiek suvokiančiam apie augalų selekciją gerai žinoma, ką reiškia
išvesti naują veislę. Tai kruopštus ir atkaklus ne vienerių metų
darbas, kurį ir atlieka stoties šeimininkai LŽŪU mokslininkai.
Europos Sąjunga nelauks
Direktorius R.Velička, kiti specialistai
kalbėjo apie šiandieninę situaciją Lietuvos kaime - ji skatina dar
labiau sutelkti mokslo ir praktikos jėgas, nes toji situacija kelia
nemažą nerimą, taip pat verčia nenuleisti rankų, drąsiai eiti pažangos
keliu.
Prisiminta, kad bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė nuo 6,3
milijardo litų 1996 metais krito iki 4,5 milijardo 2001 metais,
gamybos apimtys per tą laiką sumažėjo aštuoniais procentais. Dirbančiųjų
skaičius sumažėjo nuo 384 tūkstančių iki 254 tūkst. Gyventojų prieaugis
kaime aštuonis kartus mažesnis negu mieste. Jaunimas iš kaimo sprunka
kas kur išmano, nes dažnas jame nemato perspektyvos. Dabar vyresnių
nei 50 metų amžiaus žmonių mūsų kaime yra apie 70 proc., o iki 30
metų vos du procentai. Bėda dar ir ta, kad apie 30 proc. sodiečių
neturi profesinio pasirengimo. Be jo ateinančios dienos kaime toli
nenužengsi. Dabar svarbu, o ateityje bus dar svarbiau, kur ir kaip
parduoti žemės ūkio produkciją, kad nesumažėtų ūkininkų pajamos.
Viena galimų išeičių mažinti gamybos apimtis, prarastas pajamas
kompensuojant aukšta žemės ūkio produktų kokybe, didesniu už juos
užmokesčiu. Kokybė Europos Sąjungoje iškyla į pirmą vietą. Rekomenduojama
alternatyvi augalininkystė. Pavyzdžiui, iš rapsų galima gaminti
biodegalus, iš aliejinių linų - dažus, iš kukurūzų etanolį ir
kt. Bet daugiausia mūsų lietuviškai sėslių kaimo žmonių vis nori
pasilikti prie tradicinės augalininkystės. Tačiau gyvenimas, nors
ne itin sparčiai, šias tradicijas koreguoja. (Jau kai kur auginami
stručiai, nutrijos, triušiai, net elniai B.Ž.)
Į tyrimus ateina verslininkai
Dr. prof. R.Velička atkreipė dėmesį,
kad praeitą žiemą iššalo apie 90 proc. žieminių rapsų. Iš pirmo
žvilgsnio tai tarsi natūralu, nes žieminiai rapsai masiškai iššąla
maždaug kas aštuoneri dešimt metų, ir dabar kaip tik toks laikas
atėjęs. Bet, anot mokslininko, tai maža paguoda. Reikia domėtis,
kaip išliko tie 10 proc. augalų. Stoties laukuose apžiūros dalyviai
matė ne vieną rapsų lauką, o specialistai aiškino jų auginimo ypatumus.
Kalbėta apie žieminių bei vasarinių rapsų sėklų normas, azoto įtaką
vasariniams rapsams.
LŽŪU doc. V.Liakas universiteto salėje ir lauke dėmesį skyrė kviečių
auginimo ir žemės dirbimo technologijoms tobulinti. Mokslininkas
pasidžiaugė, kad šie ir kiti tyrimai jau turi užsakovų. Tai Žemės
ūkio ministerija, verslininkai. Matyt, finansuoti šią sritį apsimoka,
nes netolimoje ateityje atneš užsakovams gausiai naudos.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į sėklos daigumą, sėjos laiką,
kitas javų auginimo savybes. Smulkmenų niekur nėra. Jau einama prie
tiksliųjų technologijų kūrimo, iš anksto užprogramuojant rezultatą.
Pavyzdžiui, eksportui bus auginami javai grūdams pagal vieną technologiją,
mūsų buičiai pagal kitą, pašariniai grūdai vištoms pagal trečią
ir pan.
