| Didis Viešpaties Apreiškimo
džiaugsmas
Kristaus Gimimo šventę pirmųjų amžių krikščionys
pradėjo švęsti truputį vėliau nei Viešpaties Apreiškimo (Trijų Karalių).
Seniausi šaltiniai liudija, jog pastaroji buvo žinoma jau III amžiuje,
o Kristaus Gimimo tik nuo IV amžiaus. Adventas skaičiuotas ne
Kalėdų, bet Epifanijos Viešpaties Apreiškimo šventės atžvilgiu.
Epifanijos švente buvo ypatingai paminimas Kristus apreiškimas pagonims,
akcentavęs, jog Kristaus atneštas išganymas yra skirtas visų tautų
žmonėms, ne vien Izraelio. Sužibusi žvaigždė paskatino tris išminčius
iš pagoniškų tautų atvykti pasveikinti užgimusio karaliaus.
Apskritai visas šias šventes Gimimo, Trijų Karalių,
Paaukojimo šventykloje (Grabnyčios), Kristaus Krikšto galima būtų
vadinti viena didele ir ilga Kristaus Apreiškimo švente, prasidedančia
Kalėdomis ir pasibaigiančia Grabnyčiomis. Kadaise ši Viešpaties
Apreiškimo šventė buvo viena, tačiau amžiams bėgant pamažu išsiskaidė
į keletą. Štai kodėl, ko gero, jaučiant tą vieną vedamąją šio laikotarpio
mintį ir prasmę, Lietuvoje ir Lenkijoje Betliejus bažnyčiose išardomas
ir paliaujama giedoti Kalėdų giesmes tik po Grabnyčių, nors Kalėdų
liturginis laikotarpis baigiasi anksčiau Jėzaus Krikšto švente.
Viešpaties Apreiškimu (Epifanija) ši šventė vadinama
neatsitiktinai, nes ne pats Jėzus Kristus, bet kiti apreiškia Jį
esant Dievo Sūnumi, Mesiju ir pasaulio Išganytoju. Vėliau Jėzus,
pradėjęs savo išganingą veiklą, pats apie save paliudys žodžiais
ir stebuklingais darbais.
Prisiminkime tuos Epifanijos įvykius, remdamiesi
Šventojo Rašto tekstais:
1. Jėzų kaip Mesiją ir Išganytoją piemenims apreiškia
angelas iš dangaus: Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą,
kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas.
Jis yra Viešpats Mesijas (Lk 2 10-11).
2. Jėzų kaip Karalių apreiškia užsižiebusi žvaigždė
danguje ir Rytų išminčiai, kuriuos ji paskatino keliauti ir atvedė
prie ėdžių: Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis,
štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo:
Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę
ir atvykome jo pagarbinti. (...) Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo
matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo
kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus,
pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino.
Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų:
aukso, smilkalų ir miros (Mt 2, 1-2, 9-11).
3. Jėzų kaip Išgelbėtoją apreiškia senelis Simeonas,
kai atėjo laikas atnešti į šventyklą jį paaukoti: Šventosios Dvasios
paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį
Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė
į rankas, šlovino Dievą ir sakė: Dabar gali, Valdove, kaip buvai
žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo
Tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą
pagonims apšviest ir tavosios Izraelio tautos garbę(Lk 2, 29-32).
4. Ir Jonas Krikštytojas liudija Jėzų: Matydamas
ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina
pasaulio nuodėmę! (...)Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią
iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas,
kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: Ant ko pamatysi
nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys
Šventąja Dvasia. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo
Sūnus (Jn 1, 29-34).
5. Jėzui pasikrikštijus, Šventoji Dvasia balandžio
pavidalu nusileidžianti ant Jo ir Tėvo balsas iš dangaus paliudija
Jėzų esant Dievo Sūnų: Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens.
Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią
žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus
prabilo: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi (Mt
3, 16-17).
Jėzaus gimimą lydi įdomi aplinkybė, kuri galėtų
perspėti kiekvieną krikščionį. Kokie žmonės buvo susiję su Jėzaus
apreiškimu ir priėmė Jį kaip Dievo Sūnų? Biblijos liudijimu, tie,
kurie šiame pasaulyje yra laikomi svarbiais, atstūmė Jėzų. Betliejaus
smuklininkai užkietina širdį ir pagaili nėščiai Marijai vietos,
todėl Šventoji Motina pagimdo tvartelyje. Tuo metu valdęs Erodas
neatpažįsta Jėzuje Išganytojo, bet regi Jame varžovą ir pavojų savo
paties valdžiai, todėl siunčia savo kareivius nužudyti Jo ir visų
apylinkės kūdikių, kad būtų tikresnis. Jėzų atpažino ir liudijimą
apie Jį priėmė paprasti piemenys, išminčiai ir didis atgailos bei
maldos vyras Jonas Krikštytojas. Šie įvykiai tarsi simbolika, kuria
norima pasakyti, jog Išganytoją geriau atpažįsta paprasti, tyros
išminties ir dvasiški žmonės. Karalystės paslaptys apreikštos mažutėliams!
Beje, Epifanijos dieną (dabar tai būtų Trijų Karalių
šventė) būdavo paskelbiama tų metų Velykų data, kurios nustatymas
kadaise buvo sudėtingas reikalas, sukeldavęs daug ginčų. 325 metais
I Nikėjos Visuotinis Susirinkimas nusprendė, kad Velykos turi būti
švenčiamos per pirmą pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.
Jis gali būti tarp kovo 22 d. ir balandžio 25 d.
Šis Velykų datos paskelbimas Epifanijos šventėje
nėra atsitiktinis, nes Viešpaties Apreiškimas yra tiesiogiai susijęs
su Velykomis. Dievo Sūnus tapo žmogumi, kad Velykų auka atpirktų
ir išvaduotų žmoniją.
Tiek nuostabių liudytojų apreikštas, Jėzus tikrai
yra Mesijas, Išganytojas, mylimasis Tėvo Sūnus, todėl, jų paskatinti,
turime Jį visa širdimi ir protu tokį ir priimti.
Kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti ir trimis
karaliais, ir Jonu Krikštytoju, ir kelrode žvaigžde. Yra pašauktas
savo šventumu spinduliuojančiu krikščionišku gyvenimu ir Dievo žodžio
skelbimu apreikšti kitiems Išganytoją!
Angelų skelbiamą ramybę Garbė Dievui aukštybėse,
o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms! (Lk 2,14) ko gero, tiksliausiai
paaiškina popiežiaus Pijaus IX žodžiai: Pax Christi in regno
Christi (Kristaus ramybė Kristaus viešpatavime).
Kun.Oskaras P.Volskis
© 2003 "XXI amžius"
|