Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
   ir pasaulis
Laikas ir žmones
Kultūra
Gimtas kraštas
Mums rašo
Atmintis
Požiūris
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dievo stebuklas - gyvenimas mano

Partizanų ryšininkė Anelė Stučkaitė-Juodukė
prisimena tragiškus jaunystės metus. 1991 metų sausį
su savo dviem sūnumis, ji, kaip ir žuvę jos draugai partizanai,
be baimės gynė Lietuvos širdį – parlamentą.

Eugenija SIDARAVIČIŪTĖ

Anelė Stučkaitė- Griškevičienė 2003 metais

– Triskart mane suėmė. Nueinu į Seirijus pirkti partizanams maisto. Prisistato stribas Pankūnas, su kuriuo dar į pradžios mokyklą ėjau.

– Partizanams perki?

– Ne, mamai.

Nusivarė į stribų būstinę. Ten storas, žvaigždelėm apsikarstęs rusas Bogomolas tris paras kamantinėjo. Pažėrė ant stalo saldainių, siūlė pinigų, butą. Paskui jau kvotė, kur banditai. Tylėjau. Tik kartojau, kad maistas mamai našlei. Vien mūs, vaikų, šešios burnos. Mažiausias Juozukas. Jam tik šešti. Pagaliau atneša mano pintinę. Anei sūrio, anei sviesto, anei lašinių. Pereinu kambarį, o kitame pilna ginklų. Metu automato šovinių juostą į pintinę, užmetu palutę – ir pro duris. Jau netoli Paserninkai. Pulkas stribų velkasi. Nei bėgti, nei rėkti. Einu drąsiai. Mojuoju pintine, kad lengvesnė atrodytų. Laimingai prasilenkiam.