Kalbėdamas apie beplūgio žemės dirbimo ir sėjos į neįdirbtą žemę
galimybes, LŽŪU doc. V. Bogužas dirvą tokiems darbams reikia paruošti
ne vėliau kaip per savaitę, dar geriau kitą dieną po derliaus
nuėmimo. Labai svarbu, kad liktų žemos ražienos, būtų gerai susmulkinami
šiaudai. Lauke apžiūros dalyviai matė, kaip žemę tokiai sėjai ruošė
lėkštiniai skutikai. O netrukus gretimame lauke ėmė važiuoti galingas
traktorius Amazone su 18 metrų užgriebio purkštuvu. Tokie yra
itin parankūs dideliuose žemės masyvuose darbas atliekamas sparčiai,
o svarbiausia kokybiškai. Tokio purkštuvo kaina 35 tūkst. eurų,
be PVM. Be to, kaip pastebėjo specialistai, dirva turi būti gerai
išlyginta, iš jos išrinkti akmenys. Darbą stebėjęs Kauno rajono
Bernatonių žemės ūkio bendrovės direktorius Petras Brukas sakė jau
senokai nusižiūrėjęs šią techniką, ir bendrovė ją tikriausiai pirks.
Mat jos laukai platūs, žemės kultūrinimui čia skiriama daug dėmesio.
O finansinės galimybės tokią techniką įsigyti leidžia.
Reikalavimai didės
Apie terminį piktžolių naikinimą
svogūnų pasėliuose apžiūros dalyviams papasakojo LŽŪU doktorantė
R. Vasinauskienė. Ji pastebėjo, kad mechaniškai purenant tarpueilius
kai kada pažeidžiamos augalų šaknys, jos užverčiamos žemėmis, kas
trukdo tolesniam jų vystymuisi. Terminis piktžolių naikinimo būdas
kai tarpueiliai nupurškiami karštu vandeniu, karštais garais ar
net panaudojama ugnis. Tuomet piktžolių žūtis esanti garantuota.
Tiesa, kai kurie specialistai tarpusavyje svarstė, kad taip sunaikinamos
ne vien piktžolės, bet ir žemėje esanti visa gyvūnija vabalėliai,
sliekai ir kita. Ar tai nėra panašu į pavasarinės žolės deginimą?
Bet šio klausimo mokslininkei niekas nekėlė.
LŽŪU doc. E.Klimas kalbėjo apie žalienų tvarkymą prekiniame pieno
ūkyje. Pirmoji sąlyga kokybiškam pienui gauti esą kokybiški pašarai.
Jie turėtų būti gaunami pirmiausia iš jaunos neperaugusios žolės.
Peraugusi žolė tai dideli ląstelienos kiekiai pašare. Jei jos
esama apie 30 proc., tai pašaras nekokybiškas, ir nauda iš tokio
bus menka. Taip pat svarbu griežtai subalansuotas žalienų tręšimas.
Mokslininkas pabrėžė, kad vienas trąšų elementas negali pakeisti
kito, viskas turi būti tikslu ir savo vietoje. Kuo toliau, tuo labiau
šie ir kiti pašarų ruošos reikalavimai didės.
Lietuvos kaime vis dar sunkiai prigyja moliūgų auginimas, nors ši
daržovė pas mus žinoma seniai. Taip kalbėjo e. doc. p. E. Jarienė.
Jos žiniomis, jei kur moliūgai ir auginami, tai dažniausiai tik
pašarui gyvuliams. O juk tai esanti itin maistinga daržovė, tinkama
kiekvienos šeimos stalui. Joje gausu vitamino E, ji skatina virškinimą,
o iš jos sėklų galima išspausti vertingo aliejaus. Bet tuo pas mus
niekas neužsiima.
Apžiūroje nagrinėtos ir kitos temos. Lietuvos žemės ūkio rūmų specialistas
dr. Algirdas Aleksynas kalbėjo apie Lietuvos kaimo ateitį, esant
mums Europos Sąjungos bendrijoje. Jis atkreipė dėmesį į ES paramos
žemės ūkiui ypatumus, taip pat sparčiai didėjančią komercinę žemės
kainą. Užsienio šalyse ji labai didelė. Neilgai trukus ji gerokai
šoktelės ir pas mus.
Benjaminas ŽULYS
Noreikiškės, Kauno rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|