Lietuvos
valstybės kūrėjų portretai
Tarp daugybės renginių, įvykusių
Vilniuje liepos 6-ąją minint Valstybės dieną, tai yra Mindaugo 750
metų karūnavimo sukaktį, vienam renginiui pritrūko žiniasklaidos
dėmesio. Tos dienos popietę Vilniaus paveikslų galerijoje, o kitos
dienos popietę Radvilų rūmuose buvo atidaryta tarptautinė paroda
Lietuvos valstybės kūrėjai (XVI-XX a. pirmosios pusės portretai).
Taigi viena paroda dviejuose rūmuose: Vilniaus paveikslų galerijoje
eksponuojami XVI-XIX amžių portretai, Radvilų rūmuose XX a. pirmosios
pusės portretai. Abiejuose rūmuose rodoma per 500 tapybos, grafikos,
skulptūros, mažosios plastikos kūrinių. Juose to meto Lietuvos
valdovai, žymiausi valstybės žmonės, iškiliausi dvasininkai, dosniausi
mecenatai, garsiausi menininkai tokie, kokius juos matė ir atvaizdavo
kūrinių autoriai. Didžioji dauguma eksponuojamų darbų priklauso
Lietuvos dailės muziejui, Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui,
Lietuvos nacionaliniam muziejui, Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Kai kuriuos darbus parodai paskolino Rokiškio krašto muziejus, Šiaulių
Aušros muziejus, Žemaičių muziejus Alka, Tytuvėnų Švč. M.Marijos
bažnyčia. Keletas darbų yra Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus,
Baltarusijos nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus, Varšuvos
nacionalinio muziejaus nuosavybė. Todėl paroda pavadinta tarptautine.
Kaip rašoma Lietuvos dailės muziejaus parengtoje informacijoje,
tarptautinė dailės paroda Lietuvos valstybės kūrėjai (XVI-XX a.
pirmosios pusės portretai) dėmesį sutelkia ne tik į Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės istorijos aktualinimą, bet ir pristato carinės Rusijos
okupuotos Lietuvos valstybingumo puoselėtojus, tautinio atgimimo
žadintojus ir naujosios Lietuvos valstybės Lietuvos Respublikos
kūrėjus. Paroda sudaro galimybę pirmą kartą Lietuvos kultūros
istorijoje išsamiai ir įvairiapusiškai pažinti Lietuvos valstybingumą
kūrusius ir puoselėjusius, karyboje ir diplomatijoje pasižymėjusius,
kultūros ir meno raidą skatinusius, ūkį plėtojusius istorinius asmenis.
Per šias asmenybes fiksuojančius portretus stengiamasi pažvelgti
į istorinį ir kultūrinį Lietuvos valstybės raidos kontekstą. Lietuvos
valstybės ir jos kultūros istorija pokario dešimtmečiais buvo depersonalizuota.
Tad paroda siekiama sugrąžinti į kultūrinę savimonę kuo daugiau
ryškiausių asmenybių, galėjusių ir mokėjusių tarnauti Lietuvos valstybei
ir jos visuomenei. Svarbus ir parodos meninis aspektas, nes joje
pristatomi geriausi garsiausių Lietuvos ir užsienio meistrų sukurti
istorinių asmenybių portretiniai atvaizdai, praplečiantys Lietuvos
dailės visumos pažinimo akiratį.
Vilniaus paveikslų galerijoje parodą rengusios menotyrininkės Laimos
Bialopetravičienės nuomone, rengiant parodą vadovautasi ne vien
meninės vertės kriterijais, per personalijas norėta atskleisti XVI-XVIII
amžių Lietuvos valstybės raidą. Portretų visuma skaidosi į kelis
sluoksnius, kuriuose galima atsekti valdovų, valstybės pareigūnų,
dvasininkų, didikų bei bajorų šeimų ryšius, politinių dinastijų
reikšmingumą. Taigi paroda pirmiausia turėtų sudominti istorikus.
Menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, rengusi parodą Radvilų rūmuose,
rašo: Vienas šios parodos tikslų mėginimas pateikti kuo platesnę
XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės bei kultūros veikėjų atvaizdų
panoramą. Jos nuomone, meniškiausi, įvairiausi yra dailininkų
autoportretai. Dauguma jų buvo ne kartą reprodukuoti dailės istorijose,
parodų kataloguose, tapo embleminiais prieškario dailės kūriniais.
Tai Vlado Eidukevičiaus, Jono Janulio, Petro Kalpoko, Antano Samuolio,
Justino Vienožinskio, Viktoro Vizgirdos autoportretai. Juose persipina
realizmas, postkubizmas, ekspresionistinės vaizduosenos elementai.
Jie ne tik aprėpia platų stilistinį spektrą, bet ir taikliai perteikia
vaizduojamųjų asmenų išorės bruožus, įtaigiai išreiškia jų psichologinę
būseną.
Paroda Lietuvos valstybės kūrėjai veiks iki spalio vidurio.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|