| Pinigai mėgsta tvarką
Benjaminas ŽULYS
Pradėjus Lietuvai rengtis stoti į Europos Sąjungą,
pirmiausia imta skaičiuoti, kokio dydžio kąsnį mes galėsime atsikąsti
iš šios bendrijos siūlomo pyrago. Tai - pinigai, atvirų sienų politika,
plataus masto prekyba ir kt. Rečiau užsimenama apie didėsiančią
konkurenciją tos pačios bendrijos rinkoje, kitus ypatumus, reikalavimus,
kurių paisyti mes privalėsime.
Apie tai pastaruoju metu įvairiuose pasitarimuose
ir konferencijose kalbama kiek daugiau. Suprantama, ES slenkstis
jau visai arti. Tačiau tų reikalavimų, instrukcijų lavina ne visuomet
pasiekia ūkininką, ypač smulkųjį ar vidutinįjį žemdirbį. O juk pagal
neseniai įvykusio ūkių surašymo duomenis, net du trečdaliai ūkininkų
valdo iki penkių hektarų žemės. Nežinia, ar dažnas jų išsamiau žino,
kas yra toji Europos Sąjunga, kaip reikės gyventi jai atėjus į Lietuvos
kaimą. Ypač svarbu, kad valstietis sugebėtų paimti jam skirtą paramą.
Tai šioks toks garantas ūkiui išlikti, pakilti į didesnes aukštumas.
Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvykusiame
šalies žemdirbių išplėstiniame pasitarime kaip tik ir buvo plačiai
kalbėta apie lėšų paskirstymą kaimo žmonėms, tų lėšų santykį su
kitų šalies gyvenimo sričių rėmimu. Mat šių metų biudžetas savo
principais yra visiškai kitoks negu ligšioliniai. Tai bus integracinis,
arba, kaip sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas
Kniukšta, europinis biudžetas. Seimo narys, kiti pasitarime dalyvavę
specialistai - Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Ponamoriovas,
Finansų skyriaus vedėjas Zigmas Gavenavičius, Kaimo plėtros ir informacijos
departamento direktorė Virginija Žostautienė atkreipė dėmesį ir
į kitus reikšmingus kitų metų biudžeto ypatumus. Pirmiausia jis
bus dviejų dalių - mūsų valstybės ir Europos Sąjungos. Jau dabar
aišku, kad jis, palyginti su šių metų biudžetu, bus dviem milijardais
litų didesnis ir iš viso sudarys 11,7 mlrd. litų. Tai nemaža paspirtis
mūsų šalies ekonomikai, žemės ūkiui, socialinei, švietimo, sveikatos
apsaugos bei kitoms sritims. Apie 1,37 mlrd. litų numatyta skirti
žemės ūkiui, miškininkystei, veterinarijai. O tiesioginė ES parama
per Žemės ūkio ministerijos administruojamas paramas planuota 639,6
mln. Lt. Dar pridėjus mūsų valstybės paramą, susidarytų 1,169 milijardo.
Tiesa, buvo ir tokių nuomonių, kad tiesioginių
išmokų pinigai nebūtų mokami žemdirbiams už hektarų skaičių, bet
ir skiriami kaimo socialinėms reikmėms - medicinos, švietimo įstaigoms
remti, keliams tiesti bei remontuoti ir kt. Bet kaimo žmonės su
tuo nesutinka. Antai Raseinių rajono ūkininkas Zenonas Hofartas
mano, kad tuo turėtų rūpintis ir kitos ministerijos, kitos žinybos,
fondai - jie ir turėtų remti kaime gyvuojančias švietimo, medicinos,
kitas šakas. Be to, anot ūkininko, kaime gyvenantys pedagogai, medikai
dažniausiai taip pat turi žemės, laiko gyvulių, tad ir šiuos žmones
pasieks Europos Sąjungos parama. Tenka išgirsti ir tokių kalbų,
kad esą pernelyg daug dėmesio skiriama žemės ūkiui, kaimo reikmėms.
Bet iš tikrųjų bus remiamos ir kitos sritys - medicina, socialinė
apsauga, mokslas, švietimas.
Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė
Virginija Žostautienė atkreipė dėmesį į savalaikį pasėlių deklaravimą,
jų tikslius brėžinius. Jų paklaida leidžiama iki trijų procentų.
Tiesa, kai savininkams buvo grąžinama žemė, tokia paklaida buvo
leidžiama dvigubai didesnė. Dauguma laukų yra sudėtingos konfigūracijos,
juos tiksliai išmatuoti nelengva. Dabar šalyje trūksta apie 200
žemėtvarkininkų, žemės matininkų. Bet jiems išlaikyti Finansų ministerija
lėšų neskiria. Išeitį reikės surasti, nes Europos Sąjungos reikalavimai
yra griežti. Pavyzdžiui, ūkininkas už žemę paramos gaus tik tada,
jei pievos nors kartą bus nušienautos, žolė išvežta arba nuganyta.
O kiek dar kitokių reikalavimų! Tad ir toliau lieka aktualus ūkininkų
švietimas, mokymas. Tam vėl reikės lėšų.
Kaip pasakojo Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus
vedėjas Linas Putelis, kai kurios pasirengimo į ES grandys jau veikia
arba jau yra Vyriausybės potvarkiai dėl jų suformavimo bei veiklos,
tačiau visa sistema dar dirba neaktyviai. Nors tai menka paguoda,
tačiau vertėtų žinoti, kad iš visų šalių kandidačių tik viena Slovėnija
sėkmingai įdiegė integruotą administravimo ir kontrolės sistemą
IAKS. O visos kitos, taip pat ir Lietuva, turi vienokių ar kitokių
problemų.
Viena aišku - 2004 metų permainoms įvykdyti reikės
daug papildomų finansinių išteklių, tad ir šių metų biudžetas pareikalaus
geros tvarkos bei kontrolės.
© 2003 "XXI amžius"
|