| Išlaikyti
tautos gyvybę
Ką svarstė Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimas?
 |
Išrinktos naujos Pasaulio
lietuvių bendruomenės Valdybos nariai
Vladimiro Gulevičiaus (ELTA)
nuotrauka |
 |
Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis PLB Seimą sveikino ir kaip buvęs šios bendruomenės
narys, ir kaip Lietuvos pilietis
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka |
 |
Pasaulio lietuvių bendruomenės
( PLB) vėliavos nuleidimo ceremonialu Nepriklausomybės aikštėje
baigėsi PLB vienuoliktasis Seimas. Jo posėdžiai nuo liepos
8 dienos vyko Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų
salėje
Algirdo Sabaliausko (ELTA)
nuotrauka |
Nuskambėjus paskutiniesiems
Pasaulio lietuvių dainų šventės Mes akordams, liepos 7-ąją LR
Seimo rūmuose prasidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XI
Seimas, intensyviai dirbęs iki liepos 11-osios. Per keturias dienas
įvyko septyniolika šios sesijos posėdžių, per kuriuos aptarti svarbiausi
darbai, aktualijos, priimta daug rezoliucijų, išrinkta nauja valdyba,
Kontrolės komisija, Garbės teismas. Į XI Seimą atvyko 132 delegatai
iš 35 pasaulio šalių. Seimo trečiųjų rūmų Konferencijų salė buvo
pilnutėlė.
Priminsime, jog po pasaulį išsisklaidžiusius lietuvius bandyta vienyti
1932 metais. Tuomet Kaune buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams
remti. Po trejų metų laikinojoje sostinėje įvyko Pirmasis pasaulio
lietuvių kongresas. 1937 metais Kaune pradėtas leisti Pasaulio
lietuvis. Antrasis pasaulinis karas, bolševikų okupacijos grėsmė
ir ilgai užtrukusi okupacija privertė palikti tėvynę šimtus tūkstančių
lietuvių. Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Azija. Į
visus žemynus siūbtelėjo lietuvių banga. 1949 m. birželio 14 d.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas tremtyje paskelbė Lietuvių
Chartą, kurioje aiškiai pasakyta: Pasaulyje pasklidę lietuviai
sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę. Ir dar: Lietuvių
tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai
gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą,
tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti,
kad, savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama,
vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. Iki šiol visi
trylika Lietuvių Chartos punktų nepaseno. Jais tebesivadovauja PLB,
jungianti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siekianti
išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas,
remianti nepriklausomos Lietuvos valstybę. PLB dirba lietuviško
švietimo, tautinės kultūros, šalpos, jaunimo, ekonominės, socialinės,
visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai baruose.
Pirmasis PLB Seimas įvyko 1958 metais Niujorke. Kiti - Toronte (Kanada),
Vašingtone, Čikagoje (JAV). Paskutinieji trys Seimai įvyko Vilniuje,
LR Seimo rūmuose.
PLB XI Seimo sesiją invokacija pradėjo lietuvių katalikų išeivijoje
vyskupas Paulius Baltakis. Į atidarymo posėdį atvyko ir sveikinimo
kalbas pasakė LR prezidentas Rolandas Paksas, kardinolas Audrys
Juozas Bačkis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Atkuriamojo
Seimo pirmininkas Seimo narys prof. Vytautas Landsbergis. PLB vicepirmininkė
Milda Lenkauskienė supažindino su Kraštų lietuvių bendruomenėmis,
kurių atstovai atvyko į PLB XI Seimą.
Kas padaryta per ataskaitinį
laikotarpį?
Į šį klausimą atsakė PLB Valdybos
pirmininkas Vytautas Kamantas, patikinęs, jog buvo vykdomi PLB X
Seimo nutarimai. Jis pasidžiaugė, kad įsisteigė naujos Norvegijos,
Ispanijos, Graikijos ir Čekijos lietuvių bendruomenės, pagyvėjo
Italijos ir Naujosios Zelandijos LB, šių metų pradžioje susijungė
Rusijos ir Sibiro LB. Pirmininko ataskaitinį pranešimą papildė Valdybos
vicepirmininkų ir narių pranešimai.
