Atnaujintas 2004 m. sausio 2 d.
Nr.1
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vargas yra beveidis

Maždaug kas dešimtas Panevėžio rajono gyventojas yra socialinės pašalpos gavėjas. Per 2003 metus jų piniginės pasipildė 1,4 milijono litų. Aktualiais klausimais su Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona PAŠKEVIČIENE kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Panevėžio rajono savivaldybės
Globos ir rūpybos skyriaus vedėja
Aldona Paškevičienė

Rajone yra 149 šeimos, o jose – 234 vaikai, kurių ateitimi rūpinasi vienišos motinos. Materialiai jas remia valstybė. Sodiečius piktina tai, kad ne viena jų lengvatomis naudojasi neteisingai, viename lizdelyje šildydamosi su sugyventiniais. Kada baigsis tokia neteisybė?

Netrukus pradės veikti naujas socialinių pašalpų įstatymas. Norintys gauti pašalpą jau turės deklaruoti savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Vienišos motinos privalės nurodyti, kas yra jų vaikų tėvai. Jeigu to nebus padaryta, jos negaus pašalpų, išskyrus tuos atvejus, jeigu neįmanoma nustatyti vaikų tėvystės.

Kaip bus sužinoma apie turimo turto dydį? Ar nebus galima rasti landų, norint tai nuslėpti?

Duomenys apie šeimų turtą bus sukaupti valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. Mūsų skyrius apie tai sužinos kompiuterio pagalba.

Iki šiol žmogui nebuvo verta slėpti žinių apie savo turtą. Aišku, kas valdo didžiulį turtą ir daro didelį biznį, gal bandys tai nuslėpti. Nemanau, kad bėdų prispaustam ir norinčiam gauti pašalpą ateis tokia mintis.

Ne paslaptis, jog yra šeimų, kurių tėvai gautas pašalpas prageria ir jų vaikai lieka basi bei alkani. Pagaliau ar yra priemonių sudrausminti tokius nenaudėlius?

Teko dalyvauti vienoje daugiavaikių šeimų popietėje. Motinos, auginančios keturis ir daugiau vaikų, irgi to paties manęs klausė. Manau, jog svarų žodį čia turėtų tarti bendruomenė. Ji privalėtų tam daryti įtaką. Nevisiškai prasigėrusiam tėvui ar motinai yra labai svarbi bendruomenės nuomonė. Tokius reikia ne atstumti ar suniekinti, bet pasakyti tiesą, ką apie juos galvoja.

Jeigu pašalpos yra panaudojamos ne pagal paskirtį, Globos ir rūpybos skyrius jas gali atiduoti kitokiu būdu: arba maisto produktais, arba teikiant socialines paslaugas. Šiuo metu vienuolikos šeimų socialinės pašalpos yra pervedamos į parduotuves.

Mėgstantys taurelę ir čia randa išeitį: mažesne kaina produktus parduoda ir už tuos pinigus perka svaigalus.

Neseniai tokį signalą gavome iš Krekenavos seniūnijos. Jei taip daroma, tai priklauso ir nuo parduotuvės darbuotojo, ir nuo pačios bendruomenės. Buvo gautas pasiūlymas, ar nevertėtų pašalpą pervesti į valgyklą, kur galėtų pavalgyti ir vaikai. Savivaldybės socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti komisija rengiasi tai apsvarstyti.

Seniūnijoje dažniausiai dirba vienas socialinis darbuotojas, kuris turi daugybę rūpesčių. Ne visada jis pajėgus apeiti visas problemines šeimas. Ar nenumatyta seniūnijose steigti papildomų socialinių darbuotojų etatų?

Dalis žmonių socialines pašalpas gauna seniūnijose. Rajono Tarybos sprendimu jos išmokamos tiems, kurie vietoje turi darbo. Tokių rajone yra 150-170. Kas trys mėnesiai jie privalo pristatyti pažymą į seniūniją apie savo pajamas. Todėl socialiniai darbuotojai, kad nenuskriaustų klientų, privalo daugiau laiko sėdėti kabinete. Jeigu šios socialinės pašalpos pereitų mūsų skyriaus žinion, tai socialiniai darbuotojai turėtų daugiau laiko darbui su šeimomis.

Didžiulį plotą turinčioje Krekenavos seniūnijoje buvo vienas socialinio darbuotojo etatas. Nuo balandžio mėnesio joje jau dirba du tokie darbuotojai. Velžio seniūnijoje yra pusantro socialinio darbuotojo etato. Ši problema dabar sprendžiama Panevėžio seniūnijoje. Ji yra didžiausia plotu ir daugiausia turi remtinų žmonių. Gautas šios seniūnijos seniūno prašymas, kad joje būtų įsteigta dar pusė socialinio darbuotojo etato. Šis klausimas bus svarstomas.

Ar dar pasitaiko, kad atsiimti pašalpų atvyksta vairuojantys mersedesus ir vilkintys prabangiais kailiniais?

Būna ir tokių. Seniūnijų socialiniai darbuotojai žino, kad jie turi papildomų pajamų, tačiau šie atlėkę sukelia triukšmą ir reikalauja, kad tai įrodytume. Taip jie naudojasi įstatymo spragomis. Padaryti galą tam turėtų pajamų deklaravimas, vaikų tėvystės nustatymas.

Socialiai remtinos šeimos naudojasi įvairiomis lengvatomis, jų vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Normalios šeimos, kurios iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą ir neprašo pašalpų, neturi jokių lengvatų, nors jų pajamos dažnai yra mažesnės nei šeimų, kurios gauna dideles pašalpas. Kodėl taip yra?

Man patinka ta mintis, jog reikėtų remti visų šeimų vaikus. Kartu tai padidintų vaikų gimstamumą. Esu girdėjusi ir tokių svarstymų: kaip atrodytų, jeigu šeima gyvena pertekliuje ir ji dar yra valstybės remiama? Gal tai būtų ne visai logiška daryti. Vėl pagalvoji: jeigu visi daug ir sąžiningai dirbtų, tai ir pati valstybė būtų turtingesnė. Kodėl taip mąstoma: jeigu tu uždirbi, tai negausi nieko? Antai nuo 1994 metų nepertraukiamą socialinę pašalpą gauna trys šeimos. Jos nebežino, ką reiškia darbas. Per tą laiką užaugo jų vaikai. O nuo 1995 metų yra šešios tokios šeimos. Po metų jų padaugėjo keturiomis, dar po metų – septyniomis šeimomis.

Rajone auga 129 vaikai, kurių globėjai už jų priežiūrą kas mėnesį gauna po 500 litų. Tarp jų yra tik keletas, kurie visiškai neturi tėvų. Arba tėvai kažkur yra, o gal netgi gyvena tame pačiame kaime. Auginti jų vaiką pasiima senelė arba kas nors iš giminaičių ir jiems valstybė priversta mokėti vaiko globos pašalpą. Ką apie tai manote?

Tai labai piktina kaimo gyventojus. Suėjus 18 metų, svetimų globotas vaikas dar gaus našlaičio įsikūrimo pašalpą – 6250 litų. Buvo geras ketinimas, kad vaikai nebūtų mėtomi po valstybės išlaikomus globos namus ir jie augtų šeimose. Tačiau ilgainiui vaikai tapo savotiška preke. Rengiama įstatymo pataisa: pašalpa bus mokama atsižvelgiant į giminystės ryšį. Jeigu vaiką prižiūri senelė ar senelis, nereikėtų skirti tokio dydžio pašalpos. Aš irgi tam pritariu. Jeigu yra močiutė ir jos vaikai neprižiūri savo atžalų, tai auginti vaikaičius yra jos prievolė.

Tenka girdėti priekaištaujant, jog Bažnyčia neparemia vargstančių šeimų. Tačiau ji pati kuria ne materialines, bet dvasines vertybes, o jos kleboną išlaiko parapijiečiai. Kas čia teisus?

Kunigas auklėjime turi didelę įtaką, tačiau remti materialiai jis yra nepajėgus. Klebonijos patalpose veikia Raguvos senelių globos namai. Pagal panaudos sutartį jomis leista naudotis 15 metų nemokamai. Bažnyčia buvo tų senelių namų steigimo iniciatorė. Globotiniai yra išlaikomi rajono biudžeto lėšomis. Vieno žmogaus išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 900 litų. Nemanau, kad Bažnyčia būtų pajėgi įsteigti ir išlaikyti tokius senelių globos namus.

Socialinės apsaugos srityje dirbate per 20 metų. Turėdama aukštąjį agronomo išsilavinimą, dirbdama baigėte Šiaulių universitetą, kur įgijote socialinio darbo psichologės pedagogės specialybę. Kas jus, konkurso būdu atėjusią dirbti Globos ir rūpybos skyriaus vedėja, dar jaudina?

Susiduriu su problemomis žmonių, kurie turi psichinę ar fizinę negalią. Darbo rinkoje jie negali konkuruoti su sveikaisiais, o aš jiems neturiu ko pasiūlyti. Rajone nėra užimtumo centrų, amatų mokyklų, kurie būtų pritaikyti neįgaliesiems.

Netolimoje ateityje tikimės įsteigti savaitinį užimtumo centrą Ramygalos ar Vadoklių seniūnijoje. Yra tam patalpų. Tokiame užimtumo centre neįgalieji galėtų gyventi visą savaitę, ten mokytis amato ar meno, tuo pačiu atsirastų sąlygos dirbti jų tėvams.

Tačiau rajone neturite sunkumų dėl senų žmonių globos...

Taip, Panevėžio rajone veikia dveji senelių globos namai ir slaugos ligoninė. Yra socialinių paslaugų namuose tarnyba. Ji padeda žmonėms, kurie pajėgia gyventi savo namuose. Pas juos užsuka lankomosios priežiūros darbuotojai. Turime tokių dešimt etatų, kurie skirti 80 senelių priežiūrai.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija