Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Katalikų
   bendruomenėse
Laikas ir žmones
Atmintis
Visuomenė
Gimtas kraštas
Provincija
Rinka
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Apie Tikėjimą, Viltį ir… Reitingą

Povilas Strapšys

Prezidentinis skandalas supurtė giliausius Lietuvos visuomenės sluoksnius. Visuomenei vis labiau grimstant į susipriešinimą, vedantį politinės suirutės link, savo nuomonę pasakė net mūsų Katalikų Bažnyčios hierarchai. Galima tik įsivaizduoti, kaip jiems įgriso begalinis manipuliavimas krikščionybe, jei pasisakė žmonės, šiaip jau labai atsargūs ir nesikišantys į politiką. Juk Katalikų Bažnyčios tikslas ir uždaviniai visai kiti. Ji rūpinasi sielų, o ne kūnų išganymu.

Prieš Prezidento rinkimus, per juos ir iškart po jų R.Paksas mėgdavo pabrėžti savo katalikiškąjį tikėjimą. Tiesa, jau inauguracijos dieną žmones sutrikdė Arkikatedros garbingiausioje vietoje sėdinti personalinė šalies vadovo žiniuonė. Žmonės tąsyk pakraipė galvas ir nusiramino. Naujam, jaunam ir ryžtingam šalies vadovui tai buvo atleista, nors žiniasklaida ir nepraleido progos pasišaipyti iš komiškai stebuklingų kitatautės ekstrasensės galių. Pagaliau ir ta moteris Lietuvoje neužsibuvo. Ji sugrįžo į savo gimtinę, kur, kaip girdėjome, sėkmingai gydo savo tėvynainius.

Paminklų prasmė

Lietuvoje, kuri, priešindamasi sovietų okupacijai, prarado geriausius žmones, vis kyla jų kovos bei žūties paminklai. Antai šiauriniame valstybės pakraštyje, nuošaliame, bet ypatingame Panemunio kaime, šią vasarą iškilo ilgai lauktas, ilgai kurtas ir statytas įspūdingas nerūdijančio plieno angelas. Jis mena ir mini itin atkaklų to krašto žmonių pasipriešinimą. Partizanai atakuodavo net reguliariąją okupacinę armiją (Duokiškio įgulą), o vadinamosios „sovietų valdžios” dažnai tame Rokiškio-Zarasų krašte lyg ir nebuvo. Į Raudonąją armiją 1944-1945 metais NKVD paėmė tik 1300 vyrų, apie 2000 slapstėsi ir daugelis ėjo į partizanus. Čia savaime kūrėsi organizacijos: „Vieningas Lietuvos Sąjūdis”, „Lietuvos partizanų sąjunga”, „Kęstučio” organizacija. Vėliau – Algimanto apygarda, sunaikinta per išdavikus 1949 metais. Ilgiausiai kovojo broliai Streikai, legalizavęsi tik 1958 metais. Sovietai apgavo, kad nebeteis, bet Juozą Streikų 1962-aisiais kerštingai sušaudė.

Trispalvės vėliavininkai

Dešimt Lietuvos narsuolių – bebaimių Lietuvos vyrų, besikuriančios
Lietuvos kariuomenės savanorių – prieš 85-erius metus
iškėlė Trispalvę Gedimino pilies bokšte.

Kankinių Elenos Spirgevičiūtės ir Stasės Žukaitės mirties 60-mečiui

Karininkas Kazys Škirpa

„1919 sausio m. 1 d. pavakaris Vilniuje... Karininkas Škirpa paliepė parinkti keletą bravesnių vyrukų, pasiimti šautuvus ir šovinių, ir vykti su juo. Kur - nesakė. Spėjome, kad kur nors teks susiremti, nes tuomet Vilniuje organizavosi lietuvių, lenkų ir raudonoji kariuomenė, ir dar viską tebevaldė vokiečiai… Sėdome į vežėjų rogutes ir, užsitaisę šautuvus, iškėlę juos viršun, pasileidome miesto gatvėmis nežinia kur. Tuomet pirmąkart pasirodėme ginkluoti gatvėse… Kai kurie vilniečiai, matydami mus ginkluotus, spėjo, jog mes bolševikai, nes mūsų dauguma buvo apsivilkę rusiškomis milinėmis.