Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Išlikusi po Kosovo žudynių moteris liudija karo nusikaltimų teisme

Srebrenicos gyventojai laidoja 282 Bosnijos musulmonus, nužudytus per 1992-1995 metų karą

EPA-ELTA nuotrauka

Kosovo albanų kilmės moteris, kuriai 13 automato kulkų suvarpė ranką, Belgrado teismui pasakojo kaip jos akyse serbų kareiviai nužudė 19 jos šeimos narių.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti aštuoniolikmetė Saranda Bogujevči yra viena iš penkių vaikų, kurie išgyveno po skerdynių, įvykusių Podujevo miestelyje 1999 metų pavasarį, kuomet NATO pajėgos bombardavo Serbiją, siekdamos išvyti jos pajėgas iš Kosovo.
Mergina liudijo karo nusikaltimų teisme buvusio serbų policininko Sašos Cvjetano procese. Kaltinamasis neigia savo kaltę. Tamsiaplaukė mergina ir keturi jos pusbroliai vieninteliai liko gyvi, kai šaltą kovo mėnesio dieną kareiviai ir policininkai nušovė jos brolius, motiną, močiutę, tetą ir pusbrolius - iš viso 19 žmonių.
Saranda sakė, kad kareiviai juokėsi, rėkavo, keikėsi ir „daužė visų Podujevo parduotuvių langus“. Tyliai ir šaltakraujiškai kalbėdama, mergina pasakojo, kad kareiviai nuvedė jos šeimą į kiemą. Ji pati matė, kaip vienas rudaplaukis vyras su trumpa barzda maždaug trisdešimties metų išsitraukė ginklą ir nušovė jos tetą. „Aš negalėjau nustoti verkus. Tuomet mano pusbroliai taip pat ėmė verkti. Kai aš vėl pažiūrėjau, ji jau gulėjo negyva, o jis dar kartą į ją šovė. Tuomet vyras išmetė savo ginklą, iš kito kareivio paėmęs ginklą ėmė šaudyti į žmonių grupę“. Šaudymas vis „tęsėsi ir tęsėsi“, po to stojo tyla. Tik tuomet aš išdrįsau pažvelgti į tą pusę. „Mano brolis Šeptimas gulėjo už mano nugaros, jo veidas buvo ant mano kojų. Jam buvo tik devyneri. „Ji pamatė nušautą savo pusbrolį, sudarkytą vaiko veidą ir savo močiutę, pageltusią ir spoksančią. Ji girdėjo dejones. Serbų kariai jai trenkė, ir ji atsibudo jau ligoninėje.
Jaunieji liudytojai yra pirmieji Kosovo albanai, liudijantys Serbijos karo nusikaltimų teisme. Nuo pat atvykimo pradžios jie yra saugomi. Po prokuratūros gautų grasinimų, teismas iš provincijos miestelio buvo perkeltas į Belgradą. Saranda iš išrikiuotų vyrų nurodė Sašą Cvjetaną kaip panašų, tačiau negalėjo tvirtai pasakyti, kad tai jis dalyvavo žudynėse. Kaltinamasis teigė, kad mergina galėjo jį matyti spaudoje.
NATO vykdyto Serbijos bombardavimo metu, siekiant sustabdyti Kosovo albanų žudynes, žuvo keli šimtai serbų. Keršydamos serbų pajėgos išžudė kelis tūkstančius albanų.
Žmogaus teisių advokatė Nataša Kandič sakė, kad vaikų liudijimai - tai pirmasis etninių albanų pasirodymas Serbijos teisme. Šį faktą, kaip dar vieną Balkanų valstybės žingsnį pripažįstant savo šalies kruviną praeitį, turėtų pasveikinti Vakarų valstybės.

Bosnijos musulmonai palaidojo Srebrenicos žudynių aukas

Apie 15 tūkst. Bosnijos gyventojų susirinko į 282 Srebrenicos musulmonų, nužudytų prieš aštuonerius metus per didžiausias žudynes Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, laidotuves. Į tradicinės islamo žalios spalvos audeklus suvynioti karstai buvo užkasti šviežiuose kapuose, iškastuose šalia kovą palaidotų 600 aukų kapų. Ateityje Srebrenicos kapinės taps didžiausia per 1992-1995 metų karą nužudytų musulmonų laidojimo vieta. Į laidotuves, kad atsisveikintų su savo vyrais, sūnumis ir tėvais, artimieji susirinko iš visos Bosnijos ir užsienio.
Naujo atminties centro surengtame Srebrenicos žudynių metinių minėjime pirmą kartą dalyvavo Bosnijos serbų vyriausybės delegacija. Srebrenica dabar priklauso Bosnijos Serbų Respublikai. Saugumą per laidotuves užtikrino vietos policininkai, kuriuos stebėjo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) taikdariškų pajėgų kariai.
"Atvykau čionai, nes laikiau tai savo moraline pareiga", - žurnalistams pasakė Bosnijos serbų premjeras Draganas Mikerevičius.
1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos užgrobė musulmonišką Srebrenicą, kurią Jungtinės Tautos buvo paskelbusios "saugia zona", ir išžudė iki 8 tūkst. vietos gyventojų musulmonų. Iki šiol DNR analizės būdu pavyko nustatyti tūkstančio aukų tapatybę.
Per laidotuves, kuriose taip pat dalyvavo vietos valdžios atstovai ir užsienio diplomatai, aukščiausiasis Bosnijos musulmonų dvasininkas Musfata Čeričius vadovavo pamaldoms, per kurias angliškai pasakė, jog keršto troškimas tevirsta teisingumu, o motinų ašaros - maldomis už tai, kad tai, kas įvyko Srebrenicoje, daugiau nepasikartotų niekur ir niekada.
Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas dėl Srebrenicos žudynių kaltinimus genocidu pateikė Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui ir jo karo vadui Ratko Mladičiui. Jie abu iki šiol tebėra laisvėje.
Į nuo musulmonų "išvalytą" Srebrenicą, kurioje dabar šeimininkauja daugiausia serbų pabėgėliai, iki šiol grįžo tik apie 220 musulmonų. Per visą 1992-1995 metų karą Bosnijoje žuvo apie 200 tūkst. žmonių ir dar daugiau tapo pabėgėliais savo pačių gimtojoje šalyje.

Baigė žydų pogromo Jedvabnėje tyrimą

Kompetentingos Lenkijos institucijos paskelbė baigusios dvejus metus trukusį žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais tyrimą ir nenustačiusios jokių naujų įtariamųjų. Tyrimas buvo pradėtas vienam istorikui išleidus knygą, kurioje jis pateikė įrodymų, kad šalies šiaurės rytuose esančiame Jedvabnės mieste patys lenkai, o ne Vokietijos okupacinės pajėgos, kaip buvo manyta iki šiol, žudė vietos gyventojus žydus.
„Mums nepasisekė rasti daugiau atsakingų asmenų, išskyrus tuos, kurie už šį nusikaltimą buvo nubausti iškart po karo“, - pareiškė Tautos atminties instituto atstovas Romualdas Ignatjevas. Šis institutas yra atsakingas už nusikaltimų prieš tautą tyrimą ir išaiškinimą.
Per dabar baigtą tyrimą nustatyta, kad 1941 metų liepos 10 dieną Jedvabnėje per pogromą žuvo mažiausiai 340 žydų, kuriuos grupė lenkų suvarė į daržinę ir sudegino. Tikėtina, kad lenkus žudyti savo kaimynus paskatino specialus nacistinės armijos padalinys, turėjęs regione kurstyti antisemitines nuotaikas. Jedvabnės regioną nuo 1939 metų rugsėjo buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Kai kurie istorikai teigė, kad daugelio lenkų antisemitizmą sustiprino patys žydai, entuziastingai sutikę komunistinius okupantus ir patikėję jų socialinio teisingumo pažadais.
„Šis tyrimas pademonstravo, kad mes kalbame ne tik apie šlovingas mūsų istorijos akimirkas, bet ir sugebame pažvelgti liūdniems faktams į akis“, - pažymėjo Tautos atminties instituto direktorius Leonas Kieresas.
1949 metais už Jedvabnės pogromą buvo nuteisti keli lenkai, bet vėliau komunistinė valdžia pasistengė šį kruviną incidentą užglaistyti, įteigdama lenkams, kad jie visada buvo nacistinių nusikaltimų aukos, o ne kolaborantai. Minint Jedvabnės įvykių 60-ąsias metines, Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis atsiprašė žydų už jiems padarytą skriaudą.
Lenkijoje gimusio istoriko Jano Groso knygoje „Kaimynai“ buvo tvirtinama, kad per Jedvabnės pogromą žuvo apie 1,6 tūkst. žydų. Per ekshumavimą žudynių vietoje rasta nuo 200 iki 300 aukų palaikų liekanos.

Reuters-ELTA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija