Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pažaislio muzikos festivalyje

Vokalistė Skaidra Jančaitė

Egzistuoja kažkokia mistinė dangaus ir vokalistės Skaidros Jančaitės balso sutartis: kai ji koncertuoja Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje – visuomet lyja. Taip buvo pernai, taip lijo ir užpraėjusią vasarą... Dar vieną vasarą prieš, dainininkei teko pratęsti koncertą, nes klausytojai negalėjo išeiti į tiesiog gūsingą liūtį su perkūnija.
S.Jančaitės koncertas Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje užpraėjusį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalio fone nebuvo išimtis: liūtis prapliupo, tik prasidėjus koncertui. Dainininkei atliekant pirmąjį vakaro kūrinį, švedų kompozitoriaus A.Mellno kūrinį balsui solo ir tariant „viskam yra savas metas ir valanda kiekvienam reikalui po dangumi“, šlapios buvo ne tik bažnytėlės lubos, bet ir dešiniajame pasienyje sėdėjusių klausytojų nugaros... Pasak neseniai mirusio kompozitoriaus, šis kūrinys parašytas specialiai atlikti tik bažnyčioje, nes reikalinga speciali akustika. Matyt, jis buvo teisus, nes ieškoti sausos vietos klausytojai pakilo tik nutilus vokalistės balsui... O lietus dar mušė į taktą.

Čiurlionis – naujuose senuose namuose

Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (kairėje) pasitiko svečius

Su džiaugsmu, pasididžiavimu ir vienas kitą sveikindami, galime išdidžiai prisipažinti - išgyvenome neeilinę savaitę tiek dvasine prasme, tiek istorine: Valstybės dienos iškilmės, Mindaugo karūnavimo 750-osios metinės. Renginių ir minėjimų gausa vertė ne tik džiaugtis ir švęsti, bet ir greičiau suktis, norint spėti pamatyti, ne tik iš kitų išgirsti.
Kauniečius ir miesto svečius dvasiškai pakylėjo jau liepos 1-oji: žymiausio ir pasaulyje žinomiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinis palikimas sugrįžo į moderniai rekonstruotą muziejų.

Lietuvos valstybės kūrėjų portretai

Tarp daugybės renginių, įvykusių Vilniuje liepos 6-ąją minint Valstybės dieną, tai yra Mindaugo 750 metų karūnavimo sukaktį, vienam renginiui pritrūko žiniasklaidos dėmesio. Tos dienos popietę Vilniaus paveikslų galerijoje, o kitos dienos popietę Radvilų rūmuose buvo atidaryta tarptautinė paroda „Lietuvos valstybės kūrėjai (XVI-XX a. pirmosios pusės portretai)“. Taigi viena paroda dviejuose rūmuose: Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojami XVI-XIX amžių portretai, Radvilų rūmuose – XX a. pirmosios pusės portretai. Abiejuose rūmuose rodoma per 500 tapybos, grafikos, skulptūros, mažosios plastikos kūrinių. Juose – to meto Lietuvos valdovai, žymiausi valstybės žmonės, iškiliausi dvasininkai, dosniausi mecenatai, garsiausi menininkai tokie, kokius juos matė ir atvaizdavo kūrinių autoriai. Didžioji dauguma eksponuojamų darbų priklauso Lietuvos dailės muziejui, Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Vytauto Didžiojo karo muziejui. Kai kuriuos darbus parodai paskolino Rokiškio krašto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Tytuvėnų Švč. M.Marijos bažnyčia. Keletas darbų yra Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus, Baltarusijos nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus, Varšuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė. Todėl paroda pavadinta tarptautine.