Milda Lenkauskienė, PLB Valdybos vicepirmininkė:
Mūsų pagrindinis tikslas ir darbų atrama yra nepriklausoma Lietuvos
valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė. Iki 1990
metų kovo 11-osios mes, užsienio lietuviai, skelbėme pasauliui Lietuvą,
dabar mūsų pareiga būti geros valios ambasadoriais ir gyvenamuose
kraštuose kelti Lietuvos vardą, išlaikyti savitą lietuvių kalbą,
skleisti lietuvišką kultūrą. Visa tai, kas sudaro mūsų tautinį charakterį,
tautines tradicijas, tautinius bruožus, turi būti nuolatinis akstinas,
stiprinantis kiekvieną lietuvį kovoje už savo tautos ir valstybės
laisvę bei išlikimą. Pareigingai palaikiau ir puoselėjau ryšius
su Pietų Amerikos - Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, Venesuelos
ir Kolumbijos - kraštų lietuviais. Praeityje esu lankiusi Pietų
Amerikos lietuvių bendruomenių telkinius ir įsitikinau, kad tarp
ten gyvenančių keliolikos kartų lietuvių Lietuva ir lietuvių kalba
bei kultūra yra gyva.
Bronius Makauskas, PLB Valdybos vicepirmininkas: Vienas
pirmųjų žingsnių buvo organizavimas PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo
sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimo Seinuose 2001 m. rugpjūčio
12-15 d. Tai buvo gera proga susitikti, pajusti vieningumą su Lenkijos
lietuviais, suprasti Suvalkų krašto lietuvių bėdas. PLB Valdyba
ir suvažiavimo nariai pasisakė už gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius,
kartu atkreipė Lenkijos centrinių ir vietinių valdžios organų dėmesį
į Lenkijos lietuvių rūpesčius, ypač švietimo gimtąja kalba problemas.
Primintas buvo ir pasienio užkardos įkurdinimas lietuviškos gyvenvietės
Punsko sveikatos apsaugos būstinėje, kaip nedraugiškas lietuvių
atžvilgiu veiksmas.
Intensyvėjant parengiamiesiems žingsniams dėl Lietuvos narystės
NATO, teko aktyviau į šiuos veiksmus, vykdant PLB Seimo nutarimus,
padedant LR ambasadai Varšuvoje, įterpti ir Lenkijos lietuvių bendruomenę.
PLB Valdybos poziciją LLB reikalais bei LLB rūpesčius teko pristatyti
įvairių oficialių susitikimų metu tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vyriausybių
nariams bei susitikimuose su abiejų šalių prezidentais Lenkijoje.
Arčiau teko susipažinti su Lietuvos mokslo įstaigų, tiriančių valstybės
ir tautos praeitį, problemomis, apie kurias informavau PLB Valdybą.
PLB Valdyba dėjo pastangas, tikiu, ir ateityje tai darys, kad tvirčiau
būtų paremti rimti istorinių tyrimų, publikacijų projektai. Tuo
klausimu reikia glaudžiai bendradarbiauti ypač su Lietuvių fondu,
Tautos fondu, Vydūno fondu ir kt.
Algis Rugienius, PLB Valdybos vicepirmininkas: JAV
lietuvių bendruomenė yra išvysčiusi formalius ryšius su LR Seimu,
turi sudariusi bendrą LR Seimo ir JAV LB komisiją. Dalyvavau visuose
komisijos posėdžiuose.
Vienas svarbiausių klausimų, kurie buvo diskutuojami LR Seimo ir
JAV LB komisijos posėdžiuose ir svarbūs viso pasaulio lietuviams,
buvo LR pilietybės praradimo, įgijus kito krašto pilietybę, klausimas.
PLB Seimas tuo klausimu buvo priėmęs rezoliuciją, vėliau pakeistą
į nutarimą. Komisija šį reikalą svarstė kiekviename iš savo posėdžių
ir priėmė atitinkamas rezoliucijas. Tuo reikalu pasisakydavome komisijos
posėdžiuose kartu su PLB atstovu Lietuvoje Gabrieliu Žemkalniu.
LR įstatymiškai buvo įteisinta lietuvių kilmės sąvoka. Įstatymas
buvo priimtas, nes jį rėmė visos pagrindinės partijos LR Seime,
daug tuo reikalu pasidarbavo LR Seimo komisijos atstovai. Šio įstatymo
įteisinimas yra ypač svarbus išeivijos lietuviams, nes įstatymiškai
suteikiant jiems pilietines teises ir privilegijas yra išreiškiama
užsienio lietuvių svarba.
Kitas svarbus klausimas, kurį LR Seimo ir JAV LB komisija svarstė
kiekviename iš savo posėdžių, buvo Lietuvos stojimas į NATO. Komisijos
posėdžiuose teko daryti pranešimus apie PLB pastangas.
Parlamentinės asamblėjos surengimas Lietuvoje buvo labai reikšmingas
įvykis, nes daugeliui politikų iš Vakarų tai buvo pirmas apsilankymas
Lietuvoje; prieš tai jie apie Lietuvą galvojo kaip apie atsilikusį
kraštą, o atvykę stebėjosi nepaprastai geru Parlamentinės asamblėjos
Lietuvoje organizavimu ir lietuvišku nuoširdumu. Šioje asamblėjoje
teko bendrauti ne vien su JAV Kongreso atstovais, bet taip pat pasisekė
užmegzti ryšius su Kanados valdžios atstovais ir su jais pasikalbėti
NATO plėtros klausimais. Vėliau teko dalyvauti Toronte, Kanadoje,
rengtame simpoziume NATO reikalais. NATO klausimas buvo keliamas
PLB pirmininkų suvažiavimuose, teko tuo klausimu padėti organizuoti
posėdžius. 2001 m. rugpjūčio 14 d. Punske PLB Valdyba, visų kraštų
LB ir LJS pirmininkai pasirašėme bendrą pareiškimą, kreipėmės į
išeivijos ir Lietuvos lietuvius, ragindami siekti bendro tikslo
- būti pakviestiems į NATO. 2002 m. rugpjūčio 14 d. Druskininkuose
vėl iškėlėme šį klausimą. Suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos
pakvietimo į NATO. Nutarimas buvo išverstas į kraštų, kurie priklauso
NATO, kalbas, pasirašytas tų kraštų LB pirmininkų ir išsiųstas jų
ambasadoriams prie NATO. Iš trylikos ambasadorių buvo gauta vienuolika
teigiamų atsakymų. Jaudinanti proga buvo 2002 metų lapkritį būti
Vilniuje, kuomet Lietuva buvo pakviesta į NATO, ir taip pat asmeniškai
stebėti JAV prezidento Džordžo Bušo kalbą bei Lietuvos žmones, kurių
ne vieno veidu riedėjo ašaros. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad
nors ir esame maža tauta, bet, dirbdami kartu, galime daug ką pasiekti.
LR Seimo ir JAV LB komisija taip pat aptarė Lietuvos gyventojų genocido
reikalus. PLB X Seimas šiuo klausimu buvo priėmęs rezoliuciją (nutarimą).
Šis klausimas yra labai sunkiai sprendžiamas, nes Lietuva sulaukia
įvairių sprendimų iš išorės. Kaip ir kiti posovietiniai kraštai,
Lietuva intensyviai rengiasi dėstyti jaunimui apie holokaustą, tačiau
nėra rengiamasi sistemingai mokyti apie sovietų vykdytą genocidą.
Vykstant globalizacijos procesui, Lietuvai tampant atvira valstybe
ir diasporai kasdien didėjant, vis stipresnė tampa tautos išnykimo
problema. Kaip išlikti ir išsaugoti tautos paveldą, turėtų būti
pagrindinis mūsų visų uždavinys, svarstomas mūsų lietuviškoje visuomenėje
ir PLB Seimuose.
Laima Žliobienė, PLB Valdybos vicepirmininkė: 2000
metų PLB X Seime buvo priimta mano pateikta rezoliucija pažymėti
vyskupo Motiejaus Valančiaus 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų, stengiantis
iškelti jo reikšmę lietuvių tautiniam apsisprendimui krikščioniškųjų,
humanistinių ir tautinių idėjų šviesoje. Šia tema buvo organizuoti
rašiniai spaudoje, įvairiuose užsienio lietuvių telkiniuose organizuoti
renginiai, paskaitos bei parodos, ji buvo įtraukta į daugelio lituanistinių
mokyklų programas.
Rūpindamasi archyvais, užmezgiau ryšius su asmenimis, kuriems likę
mirusių kultūrininkų Petro Babicko, Algirdo Gustaičio ir Algimanto
Šalčiaus archyvai, dėl jų išsaugojimo ir persiuntimo į Lietuvą.
Padėjau keliems Lietuvos muziejams užmegzti ryšius su kolekcininkais,
kurie praturtino muziejus savo surinktais eksponatais.
Atsiliepiau ir pildžiau mane prašiusių kompozitorių, muzikantų,
dainininkų, ansamblių, filmuotojų, fotografų, rašytojų, mokslininkų,
studentų, radijo vedėjų, laikraščių leidėjų, netgi ir labdaros bei
medicinos pagalbos ieškančiųjų prašymus.
Padėjau Pasaulio lietuvių dainų šventės organizatoriui Dariui Polikaičiui,
palaikydama ryšius, registruodama, parūpindama rašinių spaudai.
Ar reikalinga PLB?
Dėl vietos stokos pateikėme tik
nedidelę dalį per ataskaitinį laikotarpį atliktų darbų aprašymų.
Išklausius visų norinčiųjų kalbėti pasisakymus, abejonės neliko
PLB reikalinga. Tokios pat nuomonės buvo ir garbieji svečiai,
dalyvavę Seimo atidarymo posėdyje. Prezidentas
Rolandas Paksas sakė: Buvote terpė, kurioje gyvastį išlaikė idealizmas.
Nesugebėjome jums sudaryti gerų sąlygų įsijungti į valstybės gyvenimą.
Lietuvai reikia jūsų patirties, žinių, investicijų. Padėkite naujiesiems
imigrantams, kad nepasiklystų, rinkdamiesi vertybes. Tautos dvasia
yra gyva - branginkite ir puoselėkite ją. Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis, dėkodamas už mokslinę, dvasinę, finansinę, ūkinę paramą,
priminė, jog Lietuva grįžta į suvienytą krikščionišką Europą. Tačiau
visuomenė sužalota. Susigrąžinant prarastas dvasines vertybes, itin
svarbu, kad šeima perduotų vaikams meilę žmogui ir tėvynei, taip
pat kultūros paveldo svarbą. Stovyklos, lietuviškos mokyklos, gera
katalikiška spauda, Bažnyčia - susitelkimo centras, kuris padeda
jaunimui augti darbščiam ir sąžiningam. Priimkite naujus emigrantus
iš Lietuvos, padėkite jiems. Mes svarstome, kaip pasiųsti pas jus
kunigų, - sakė kardinolas.
Prof. Vytautas Landsbergis pastebėjo, jog, griuvus blogio imperijai,
PLB išaugo. Ji apima visą Žemės rutulį - nuo Vladivostoko iki Argentinos.
Išgyvename išsilaisvinimą nuo išorinių ir vidinių nelaisvių. Darbo
yra daug. PLB mums daug gali padėti. Bendras mūsų siekis - išlaikyti
lietuvybę, - kalbėjo profesorius.
Tikras lietuviškumo židinys užsienyje yra Vasario 16-osios gimnazija,
po karo įsikūrusi Vokietijoje. Praėjusiais mokslo metais ją lankė
168 mokiniai iš Vokietijos, Brazilijos, Urugvajaus, Lenkijos, Rusijos
ir Lietuvos. Per metus gimnazijoje jaunimas išmoksta kalbėti lietuviškai.
Tėvai ir seneliai, siųsdami savo vaikus ir vaikaičius į Vasario
16-osios gimnaziją, tikisi sulaukti tikrų lietuvybės skleidėjų.
Visi prelegentai buvo tos nuomonės, jog šią gimnaziją būtina visokeriopai
remti.
Pasigirdo pastebėjimų, jog PLB turėtų naudotis moderniomis komunikacijos
priemonėmis, megzti ryšius su verslininkais, steigti lietuviškas
mokyklas suaugusiems. Kunigų stygių galėtų kompensuoti diakonai,
turintys teisę teikti kai kuriuos sakramentus, vadovauti pamaldoms
(šv. Mišių aukoti jie negali).
Jaunimo reikalai
Jaunimo lietuvybę lemia šeima.
Aušra Venckutė iš Los Andželo sakė, kad jos gimtoji kalba yra lietuvių,
nors ji ir jos tėvai yra gimę Amerikoje. Tėvai savaitgalius skiria
lietuviškai veiklai. Ji pati angliškai išmoko kalbėti vaikų darželyje.
Šeimoje kalbama lietuviškai. Lina Džikija iš Gruzijos sakėsi su
motina nuo pat vaikystės kalbanti lietuviškai. Ji - Gruzijos lietuvių
jaunimo sąjungos (GLJS) pirmininkė, lietuviškos mokyklos mokytoja.
Lina kalbėjo: Pagrindinis mūsų uždavinys - priimti į savo būrį
ir įtraukti į GLJS veiklą dabartinius sekmadieninės mokyklos abiturientus,
stiprinti lietuvybę. Norėtume atsivežti lietuvių folkloro ansamblį
į Gruziją, kad galėtume supažindinti su mūsų tautiniu menu. Labai
svarbu, kad jaunimas turėtų galimybę dalyvauti išeivijos stovyklose,
tai ypač skatina lietuvybę.
Lietuvių jaunimo sąjungų pirmininkai pasakojo Seimui apie savo veiklą.
Australijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Girius Antanaitis
tvirtino, kad Australijoje yra nuo 250 iki 300 aktyvių jaunų lietuvių.
Organizuota daug renginių: sporto varžybos, minėjimai, koncertai,
vakarėliai, X Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. Dalyvauta Australijos
lietuvių dienų renginyje Adelaidėje. JAV lietuvių jaunimo sąjungos
pirmininkas Aras N.Mattis pastebėjo, jog JAV LJS veiklos aktyvumas
sumažėjęs, nors ir keliamas tikslas išlaikyti lietuviškos veiklos
kultūrą ir tradicijas JAV tarp lietuvių jaunimo. Jaunimas dalyvauja
ateitininkų bei skautų veikloje, šokių grupėse, mokosi lituanistinėse
mokykloje, žaidžia tinklinio ir krepšinio komandose. Todėl ne visiems
lieka laiko dalyvauti pačioje LJS, - sakė pirmininkas. Kanados
LJS pirmininkas Saulius Simonavičius prisiminė 2002 metais Toronte
vykusias XVII Pasaulio jaunimo dienas, kurias pradėdamas popiežius
Jonas Paulius II paragino prie katalikybės pritraukti jaunimą iš
viso pasaulio, kad jis galėtų išreikšti ir stiprinti savo tikėjimą.
Šio renginio metu KLJS talkininkavo Lietuvių komitetui, kuris priėmė
jaunimą iš Lietuvos, iš įvairių Šiaurės Amerikos vietovių. Parūpinome
jiems nakvynę visai savaitei, kartu aplankėme Toronto įžymybes ir,
svarbiausia, dalyvavome pačioje Pasaulio jaunimo dienų šventėje.
Popiežiaus vigilijoje ir šv. Mišiose dalyvavo daugiau nei 300 lietuvių
jaunimo, - teigė S.Simonavičius.
Karaliaučiaus LJS įsteigta tik prieš ketverius metus. Jos pirmininkas
Maksimas Čajauskas yra įsitikinęs, jog veiklos laukas Karaliaučiaus
krašto LJS yra palankus ir kupinas galimybių. Jie norėtų daugiau
dėmesio kreipti į lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo židinius.
Jaunimas skubėjo į Pasaulio lietuvių jaunimo XI kongresą, vykusį
Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Kongresui pasirinktas šūkis:
Iš ateities stiprybę semiame. Kongreso rengimo komiteto pirmininkas
Vytas Lenkė sakė: Studijų dienų paskaitų temos bus nukreiptos ne
tiesiogiai į dabartį, o į ateitį, paskaitininkų prašome orientuoti
temas į 2020 metus, nes, kalbėdami apie ateitį, neišvengiamai kalbame
apie dabartį.
Ateiviai, atvykėliai, naujakuriai
Niekas tiksliai nesuskaičiavo,
kiek žmonių, ieškodami darbo ir palankesnių gyvenimo sąlygų, išvažiavo
iš Lietuvos. V.Kamanto nuomone, apie 250 tūkstančių. Vokietijos
LB pirmininkas Antanas Šiugždinis juos pabandė sugrupuoti pagal
atvykimo tikslus. Po pasaulį keliaujantys turistai dažnokai užsuka
į LB renginius; nelegalūs darbininkai atvyksta laikinai užsidirbti
pinigų. Lietuvybė jiems nerūpi, jų tikslas - susikaupti turto, studentams
rūpi mokslas ir uždarbis, ištekėjusios moterys su vaikais ieško
kontaktų su LB; atvykę specialistai - gydytojai, mokslininkai, informatikai
- nuoširdžiai rūpinasi lietuvybės išlaikymu. Liūda Rugienienė mano,
jog į Ameriką yra atvykę 200 mokslininkų iš Lietuvos. Su jais lengvai
mezgasi kontaktai, surandama bendra kalba. Tačiau lazda turi du
galus. Tai Lietuvos smegenys. Reikia rimtai susirūpinti proto nutekėjimu
iš Lietuvos. Lietuvos Vyriausybė turėtų sudaryti geras sąlygas mokslininkams:
pakelti atlyginimus, laboratorijas aprūpinti šiuolaikine technika,
sudaryti sąlygas kontaktuoti su pasaulio mokslo elitu.
Kilo diskusija, kaip pavadinti naujus atvykėlius iš Lietuvos. Ateiviais
jie patys nenori būti vadinami. Naujieji atvykėliai - taip pat esama
nepagarbos. Gal naujakuriai? Tačiau ne visi nori pastoviai įsikurti.
Gal trečioji emigracijos banga? Tačiau pavadinimas per ilgas.
Iškilo klausimas, kaip elgtis su nelegaliai atvykusiaisiais. Vieni
sakė, jog tai neturi būti svarbu. Jeigu esi lietuvis, jeigu ieškai
ryšių su LB, ateik, būk savas, dalyvauk veikloje. Kiti teigė, jog
reikia daryti skirtumą tarp legalų ir nelegalų. Kitaip - nusikalsi
šalies įstatymams.
Buvo aptartas dar vienas skaudulys. Venesueloje neseniai buvo sučiupti
keli lietuviai, vežę narkotikus. Jie buvo pasodinti į kalėjimą,
pateko į labai prastas sąlygas, LB iškilo dilema. Vieni buvo įsitikinę,
jog tie, kurie vežė žmonėms mirtį, turi pelnytai atkentėti. Kiti
prisiminė Evangelijoje užrašytus Kristaus žodžius: Buvau kalinys,
ir mane aplankėte. Šie tautiečius lanko, neša jiems maisto, lietuviškos
spaudos.
Visi kalbėjusieji buvo už tai, jog trečiosios bangos imigrantams
reikia rodyti dėmesį, įtraukti į LB veiklą, ištikus nelaimei ištiesti
pagalbos ranką. Įsitraukę į LB jie ją atnaujina, kai kurie net renkami
vadovauti kraštų LB.
Nutarimai, rezoliucijos
Paskutinioji Seimo sesijos diena
buvo skirta organizaciniams klausimams spręsti. Prisiminta daug
nutarimų ir rezoliucijų: dėl naujos PLB vizijos kūrimo, dėl Valdovų
rūmų atkūrimo, dėl Lietuvos įvaizdžio pasaulyje gerinimo, dėl švietimo
reikalų, dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai, dėl lietuvių
katalikų ir evangelikų sielovados, dėl politinių kalinių ir tremtinių
sugrįžimo į Lietuvą, dėl PLB Fondo ir kt.
Buvo išrinkta nauja Valdyba. Daugiausia balsų gavo kun. Edis Putrimas,
Gabrielius Žemkalnis, dr. Bronius Makauskas. L.Rugienienė ir kt.
Valdyba išrinko pirmininką. Juo tapo G.Žemkalnis. Per trisdešimt
dienų naujai išrinkta Valdyba iš senosios perims pareigas. Priminsime,
jog visi PLB darbai atliekami nemokamai, už einamas pareigas niekas
negauna atlyginimo. G.Žemkalnis sakė: Dirbsime pagal protą ir išgales
labui visų lietuvių, išsibarsčiusių po platųjį pasaulį ir gyvenančių
Lietuvoje. Susirinkę sukursime pačią geriausią darbų programą.
Ilgais plojimais buvo padėkota V.Kamantui, kelių kadencijų PLB Valdybos
pirmininkui.
Įspūdingi buvo PLB XI Seimo sesijai pirmininkavusio Juozo Polikaičio
žodžiai. Jis sakė: Pasaulio lietuvių bendruomenė - tai kiekvienas
mūsų, tai dalelė Lietuvos. Sieksime gėrio savo tautai. Kristus pasirinko
ir į pasaulį pasiuntė dvylika apaštalų. Jie ėjo ir nešė Gerąją Naujieną:
teisingumą, meilę ir pasiaukojimą. Neškite Lietuvą į pasaulį, būkite
Lietuvos ambasadoriai ir atstovai, parodykite, koks nuostabus kraštas
yra Lietuva. Su meile, atlaidumu, pasiryžimu tarnausime Lietuvai.
Tarnaukime. Tarnauti Lietuvai - tai tarnauti vieni kitiems.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|