Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Katalikų
   bendruomenėse
Laikas ir žmones
Atmintis
Visuomenė
Gimtas kraštas
Provincija
Rinka
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pasviręs kryžius pasakoja…

Kun. Juozas ČEPĖNAS

Prie toje pačioje vietoje atstatyto kryžiaus 1990 metais

Mes taip į žemę čia įaugom –
Su kryžiais, pievom ir miškais
Ir dirbam, ir nuo vėtrų saugom –
Šaknis įleidžiame giliai.

                                        A.Miškinis

Nepakartojamai graži Rytų Aukštaitija su savo kalneliais, miškais, piliakalniais, ežerais ir upėmis. Velaikių kaimas, kuris Nepriklausomybės metais priklausė Daugailių valsčiui ir parapijai bei Utenos apskričiai, yra prigludęs prie Indrajų ežero. Iš jo pro Čepėnų laukus prateka akmenuotoji Indraja. Prieš 120 metų jų sodyboje buvo pastatytas įvairiais ornamentais išpuoštas medinis kryžius, atlaikęs kelis karus ir svetimųjų okupacijas, gal kiek pasviręs tebestovi ir šiandien, laimindamas sodyboje gyvenusius ir išvykstančius žmones bei pasitikdamas juos grįžtančius.

Butėniškių kryžius

Butėnų kaimo simbolis - gražus ir sodžių puošiantis tautodailininko Stasio Karanausko sukurtas kryžius

Butėnų kaimas - vienas seniausių Svėdasų krašte. „Ūlyčia“ nueina gana toli, čia stūkso senutėlės gryčios, apaugusios šimtamečiais medžiais. Kiekviena Butėnų troba turi savo istoriją, skaičiuojamą dešimtmečiais, o kai kurios pirkios mena dar ir praėjusius šimtmečius.

Šalia senojo kaimo pradėjo augti ir kolūkinė gyvenvietė su šiuolaikiškesniais mūriukais.

Važiuojant plentu nuo Svėdasų Utenos link, pakelėje ir išvysti daugybę mūrinių ir medinių namų. „Visagalė melioracija“, vykdoma nieko nesusivokiančių „aktyvistų“, viską griovė ir naikino, iš vienkiemių žmonės buvo keliami į gyvenvietes, buvusių sodžių vietose telikę tiktai vieniši medžiai. Taip naujasis kolūkinis Butėnų kaimas beveik ir susijungė su senąja „ūlyčia“. Bet ne visiškai. Šalia senojo kaimo ir naujojo yra graži vietelė, kurią Atgimimo pradžioje butėniškiai parinko kryžiui.