| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
|
Stichijos šėlsmas
Pietryčių Irano Bamo miestą nusiaubęs žemės drebėjimas aukų ir materialinių nuostolių skaičiumi laikomas pačiu didžiausiu pasaulyje per pastaruosius trylika metų. Žemės drebėjimo metu žuvo mažiausiai 28 tūkst. žmonių tiek buvo palaidota iki antradienio. Prognozuojama, kad šis skaičius gali išaugti iki 50 tūkstančių. Sužeista dar per 50 tūkst. žmonių, o be pastogės liko daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Pasak Kermano provincijos valdžios, per žemės drebėjimą labiausiai nukentėjusiame senoviniame Bamo mieste, negalutiniais duomenimis, žuvo kas trečias gyventojas. Žuvusiuosius skubama laidoti net nesilaikant šventos musulmonų tradicijos prieš laidotuves mirusįjį apiplauti. Dauguma aukų skubiai palaidota ekskavatoriumi iškastuose grioviuose, kad būtų išvengta epidemijų. Per keturias dienas trukusias paieškos ir gelbėjimo operacijas pasisekė išgelbėti tik apie du tūkstančius žmonių, likusių gyvais po gyvenamųjų namų griuvėsiais. Pirmadienį gyvųjų paieška buvo oficialiai nutraukta. Iki šiol didžiausi pasaulyje nuo 1992 metų žemės drebėjimai buvo: 1992 m. gruodžio 12 d. Indonezijoje, aukų skaičius 2200 žmonių, 1993 m. rugsėjo 30 d. Indijoje žuvo 10 tūkst., 1994 m. birželio 6 d. Kolumbijoje žuvo 1000 žmonių. 1995 m. sausio 17 d. Japonijos Kobės mieste įvykusio ir laikomo didžiausiu ir baisiausiu Japonijoje žemės drebėjimo metu žuvo 6430 žmonių. 1995 m. gegužės 28 d. Rusijoje, Sachaline, 7,5 balo žemės drebėjimas nusinešė apie 2000 žmonių gyvybes. 1998 m. vasario 4 d. Afganistano Tachano provincijoje per žemės drebėjimą žuvo 4000 žmonių. 1999 m. sausio 25 d. centrinėje Kolumbijoje per 6,3 balų žemės drebėjimą žuvo 1170 žmonių. Vienas daugiausia aukų pareikalavusių žemės drebėjimų įvyko 1999 m. rugpjūčio 17 d. Turkijoje. Žuvo beveik 18 tūkst. žmonių. 2001 m. sausio 26 d. Indijoje, Gudžarato valstijoje, įvykęs net 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas pareikalavo 19700 žmonių gyvybių. Didelis žemės drebėjimas įvyko 2003 m. gegužės 21 d. Alžyro sostinėje. Žuvo 2251 žmogus, daugiau kaip 10 tūkst. sužeista. Irano valdžia kreipėsi į visas pasaulio valstybes, išskyrus Izraelį, prašydama suteikti pagalbą. O Irano vadovas ajatola Ali Chamenėjus, apsilankęs beveik visiškai sugriautame Bamo mieste, pareiškė, kad miestas, kurio apie trys ketvirtadaliai sugriauta, bus atstatytas ir paverstas stipresniu, negu kada nors anksčiau. Sekmadienio vidudienį Popiežius Jonas Paulius II taip pat pareiškė užuojautą Iranui. Šventasis Tėvas meldė Dievo gailestingumo žuvusiesiems, stiprybės jų gedintiems artimiesiems, sužeistiesiems ir visai šios tragedijos sukrėstai Irano visuomenei. Taip pat dar kartą ragino tarptautinę bendruomenę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms Irane. Šiomis dienomis vyksta pasaulinio masto solidarumo vajus. Į Iraną nuskubėjo daugelio šalių specializuotos tarnybos ir savanoriai, pasiųstos tonos medikamentų ir būtiniausių reikmenų. Taip pat ir popiežius Jonas Paulius II skyrė pinigų sumą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems iraniečiams. Nenurodyta, kokia tai suma, o tik pranešta, kad pinigai paimti iš Popiežiaus asmeniškai administruojamo labdaros fondo ir kad jie bus perduoti per Irako Katalikų Bažnyčią. Kalbant apie katalikų solidarumo su Iranu akciją, Romoje buvo paskelbta, kad Italijos vyskupų konferencija Iranui skyrė du milijonus eurų, tai yra maždaug 7 mln. litų. XXI, Reuters, VR
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |