| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| Gerumas su gailestingumo ženklu Benjaminas ŽULYS
Esame broliai ir seserys Sunku, net neįmanoma tiksliau suskaičiuoti, kiek Kauno mieste yra varganų žmonių, kuriems reikia vienokios ar kitokios materialinės paramos. Ne vien drabužių, bet ir sriubos šlako, duonos riekės, dar ko nors. Kai kurie neturi kuo susimokėti uż gyvenamąjį būstą, komunalinius patarnavimus. Kiti net to būsto neturi, tad glaudżiasi, ypač żiemą, gyvenamųjų namų laiptinėse (kol gyventojai jų neišprašo lauk), šiluminių tinklų trasose, kitur. Tokie žmonės dažniausiai neturi darbo, kitokio pastovaus užsiėmimo. Vyresnio amžiaus žmogui apskritai sunku gauti darbą, net pripuolamo, atsitiktinio, o ypač - žiemą. Tad gyvenime suklydusiam ir grįžusiam iš įkalinimo vietos galimasis darbdavys parodo duris. Aišku, kai kurie prarado turėtą darbą, šeimą, namus dėl savo kaltės, slidinėjo, griuvinėjo gyvenimo kelyje tenkindamiesi vienadieniais tariamais malonumais. Bet lengviausia pasmerkti, parodyti pirštu į tokį žmogų, pamirštant geranoriškumą, gailestį, užjaučiantį, patariantį žodį, nors jis gal ir ne visada padeda. Bet, anot Motinos Teresės, vis tiek darykime gera - užjauskime, padėkime. Maždaug tokios ir panašios mintys vyravo Kaune, Jovarų gatvėje, Vilijampolės pakraštyje, gyvuojančioje Caritas" globojamoje Sriubos valgykloje - čia buvo surengta tradicinė miesto varguolių Kūčių vakarienė. Atvyko Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Caritas" generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, miesto meras Arvydas Garbaravičius, pirmasis vicemeras Kazimieras Starkevičius, miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus, kiti svečiai. A.Garbaravičius šventės šeimininkams įteikė didelę pintinę kūčiukų, K. Starkevičius atvežė krepšių su kruopomis čia nuolat besimaitinantiems žmonėms padėti. Tokiomis bei panašiomis dovanomis vicemeras ir ūkininkas šią valgyklą paremia ne pirmą kartą. Arkivyskupas S.Tamkevičius, kun. R.Grigas priminė Dievo gerumą, gailestingumą ir atlaidumą, pakvietė visus gyventi pagal Aukščiausiojo įsakymus, nenusidėti, eiti Jo nurodytu keliu. O jei tai valiai nusižengta - atsiprašyti maldoje ir prašyti atleidimo. Ir varge, nepritekliuose dera neprarasti vilties. Garbieji svečiai priminė, kad už šio Kūčių stalo visi yra broliai ir seserys, kad čia nėra luomų, pareigų, socialinės padėties skirtumo. Ir visiems palinkėjo Kalėdų ramybės bei vilties. Viltingos ateities, geresnių dienų susirinkusiesiems palinkėjo ir Savivaldybės atstovai. (Beje, ne vienas varguolių šyptelėjo, kai kažkuris pareigūnas, matyt, iš inercijos, į juos kreipėsi ponai"...) Po to buvo palaimintos gausios vaišės, sudėtos ant stalų. Susirinkusieji ėmė kalėdaičius, jais dalijosi vieni su kitais, tarpusavyje šnekučiavosi. Žinoma, svarbiausieji šios šventės dalyviai yra tie, kuriems ji surengta. Jų čia suėjo per pusantro šimto. Daugelis tokiame susibūrime dalyvauja ne pirmą kartą ir dabar džiaugiasi regėdami nekasdieniškai gausias vaišes, kokių savo namuose nedažnai turi arba apskritai neturi. Valgyklos vedėja, čia dirbanti nuo pačių pirmųjų jos įkūrimo dienų, Regina Aksomienė su savo dviem darbuotojomis, kitais pagalbininkais, tokiais pat neturtėliais, kaip visi čia susirinkusieji, stengėsi, kad ant stalų, kaip sakoma, nieko netrūktų. Bent jau dvylika įvairių valgių (ir dar daugiau) tikrai buvo. Dėl įdomumo, žvalgydamiesi po apkrautus stalus, lenkiame pirštus. Silkė, rūkyta, kepta żuvis, żuvų kotletai, karšti grybai su virtomis bulvėmis ir padažu, grybų mišrainė, silkė su grybais, makaronų, grybų, darżovių, pupelių mišrainės. O kur dar kisielius, kompotas, obuoliai, mandarinai, žinoma, kūčiukai, dar šis bei tas. Tad tų pirštų skaičiuoti gerokai pristigo... Paremia geradariai Šie skanėstai ant stalo neatsirado vien pirštu pamojus ar panorėjus. Viskas pelnyta kruopščiu darbu, żmonių geranoriškumu ir pagalba. Antai Kauno rajone, Babtuose, gyvuojančio Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto šeimininkai iš savo bandymų ūkio leido rudenį prisikasti morkų, burokėlių, išsivežti kopūstų. Valgyklos moterys, taip pat kai kurie jos lankytojai rudenį važiavo į laukus, kasė, vežė, o parvažiavę tvarkė daržoves, raugė kopūstus žiemai. Nemažai paramos įvairių akcijų metu gaunama iš miesto gyventojų. Ne vien šiai šventei, bet ir apskritai valgyklai išlaikyti. Didżiausią dėmesį tam skiria Kauno arkivyskupijos kurija, arkivyskupas S.Tamkevičius. Kaip sakė Caritas" Kauno skyriaus reikalų vedėja Onutė Virbašiūtė, valgyklą savo aukomis paremia ir Kanados Toronto Prisikėlimo parapijos lietuviai katalikai. Jų šūkis: Tikrai iš Jo pilnatvės mes esame gavę malonę po malonės". Šia malone tautiečiai dalijasi su mūsų nepriteklių patiriančiais żmonėmis. Grybų kasmet valgyklai prigrybauja viena geraširdė moteris, todėl ir dabar per šventę jų nestigo. Šiaip ši Caritas" valgykla nepasiturinčiuosius maitina itin kukliai. Sriubos lėkštė, riekė duonos - tai ir visos vaišės per dieną. Bet ne vienam tai nors kukli, tačiau vis šiokia tokia paspirtis. Tai matyti iš lankytojų skaičiaus. Jų susirenka įvairiai. Vasarą - apie 300 - 400, žiemą - 600-700 žmonių. Vasarą būna mažiau, nes daugelis jų tada susiranda sezoninio darbo - pas ūkininkus, statybose, dar kur nors. Štai užkalbintas 35 metų Virgilijus Rumbauskas yra baigęs Charkovo politechnikumą, turi inžinieriaus statybininko apdailininko diplomą, tačiau Kaune pastovaus darbo negauna. Vasarą be užsiėmimo nebūna, jo rankų, nusimanymo daugeliui prireikia. Bet žiemą - striuka, todėl jis nesivaržydamas varsto šios valgyklos duris - taip kol kas klostosi gyvenimas. Ne vien čia maitinasi, bet ir padeda šeimininkėms tvarkytis - raugia kopūstus, dirba kitus darbus. O Jonas Naujalis - traktorininkas, jam 45-eri, bet nuolatinio darbo irgi neturi. Jis padeda valgykloje dirbti įvairius darbus. Ilonai Žirinkienei - 37-eri, ji taip pat nuolatinė šių namų lankytoja, dabar darbo neturi. Vasarą padeda ūkininkams, kitiems żmonėms. Žiemą sunkiau, todėl ji čia... Šios šventinės vakarienės metu vienas valgytojas atsistojo ir pasakė, kad tokios valgyklos nereikėtų, tad ir grażios šventės gal neprireiktų, nes bent jau dauguma čia susirinkusiųjų galėtų gražiai ją švęsti savo namuose. Bet dabartinėje Lietuvoje yra daug netvarkos, neteisybės, skriaudos, apgavysčių. Todėl ne vienas čia atėjusiųjų ir mina šių namų slenkstį. Štai ir jis pats jau septynerius metus niekaip neįstengia atsiimti paveldėtos žemės, nors daug kur eita, rašyta, kreiptasi. Jei atgautų żemę, jo čia nebūtų, nebent ateitų su vaišėmis. Visi čionai susirinkusieji atėjo gavę rašytinius kvietimus. Valgyklos šeimininkė R. Aksomienė paaiškino, kad jie buvo išdalyti nuolatiniams šios valgyklos lankytojams - ji juos neblogai pažįstanti. Anot vedėjos, kai kas nenorėjęs ateiti, nes ketino švęsti namuose, kitas dažnai būnąs su kvapeliu" - tokį kvietimas irgi aplenkė. Nežinia, ar buvo pasiūlyti kvietimai keturių maitinimo punktų, esančių įvairiose miesto vietovėse, žmonėms. Tiesa, ir vietos salėje apsčiai nebuvo. Iš tiesų lauke uż durų lūkuriavo dar keliolika pavėlavusių, tikriausiai kvietimų neturėjusių pavargėlių. Kitą dieną priešingame Vilijampolės krašte prie kelių šiukšlių konteinerių dviejose vietose użkalbinti varguoliai sakė apie tokią šventę labdaros valgykloje yra kažką girdėję, bet jų ten niekas nekvietė. Jie ten nesilanką, nes dėl lėkštės sriubos pirkti bilietėlius ir važiuoti neapsimoka. O prie šiukšlių konteinerių prie jų jokios valdżios žmonės jokia proga neprieina, nepasišneka, jie niekam nerūpi. Tiesa, vietos gyventojai kai kada atneša kokį drabužį, duoda valgio, ir tai gerai... Beje, šventinėje vakarienėje miesto vadovai pranešė, kad pagaliau sutvarkyti visi formalumai, ir jau netrukus valgykla iš Vilijampolės pakraščio bus perkelta arčiau miesto centro - į Partizanų gatvę. Ten veiks moderni valgykla, patalpos bus šildomos (čia radiatoriai buvo šalti, żmonės sėdėjo su paltais ir striukėmis). Tai vėl bus žingsnis į gerumą ir gailestingumą. Kaunas
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |