Keturiasdešimt Radastos žiedų
Rūta JONUŠKIENĖ
|
Radastos vadovė
Genovaitė Paškauskaitė
|
Jau keturiasdešimt metų Utenoje gyvuoja Utenos
žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių ansamblis Radasta. Kolektyvui
jau devyniolika metų vadovauja nepailstanti ir visada besišypsanti
Genovaitė Paškauskaitė.
Draugėn subūrė vyresnio amžiaus meno mėgėjus
Ansamblis susikūrė 1963 metais, kai iniciatyvi
ir veikli Bronė Arlauskienė sumanė suburti draugėn vyresnio amžiaus
žmones, norinčius dainuoti, šokti, vaidinti ar tiesiog būti kartu
ir turiningai praleisti laisvalaikį. Kolektyvas suvienijo gausų
būrį žmonių, lankiusių liaudies šokių ir dramos užsiėmimus bei chorą,
kuriam vadovavo Antanas Indrašius, Adolfas Driukas, Petras Bučys
ir Vladas Trimonis.Tuomet kolektyvas priklausė darbo veteranų tarybai,
kuriai pirmininkavo B.Arlauskienė, vėliau Adelė Kvedarienė, Irena
Šyvienė ir Valė Niaurienė. 1983 metais šį kolektyvą lankantys meno
mėgėjai šventė koncertinės veiklos dvidešimtmetį. Kaip brangią relikviją
ansambliečiai saugo tais metais jiems švenčioniškių padovanotą tautiniais
raštais austą lininį rankšluostį, primenantį šimtus nuoširdžiausių
koncertų savajame Utenos rajone bei daugybę išvykų pas draugus,
gyvenančius kaimyniniuose miestuose ir rajonuose.
Repetuoja miesto centre
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, meno mėgėjai
neteko patalpų, kuriose repetuodavo. Kolektyvą laikinai priglaudė
Utenos šauliai, suteikę pastogę. Repetuodavome tik vasarą, nes
žiemą nešildomose patalpose buvo labai nejauku, prisimena Radastos
ansamblio vadovė G.Paškauskaitė. Tačiau neišsiskirstėme, nes visus
vienijo meilė lietuviškai dainai, šokiui, šmaikščiam žodžiui.
Kartą, į Uteną atvykus švedų delegacijai, kurios
nariai domėjosi rajono pensininkų gyvenimu, jų užimtumu, veikiančiais
meno kolektyvais, rajono valdžia prisiminė Radastos ansamblį ir
pakvietė koncertuoti. Svečiams radastiečių pasirodymas patiko. Švedai
ėmė domėtis, kaip ansambliečiai gyvena, kur repetuoja, iš kur sulaukia
paramos. Pasak G.Paškauskaitės, tuomet teko papasakoti visą teisybę.
Utenos rajono savivaldybės Socialinės rūpybos ir slaugos skyriaus
vedėja Janina Bruklienė, lydėjusi svečius, pažadėjo Radastai patalpas
pačiame miesto centre. Ir iš tikrųjų ansambliečiai buvo patys
pirmieji, peržengę norvegų dėka suremontuoto Paramos centro, įsikūrusio
J. Basanavičiaus gatvėje, slenkstį. Šiltose ir jaukiose patalpose
renkasi ir repetuoja iki šiol. Vieta susiburti tikrai patogi čia
pat autobusų stotelė, todėl vyresnio amžiaus žmonėms ar neįgaliems
meno mėgėjams patogu atvykti, o po repeticijų saugu grįžti namo.
Bendrauja su neįgaliaisiais
Įsikūrus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Utenos
skyriui, kuriam vadovauja Nijolė Gaivenienė, Radastos ansamblis
kūrybiškai bendrauja su neįgaliaisiais rengiami bendri projektai,
renginiai, šventės, išvykos. Ansamblyje šoka ir dainuoja net keturiolika
šios sąjungos narių.
Scenarijus Radastos pasirodymams, primenantiems
sceninius etnografinius vaizdelius, kurie atskleidžia tautos etnokultūrą,
senuosius papročius, skatina mylėti savąjį kraštą, sukuria ansamblio
vadovė G.Paškauskaitė. Vartau storiausias tautosakos knygas ir
dainynus, ieškodama neišsenkančių liaudies kūrybos lobių, rasdama
tikrų išminties ir liaudies poezijos deimantų, pasakoja Radastos
vadovė. Ansambliečiai dainuoja ir tas dainas, kurias aš pati išmokau
iš savo mamos, tetos ir senelių.
Dalyvauja visi, kuriems daina atstoja vaistus
Į kolektyvą priimami visi, kurie nori dalyvauti
ansamblyje, kuriems daina, šokis, buvimas kartu atstoja vaistus,
ramina širdį ir teikia gerą nuotaiką. Dabar kolektyvą lanko 25 žmonės,
kurie kartą per savaitę vykstančias repeticijas ir susitikimus vieni
su kitais vadina sielos šventėmis. Visi radastiečiai jauni savo
širdimi ir neskaičiuoja metų.
Kasmet Klovinių kaime, kur gyvena ansamblio vadovė
G.Paškauskaitė, radastiečiai pagal visus senuosius papročius švenčia
Jonines. Kartu pažymi ir savo draugų jubiliejus, važiuoja į ekskursijas,
kurias rengia Lietuvos žmonių su negalia Utenos skyriaus pirmininkė
N.Gaivenienė. Radastiečiai visada būna kartu ir tada, kai palydi
buvusius savo ansambliečius į Amžinybę...
Kuklus Radastos krūmas pražydo net keturiomis
dešimtimis žiedų. Kiekviename jų žmonių likimai, jų mintys ir
darbai, vingrūs gyvenimo keliai ir didžiulis noras daina, šokiu,
žodžiu, šypsena sušildyti sužvarbusią širdį, praskaidrinti vienatvės
valandą, rasti kelius į žmonių tarpusavio supratimą...
Utena
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"
|