Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Katalikų
   bendruomenėse
Laikas ir žmones
Atmintis
Visuomenė
Gimtas kraštas
Provincija
Rinka
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nužudytas nuncijus Burundyje

Šventojo Sosto nuncijus Burundyje arkivyskupas Maiklas Kortnis su popiežiumi Jonu Pauliumi II EPA-ELTA nuotrauka

Popiežių Joną Paulių II labai nuliūdino žinia, kad gruodžio 29 dieną buvo nušautas Vatikano nuncijus Burundyje arkivyskupas Maiklas Kortnis. Jis nužudytas per išpuolį, kuriuo Burundžio vyriausybinė kariuomenė kaltina hutų sukilėlius, atsisakančius dalyvauti taikos procese. Šioje Afrikos valstybėje jau daugelį metų tarp vietos pagrindinių genčių – tutsių ir hutų vyksta susirėmimai, per kuriuos jau žuvo daugiau nei 300 tūkst. žmonių.

Burundžio armijos atstovo teigimu, arkivyskupą M.Kortnį iš pasalų užpuolė Nacionalinių išsilaisvinimo pajėgų (FNL) sukilėliai. Į nuncijų, kuris, neatgavęs sąmonės mirė ligoninėje, buvo šauta tris kartus. Incidentas įvyko popietę maždaug už 40 kilometrų nuo šalies sostinės Bužumbūros, į kurią 58 metų arkivyskupas M.Kortnis grįžo diplomatiniu automobiliu su Vatikano vėliavėlėmis. Prieš tai jis gretimame Minago miestelyje dalyvavo vieno kunigo laidotuvėse.

Darbingi ir rezultatyvūs
pontifikato jubiliejaus metai

Popiežiaus veiklos 2003-iaisiais apžvalga

Popiežius Jonas Paulius II Kūčių vakarą atvykęs į vidurnakčio Mišias sutikti Kalėdų EPA-ELTA nuotrauka

Nepaisant metų naštos ir fizinės negalios, 2003-ieji popiežiui Jonui Pauliui II buvo labai darbingi ir rezultatyvūs. Praėjusiais metais jis paskelbė savo keturioliktąją encikliką, skirtą mokymui apie Eucharistiją, taip pat du posinodinius apaštalinius paraginimus katalikų vyskupams ir besivienijančios Europos Bažnyčiai. Popiežius su apaštaliniais vizitais pernai aplankė Ispaniją, Kroatiją, Bosniją ir Slovakiją, ir jo kelionių į užsienį skaičius peržengė istorinę 100 vizitų ribą. Kaip ir kasmet, Bažnyčios šventaisiais ir palaimintaisiais buvo paskelbta dar viena grupė šios garbės nusipelniusių katalikų, ypatingą dėmesį skiriant Motinos Teresės iš Kalkutos beatifikacijai. Su didelėmis iškilmėmis minėdamas savojo pontifikato 25-metį, Šventasis Tėvas spalio mėnesį paskyrė trisdešimt naujų Kardinolų kolegijos narių. Taip pasaulio kardinolų skaičius išaugo iki naujo rekordo – 194.

Gerumas su gailestingumo ženklu

Benjaminas ŽULYS

Kūčių rytą šie żmonės buvo šventės svečiai ir šeimininkai

Esame broliai ir seserys

Sunku, net neįmanoma tiksliau suskaičiuoti, kiek Kauno mieste yra varganų žmonių, kuriems reikia vienokios ar kitokios materialinės paramos. Ne vien drabužių, bet ir sriubos šlako, duonos riekės, dar ko nors. Kai kurie neturi kuo susimokėti uż gyvenamąjį būstą, komunalinius patarnavimus. Kiti net to būsto neturi, tad glaudżiasi, ypač żiemą, gyvenamųjų namų laiptinėse (kol gyventojai jų neišprašo lauk), šiluminių tinklų trasose, kitur. Tokie žmonės dažniausiai neturi darbo, kitokio pastovaus užsiėmimo. Vyresnio amžiaus žmogui apskritai sunku gauti darbą, net pripuolamo, atsitiktinio, o ypač - žiemą. Tad gyvenime suklydusiam ir grįžusiam iš įkalinimo vietos galimasis darbdavys parodo duris.

Apdovanojimai už išskirtinius poelgius

Kauno meras Arvydas Garbaravičius įteikia „Gerumo plytą“ arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui (kairėje)

Kauno Rotušėje gruodžio 29 dieną buvo įteikti paskatinimo stipendijos ir stiklinių „Gerumo plytų“ apdovanojimai. Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius pirmiausia padėkos raštus įteikė aštuoniolikos jaunuolių ir merginų grupei, kurie, specialistų nuomone, jau dabar gražiai atskleidžia savo kūrybinius sugebėjimus. Tai Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai Vytautas Giedraitis, Markas Kantarovičius, Dagnė Pakinkevičiūtė, Juozo Gruodžio konservatorijos atstovai Donatas Anušauskas, Ąžuolas Paulauskas, Vytis Binkauskas, Miko Petrausko muzikos mokyklos ketvirtokas Augustinas Rakauskas ir kiti. „Ūkio bankas“, AB „Kauno grūdai“, „Kauno spauda“ įteikė jauniesiems talentams stipendijas.

Vargas yra beveidis

Maždaug kas dešimtas Panevėžio rajono gyventojas yra socialinės pašalpos gavėjas. Per 2003 metus jų piniginės pasipildė 1,4 milijono litų. Aktualiais klausimais su Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona PAŠKEVIČIENE kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė

Rajone yra 149 šeimos, o jose – 234 vaikai, kurių ateitimi rūpinasi vienišos motinos. Materialiai jas remia valstybė. Sodiečius piktina tai, kad ne viena jų lengvatomis naudojasi neteisingai, viename lizdelyje šildydamosi su sugyventiniais. Kada baigsis tokia neteisybė?

Netrukus pradės veikti naujas socialinių pašalpų įstatymas. Norintys gauti pašalpą jau turės deklaruoti savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Vienišos motinos privalės nurodyti, kas yra jų vaikų tėvai. Jeigu to nebus padaryta, jos negaus pašalpų, išskyrus tuos atvejus, jeigu neįmanoma nustatyti vaikų tėvystės.

Kaimo bendruomenę vienija
noras siekti geriausių rezultatų

Bendruomenė – kas tai yra? Ar visuomet suprantame, apie ką šnekame?

Rūta AVERKIENĖ

Marcinkonių bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvauja seniūnas Vilius Petraška ir bendruomenės pirmininkė Rima Avižinienė Autorės nuotrauka

Varėnos rajono Marcinkonių kaimo bendruomenės nariai į šiuos klausimus galėtų atsakyti aiškiai ir neabejodami. Šiai bendruomenei, formaliai įsikūrusiai ir savo įstatus įregistravusiai vos prieš pusmetį, optimizmo bei noro veikti bendrai ir pasiekti geriausių rezultatų galėtų pavydėti net ir didžiausios, daug anksčiau įsikūrusios Lietuvos bendruomenės. Taip yra būtent todėl, kad šiame bene didžiausiame Lietuvos kaime, kaip, beje, ir kitur šilinių dzūkų kaimuose, bendruomenės niekuomet ir nebuvo išnykusios, ir visuomet buvo gyva iš senovės atėjusi tradicija veikti bendrai. Imtis iniciatyvos kurti bendruomenės centrą paskatino noras gerinti kaimo ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį.

Svarbiausia – padėti žmonėms

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas šventėje „Kelio brolis“

Prieš metus įvykę savivaldybių rinkimai per daug nenudžiugino nei konservatorių, nei krikščionių demokratų. Iš bendro konteksto išsiskyrė Pasvalio rajono savivaldybės rinkimų rezultatai: vienuolika vietų gavo konservatoriai (Lietuvoje bene daugiausia), tris vietas gavo krikščionys demokratai, kitos partijos taip pat pasiskirstė po tris, socialdemokratai gavo penkias vietas. Meru be konkurencijos išrinktas Tėvynės Sąjungos narys Gintautas Gegužinskas, mero pavaduotoju – krikščionis demokratas Povilas Balčiūnas. Kalbamės su Pasvalio rajono savivaldybės meru Gintautu GEGUŽINSKU.

Pasėta gera sėkla ima dygti

Bronius VERTELKA

Išradingosios ūkininkės (trūksta Angelės Astikienės) su savo bendraminčiu ūkininku Mindaugu Kriaučiūnu

Petronių kaimą (Ukmergės r.), kuriame gyvena apie 300 žmonių, sugebėjo išbudinti jo šešios energingos moterys. Jos privertė kaimynus pažvelgti kitokiomis akimis į savo ateitį. Neseniai veiklių moterų dėka atidaryti Petronių bendruomenės amatų namai. Tai bene pirmieji tokie namai šalyje.

Raginti talkininkų nereikėjo

Amatų namų viduje kvepia pušų sakais. Apšiltintos sienos, jos išmuštos rąstus imituojančia mediena. Iš buvusių daugybės mažyčių kambarėlių, išvertus nereikalingas pertvaras, liko keturi dideli pagrindiniai kambariai. Atsisakyta centrinio šildymo. Šilumą suteikia židinyje spragsinčios malkos. Sudėtos naujos grindys, lubos, durys ir langai. Patalpų kapitalinį remontą atliko į talką pakviesti Petronių kaimo žmonės. Jų rankomis, išskyrus židinį ir kepimo krosnis, viskas čia padaryta. Tik krosnių meistro teko ieškotis.

Išpildęs motinos svajonę

Kunigui Juozui Bagdonui – 90

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Juozas Bagdonas minint kunigystės 60-metį Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Šiandien, sausio 2-ąją, Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos kunigas jubiliatas Juozas Bagdonas mini 90-ąsias gimimo metines. Šiam jubiliejui rengėsi ir Utena – kun. J. Bagdonui bus suteiktas Utenos garbės piliečio vardas. Reikia tik pasidžiaugti nuoširdžiu Utenos savivaldybės dėmesiu dvasininkams, mat Utenos garbės piliečio vardas yra suteiktas ir LKMA akademikui prof. kun. Antanui Liuimai, SJ, bei dr. prel. Juozui Prunskui. Tad kun. J.Bagdonas gražiai papildo minėtų dvasininkų ir nemažo būrio pasauliečių gretas.

Stichijos šėlsmas

Išlikusi gyva po žemės drebėjimo iranietė nešasi vaiką

Pietryčių Irano Bamo miestą nusiaubęs žemės drebėjimas aukų ir materialinių nuostolių skaičiumi laikomas pačiu didžiausiu pasaulyje per pastaruosius trylika metų. Žemės drebėjimo metu žuvo mažiausiai 28 tūkst. žmonių – tiek buvo palaidota iki antradienio. Prognozuojama, kad šis skaičius gali išaugti iki 50 tūkstančių. Sužeista dar per 50 tūkst. žmonių, o be pastogės liko daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Pasak Kermano provincijos valdžios, per žemės drebėjimą labiausiai nukentėjusiame senoviniame Bamo mieste, negalutiniais duomenimis, žuvo kas trečias gyventojas. Žuvusiuosius skubama laidoti net nesilaikant šventos musulmonų tradicijos – prieš laidotuves mirusįjį apiplauti. Dauguma aukų skubiai palaidota ekskavatoriumi iškastuose grioviuose, kad būtų išvengta epidemijų. Per keturias dienas trukusias paieškos ir gelbėjimo operacijas pasisekė išgelbėti tik apie du tūkstančius žmonių, likusių gyvais po gyvenamųjų namų griuvėsiais. Pirmadienį gyvųjų paieška buvo oficialiai nutraukta.

Naujametiniai „ramybės“ ieškojimai

Petras KATINAS

Prieš pat Kalėdų šventes valdančioji partija Seime draugiškai sutarė su prezidentine vadinama Liberalų demokratų frakcija ir išsirinko Apkaltos komisijos pirmininku 77 metų sovietinį teisininką, net nuo 1956 iki 1990 metų dirbusį LSSR Aukščiausiojo Teismo teisėju, Pranciškų Žalkauską, iki šiol besidarbuojantį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėju. Pavydėtinas ilgasėdžio pavyzdys! Tiesa, jis sakė, kad tais laikais neteisė buvusių disidentų ir kitų „liaudies priešų“, o užsiiminėjo tik baudžiamosiomis bylomis. Tačiau juk ir „antisovietine“ (tautine ir krikščioniška) agitacija bei propaganda kaltintų žmonių bylos buvo baudžiamosios. Bet palikime tai istorijai. Tačiau keisčiausiai nuskambėjo Socialdemokratų frakcijos seniūnės I.Šiaulienės aiškinimas, kad P.Žalkausko paskyrimas Apkaltos komisijos pirmininku buvo nepolitizuotas aktas. Vargu ar dar galima buvo sugalvoti tokią nesąmonę. Juk ir vaikui aišku, kad dabar visa apkalta priklausys tiktai nuo socialdemokratų valios. Apie jokį bešališkumą nėra ko ir kalbėti.