| Solidarumo
globalizavimo keliu
 |
JAV prezidentas Dž. V. Bušas su žmona ir
dukra Botsvanoje gėrėjosi laukiniais žvėrimis
EPA-ELTA nuotrauka
|
 |
Dž.Bušas su Senegalo prezidentu
Abdulaja Vade prie buvusių juodaodžių vergų namų Gorio saloje,
iš kurios jie buvo gabenami į Ameriką |
 |
Prezidentas Dž.Bušas (trečias
iš kairės) su aplankytų Afrikos šalių vadovais: Pietų Afrikos
prezidentu Tabu Mbeku (kairėje), Nigerijos prezidentu Olusegunu
Obasandža (antras iš kairės) ir Senegalo prezidentu Abdulaje
Vade (dešinėje) |
 |
JAV prezidentas Dž.Bušas su Ugandos vaikais,
kurie tapo našlaičiais tėvams mirus nuo AIDS ligos
Nuotraukos iš The Washington Post
|
 |
Afrikoje dešimtys milijonų
žmonių badauja dėl užsitęsusios sausros, nepriteklių ar nuolatinių
pilietinių konfliktų |
Kova su AIDS - svarbus uždavinys
Afrikai
Savotišku netiesioginiu atsiliepimu
į popiežiaus Jono Pauliaus II raginimą pirmiausia globalizuoti solidarumą
galima būtų pavadinti liepos 7-12 dienomis vykusį Jungtinių Valstijų
prezidento Džordžo Bušo apsilankymą keliose Afrikos valstybėse.
Šį vizitą, turėjusį ryškų humanitarinį pobūdį, palankiai, kaip vilties
ženklą sunkumus patiriančiam žemynui, įvertino Bažnyčios atstovai.
Atkreipęs dėmesį į tai, jog šioje Dž.Bušo kelionėje ypač daug buvo
kalbama apie kovą su Afrikoje labai paplitusia AIDS liga, Pietų
Afrikos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Derbeno arkivyskupas
kardinolas Vilfridas Napjeris sakė, jog JAV prezidento vizitas parodė,
koks rimtas signalas yra AIDS paplitimas, tad neatidėliotinai reikia
imtis veiksmų. Jis viliasi, kad Dž.Bušo administracija į tai atsilieps
parūpindama reikiamų lėšų sprendžiant šią problemą.
Pavasarį JAV sostinėje Vašingtone vykusiame metiniame šalies socialinių
darbuotojų katalikų pasitarime buvo pateikta baisi AIDS ir ją sukeliančio
ŽIV viruso paplitimo pietinėje Afrikos dalyje statistika. Šiame
regione gyvena 10 proc. pasaulio gyventojų, o apsikrėtusių ŽIV arba
sergančių AIDS yra 70 proc., tai yra apie 30 milijonų. Kai kuriose
šalyse, pavyzdžiui, Botsvanoje, kurią kaip tik aplankė Dž.Bušas,
nešiojančių šią infekciją yra 40 proc. visų 15-49 metų amžiaus šalies
gyventojų. Dėl šios nelaimės našlaičiais yra tapę vienuolika milijonų
afrikiečių vaikų ir iki 2010 metų jų skaičius turėtų pasiekti 20
mln.
Pažymėtina, kad iš minėtų 30 milijonų afrikiečių, paliestų ŽIV/AIDS
infekcijos, 60 proc. yra moterys ir 10 proc. - vaikai. Iš jų gydosi
vadinamaisiais antiretroviraliniais vaistais tik apie 30 tūkst.
asmenų, nes vaistų kaina 30-300 dolerių per mėnesį (priklausomai
nuo vartojimo kiekio) didžiajai daugumai yra neįveikiama. Būtent
dėl masinio ŽIV infekcijos Botsvanoje vidutinis gyventojų amžius
siekia tik 40 metų. Dėl šios nelaimės išplitimo Afrikoje kalbama
apie ištisą prarastą kartą, su atitinkamomis ekonominėmis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, dėl AIDS, nuo kurios per pastarąjį dešimtmetį pietinė
Afrikos dalis neteko septynių milijonų žemdirbių, kilo žemės ūkio
krizė regione.
Dar sausio pabaigoje savo metinėje kalboje Apie padėtį valstybėje
prezidentas Dž.Bušas paprašė Kongreso penkeriems metams skirti kovai
su AIDS Afrikoje 15 milijardų dolerių. Šią savo iniciatyvą jis ne
kartą pakartojo ir pastarojo vizito Afrikoje metu. AIDS yra pavojingiausias
Afrikos priešas, ir jūs turite žinoti, kad nebūsite palikti vieniši
šio priešo akivaizdoje, - kalbėjo Dž.Bušas susitikime su Botsvanos
prezidentu Festu Magae. - Pirmas dalykas, kurį aš noriu, kad žinotų
Afrikos šalių vadovai, yra tai, kad amerikiečiai yra labai susirūpinę
dėl šios kontinente plintančios ligos. Mes esame ne tik galinga
tauta, bet taip pat ir gailestinga tauta.
Atvykęs į Ugandą, pirmąją Afrikos šalį, kur AIDS paplitimas buvo
pasiekęs epidemijos mastą, prezidentas Dž.Bušas sakė, kad Afrika
yra pasiryžusi kovoti su AIDS, tačiau jai reikia resursų. Ir mano
šalis pažada Afrikos, taip pat ir Ugandos žmonėms: jūs nebūsite
vieniši šioje kovoje. Jis pabrėžė, kad pats Dievas pašaukė amerikiečius
padėti Afrikos žmonėms, ir mes norime būti su jumis šiame kelyje.
Nors, atrodo, JAV Kongresas vis dėlto gerokai sumažins Dž.Bušo siūlomą
paramos Afrikai sumą, tačiau ir tokia nuoširdi solidarumo akcija
yra tinkamas pavyzdys kitų industrinių pasaulio šalių vadovams.
Beje, Uganda tarptautinės paramos dėka, taip pat vietos gyventojų
vieningomis pastangomis, per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo sumažinti
ŽIV/AIDS užsikrėtusiųjų skaičių nuo 30 proc. iki maždaug 6 proc.
Prezidentas Dž.Bušas pagyrė Ugandą už šiuos pasiekimus, kontroliuojant
baisiąją ligą, ir sakė, jog tai teikia vilties visam Afrikos žemynui.
Pažymėtina, kad tarp kovos su AIDS programų Ugandoje vykdomas ir
Katalikų Bažnyčios labai palaikomas susilaikymo nuo seksualinių
santykių iki santuokos bei santuokinės ištikimybės šeimoje ugdymas,
kuris duoda ne prastesnių rezultatų nei moraliniu atžvilgiu abejotina
dirbtinės kontracepcijos (prezervatyvų) propaganda. Krikščioniška
Dž.Bušo administracija taip pat pirmiausia remia minėtas seksualinės
abstinencijos programas tiek savo šalies, tiek ir Afrikos jaunimo
auklėjime.
Ekonominės ir socialinės
paramos reikšmė
Kitas svarbus JAV prezidento vizito
aspektas yra ekonominė ir socialinė parama skurstančiam ir badaujančiam
žemynui. Kaip rodo Jungtinių Tautų Organizacijos statistika, iš
31 labiausiai atsilikusios pasaulio valstybės, 24 priklauso Afrikai.
Pagal JAV katalikų karitatyvinės organizacijos CRS (Catholic Relief
Service) duomenis, 45 proc. afrikiečių gyvena vargingai, o 300 milijonų
- visiškame skurde. Dešimtys milijonų žmonių regione į pietus nuo
Sacharos (Etiopijoje, Malavyje, Zimbabvėje) badauja dėl užsitęsusios
sausros, nepriteklių ar nuolatinių pilietinių konfliktų. Jiems yra
reikalinga humanitarinė parama žmogiškajai egzistencijai palaikyti,
taip pat investicijos Afrikos šalių ekonomikai pagyvinti bei pasaulio
rinkų atvėrimas afrikiečių produkcijai.
Atsiliepdami į Dž.Bušo pažadus padėti Afrikai, galimybių kontinentui,
integruotis į globalinę ekonominę erdvę, jo lankytų šalių lyderiai
sakė, kad dėkoja už atsiunčiamas lėšas. Tačiau taip pat pabrėžė,
kad pirmiausia Afrikos šalims reikia gauti priėjimą į JAV rinką
savajai tekstilės ir kitos turimos pramonės gaminiams. Afrikos politiniai
vadovai taip pat pabrėžė seniai žinomą problemą - Jungtinių Valstijų
ir kitų turtingų valstybių milijardines subsidijas savam žemės ūkui,
todėl afrikiečių ūkininkų produktų (čia kalbama pirmiausia apie
cukrų ir citrinines kultūras) kainos nebegali konkuruoti pasaulinėje
rinkoje. Be geranoriško bendradarbiavimo tarptautiniu mastu sumažinant
šias subsidijas, skurdas Afrikoje nemažės, tvirtino interviu JAV
katalikų žinių agentūrai CNS Pietų Afrikos episkopato Teisingumo
ir taikos departamento vadovas kunigas Nevilis Gabrielius.
Dž. Bušas kalbėjo, kad yra pasiryžęs imtis tvarkyti tarptautinės
prekybos klausimus, tačiau akivaizdu, kad pačiose Jungtinėse Valstijose
jis gali susilaukti nemažo pasipriešinimo. Kaip pažymi savo komentaruose
The New York Times, suteikimas Afrikos šalims didesnio priėjimo
į JAV tekstilės rinką susilauktų opozicijos iš tų kongresmenų, kurie
atstovauja šią produkciją gaminančioms valstijoms. Jau ir taip JAV
tekstilės pramonė išgyvena nemažus sunkumus, nes vietos pramonininkai
vis labiau investuoja tose šalyse, kur darbo jėga pigesnė, tuo didindami
nedarbą pačioje Amerikoje. Panaši padėtis ir žemės ūkyje. Dž.Bušo
pastangos sumažinti subsidijas sukeltų protestus JAV žemdirbystės
regionuose, patiriančiuose nemažus išbandymus dėl padažnėjusių stichinių
nelaimių ir sustiprėjusios užsienio konkurencijos. Vis dėlto subsidijų
žemės ūkiui klausimas aktualus tiek Jungtinėse Valstijose, tiek
Europos Sąjungoje, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Katalikų
Bažnyčios keliamo globalinio solidarumo reikalavimus. Jis bus
pagrindinė tema rudenį Kankune (Meksika) įvyksiančiame Pasaulinės
prekybos organizacijos kongrese, kuriame dalyvaus ir Vatikano delegacija.
Dž.Bušui, kuris savo rinkimų kampanijoje beveik nekreipė dėmesio
į Afrikos socialines ir politines problemas, radikaliai pakeisti
nuomonę padėjo 2001 m. rugsėjo 11 d. tragiški terorizmo išpuoliai
Niujorke ir Vašingtone. Buvo prisimintas Bažnyčios mokymas, kurį
patvirtino ir sociologijos bei politikos ekspertai, kad terorizmo
šaknys dažnai būna vargingų Trečiojo pasaulio visuomenės sluoksnių
neviltyje dėl perspektyvų nebuvimo, o tai paskatina jaunimą rinktis
šį radikalų protesto kelią. Prieš pradėdamas kelionę pokalbyje su
Afrikos žurnalistais prezidentas Dž.Bušas pabrėžė, kad rūpinimasis
Afrikos ateitimi kartu yra rūpinimasis ir Amerikos ateitimi. Mūsų
nacionaliniai interesai reikalauja, kad Afrika taptų klestinčiu
žemynu, - sakė jis. - Mūsų žmonės suinteresuoti, kad drauge būtų
kovojama prieš terorizmą, taip pat ir su iškylančiais sunkumais,
kad ir kur jie atsirastų.
Įpareigojantys skaudžios
praeities prisiminimai
Nors pastarosios kelionės metu
Dž.Bušas nesilankė Liberijoje, tačiau jo pasakytose kalbose buvo
nuolat pabrėžiamas būtinumas spręsti jau daugiau nei trylika metų
besitęsiančio pilietinio karo šioje šalyje problemą. Liberiją, kuri
ilgą laiką buvo laikoma pažangos ir stabilumo pavyzdžiu visai Vakarų
Afrikai, 1822 metais įkūrė iš Amerikos sugrįžę buvę juodaodžiai
vergai. Ši valstybė išlaikė ypatingą santykių su Jungtinėmis Valstijomis
statusą, todėl visiškai įmanoma kad pilietinei taikai atstatyti
į ją būtų pasiųstas ribotas JAV karinis kontingentas. Amerikiečiai,
turėdami akivaizdų karinį ir politinį pranašumą pasaulyje, kaip
vienintelė supervalstybė galėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant
ir kitus Afriką apėmusius pilietinius konfliktus, kurie yra rimtos
kliūtys galimos pažangos kelyje.
Iki šiol taikos atstatymu labiausiai rūpinosi buvusios kolonijinės
valstybės, - Prancūzija, Belgija, Didžioji Britanija, - tačiau ir
amerikiečiai jaučia istorinę atsakomybę dėl buvusios prekybos vergais
praeities, kurios adresatas dažniausiai buvo Jungtinės Valstijos.
Kaip tik šią skausmingą praeitį atvykęs į Afriką pirmiausia priminė
prezidentas Dž.Bušas, kuris popiežiaus Jono Pauliaus II pavyzdžiu
viešai atsiprašė už įvykdytus nusikaltimus prieš milijonus afrikiečių,
per Atlantą gabentų į Ameriką vergiškam darbui, visiškai nesiskaitant
su jų žmogiškuoju orumu.
Šioje vietoje buvo išplėšta ir parduota laisvė ir gyvybė, - kalbėjo
Dž.Bušas, kartu su Senegalo prezidentu Abdulaja Vade nuvykęs į Gorio
salą, kuri buvo pagrindiniu vergų surinkimo ir vėlesnio gabenimo
laivais į Ameriką punktas. - Žmonės buvo atgabenami, rūšiuojami,
sveriami, pažymimi komerciniais ženklais (išdeginamais tiesiog ant
kūno) ir sukraunami kaip prekės į laivus kelionei be grąžinimo atgal.
Šis vienas didžiausių migracijos procesų žmonijos istorijoje buvo
kartu vienas didžiausių nusikaltimų. Jis pažymėjo, kad tie nebaudžiamo
brutalumo, prievartos ir išnaudojimo šimtmečiai uždėjo sunkią naštą
vėlesnių kartų sąžinei. Vykdydami šį neteisingumą, krikščionys
buvo akli savojo tikėjimo aiškiausių nurodymų atžvilgiu, - apgailestavo
JAV prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad į Ameriką atgabenti afrikiečiai nepalūžo
ir, semdamiesi stiprybės krikščioniškajame tikėjime, atkakliai kovojo
už išsivadavimą iš vergijos XIX amžiuje bei už visišką lygiateisiškumą
XX a. viduryje. Dž.Bušas paminėjo tokius žymius afrikiečių kilmės
amerikiečius (dabar JAV gyvena 35 mln. juodaodžių, 12 proc. šalies
gyventojų), kaip Frederiką Duglasą, Brukerį T.Vašingtoną ir Martiną
Liuterį Kingą. Beje, pažymėtina, kad prezidentą kelionėje į Afriką
lydėjo jo artimi juodaodžiai bendradarbiai - JAV valstybės sekretorius
Kolinas Pauelas, kuris yra pirmasis šalies istorijoje juodaodis
politikas, vadovaujantis Amerikos diplomatijai, ir taip pat energingoji
patarėja nacionalinio saugumo klausimais Kondoliza Rais, kuri nuolat
pabrėžia Amerikos ir Afrikos santykių svarbą susitaikymo kelyje
apvalant sunkius praeities prisiminimus. Aš tikiu Afrikos ateitimi,
- sakė baigdamas vizitą Senegale, Pietų Afrikos Respublikoje, Botsvanoje,
Ugandoje ir Nigerijoje prezidentas Dž.Bušas.
Turėdami didesnes galimybes, Afrikos žmonės galės patys kurti
savo ateitį, o Jungtinės Valstijos padės didžiajam kontinentui atskleisti
ir išvystyti savo potencialą.
Popiežius pabrėžia pačių
afrikiečių atsakomybę už savo ateitį
Liepos 11 dieną priimdamas Dž.Bušą
didžiausios Afrikos valstybės, turinčios daugiau kaip 100 milijonų
gyventojų, Nigerijos prezidentas Olusegunas Obansandža pastebėjo,
kad draugų parama yra labai reikalinga, tačiau pirmiausia patys
afrikiečiai yra atsakingi už savo sėkmę ir nesėkmę. Popiežius Jonas
Paulius II kartu su tarptautinės pagalbos Afrikai svarba nuolat
ragina kontinento valstybių lyderius vykdyti demokratines reformas,
kovoti su išsiplėtojusia korupcija, ieškoti taikių sprendimų dažnuose
pilietiniuose konfliktuose, taip greičiau įveikti neigiamas globalizacijos
pasekmes.
Kadangi Afrika patiria sunkumus dėl įvairių ją kankinančių konfliktų,
aš dar kartą kartoju savo nuolatinį kvietimą: susitelkti visiems
afrikiečiams ir, dirbant ranka rankon, padaryti savo šalis klestinčiomis
valstybėmis, kad kiekvienas asmuo galėtų dalytis tautos gerove,
- kalbėjo Šventasis Tėvas, neseniai priimdamas naujo Gabono ambasadoriaus
Vatikane skiriamuosius raštus. Jis priminė Afrikos politiniams lyderiams,
kad reikia stengtis, jog per demokratines struktūras visuomenės
nariai galėtų laisvai dalyvauti pilietiniame gyvenime. Šios struktūros
turi garantuoti teisingą šalies gerovės ir resursų valdymą bei ginti
etnines mažumas ir varginguosius sluoksnius. Dažnai iki šiol Afrikos
šalyse kokia nors etninė ar nomenklatūrinė grupė paima šalyje valdžią
ir disponuoja valstybine nuosavybe kaip savo asmenine nuosavybe,
nesiskaitydama su kitų žmonių ir grupių interesais.
Sparčiai auganti Katalikų Bažnyčia Afrikoje, be pagrindinių evangelizacijos
uždavinių, savo švietėjiškomis, socialinės rūpybos, taikdariškų
pastangų programomis bei atvira valdančių režimų klaidų ir nusikaltimų
kritika stengiasi prisidėti prie AIDS, skurdo ir pilietinių konfliktų
problemų sprendimo. Afrika dabar turi 700 milijonų gyventojų, iš
jų pusė, tai yra 350 milijonų, yra krikščionys. Katalikų Afrikoje
yra apie 120 milijonų, dešimt tūkstančių parapijų bei 75 tūkstančiai
misijinių centrų.
Praėjusį pavasarį susitikęs su kelių Afrikos valstybių vyskupais,
atvykusiais į Vatikaną kas penkeri metai privalomam ad limina vizitui,
popiežius Jonas Paulius II jiems sakė, jog daugelis afrikiečių,
kaip ir viso šių dienų pasaulio, problemų yra susiję su moraline
krize. Pagarbos gyvybei, šeimos vertybėms, kurios visada buvo vilties
ir stabilumo šaltinis, menkėjimas sąlygojo poligamijos, skyrybų,
abortų, prostitucijos, prekybos žmonėmis ir kontraceptinio mentaliteto
paplitimą, - sakė Šventasis Tėvas afrikiečių vyskupams. - Tie patys
faktoriai prisidėjo prie neatsakingų nemoralinių seksualinių santykių,
kurie sąlygojo AIDS išsiplėtimą kone iki epideminio lygio.
Todėl jis ragino ganytojus užtikrinti, kad visose katalikiškose
švietimo programose būtų pabrėžiama, jog tikroji meilė yra skaisti
meilė ir kad santuokinė ištikimybė yra šeimos tvirtumo pagrindas.
Tik einant tokiu dvasinio atgimimo keliu galime įveikti ŽIV/AIDS
baisiąsias pasekmes, kurios yra sukausčiusios Afrikos visuomenę.
Popiežius kvietė Afrikos vyskupus tęsti tarpreliginį dialogą su
kita didžiąja kontinento religija - islamu. Tačiau jis pastebėjo,
kad dialogas negali būti grindžiamas religiniu abejingumu ir kad
krikščionys toliau turi skelbti viltį ir išganymą Jėzuje Kristuje.
Dvasinių pašaukimų Afrikoje skaičius palyginti yra didelis, tačiau
kunigų vis dar trūksta, todėl Bažnyčios evangelizacinės jėgos pagrindą
sudaro pasauliečiai katechetai. Jonas Paulius II nurodė katechetų
rengimo gerinimo svarbą, ypač dėl to, kad Afrikoje gausėja pseudoreliginių
judėjimų ir sektų, kurios vilioja žmones lengvo gyvenimo ir greitos
gerovės pažadais.
Žemyne išplitus kariniams ir pilietiniams konfliktams, ypač svarbi
lieka Bažnyčios karitatyvinė veikla, taip pat viltį nešantis mokymas
apie taiką ir susitaikymą. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad Bažnyčia
savo mokyme turi padėti afrikiečiams suprasti, kad atleidimas nėra
nesuderinamas su teisingumu kelyje į taikią ateitį. Tinkamai parengti
katalikai pasauliečiai gali sėkmingai atlikti savo pilietinę ir
politinę misiją, pozityviai darydami įtaką Afrikos šalių valstybiniam
tarptautiniam gyvenimui.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"
|