Lietuvos kraštų spalvos
Aleksandras ŠIDLAUSKAS
|
Jaunoji kanklininkė
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka
|
Suvalkiečiai groja kanklėmis
Kiekvienas Lietuvos kraštas yra savaimingas savo
tarme, papročiais ir apeigomis, žmonių bendravimu, pasaulio jausena
ir gamtovaizdžiu. Suvalkija lygumų šalis, ramių upių užuoglauda,
plačių horizontų regionas. Kol nukaksi iki didžiulio Vištyčio ežero,
teks ilgokai pažingsniuoti lygiakeliais, besidairant į dideles ir
tvarkingas sodybas, pilnas medžių ir aitvarų sunešto gero. Esama
čia nemažo taupumo, ką padarysi, kad anekdotų apie sūduvio gabroviškumą
pilasi kaip iš gausybės rago. Ką padarysi, kad čia pačios geriausios
Lietuvos žemės, čia pirmiausia tautiškai susiprasta, čia leisti
visi vaikai į mokslus. Gausybę kunigų, rašto ir mokslo vyrų išaugino
pašešupėliai ir panemunėliai. Ir paplūdo šviesuomenės srautas pro
Marijampolės gimnazijos vartus, pro Veiverių mokytojų seminarijos
duris, pro aukštus sodybų klevų bokštus. Su tauriais lietuviškumo
siekiais. Sudūviuose nutvisko Aušra, suskambo Varpas. Suomiai
ir šveicarai, vokiečiai ir rusai keliavo tan kraštan kalbos aprašyti,
kankliavimo pasiklausyti. Ir geležies rūdos šiose pragumose rasta,
ir kultūros pasėliai per ilgai neišmindžioti, ir maištingoji teisybės
ieškotojų dvasia išsaugota. Didžiosios kraštotyrininkės Gabrielė
Karalienė ir Natalija Manikienė etninių turtų Vilkaviškio ir Šakių
žemėje pririnko kalnų kalnynus. Tad stabtelėkime savo žirgus prie
penkių Sudargo piliakalnių atsities
kūnas, išlaisvės dvasia.
|
Mano vaikystės gimnazija
Jonas KIRLYS
Rokiškio gimnazija įsteigta 1918 m. rugsėjo 1
d. Saulės draugijos ir klebono kun. M.Jankausko rūpesčiu. Jos
pirmas direktorius K.Petruškevičius. Sąlygos buvo vargingos, bet
mokinių buvo daug (daugiausia ūkininkų vaikai). Gimnazija plėtėsi
ir augo.
1931 metais pastatyti nauji, modernūs, mūriniai
rūmai. Direktoriumi pradėjo dirbti Vilius Grytė, mokytojai: kapelionas
L.Gižinskas, S.Naginskas, A.Bliūdžiuvienė, P.Bliūdžius, J.Janulionis,
P.Simanavičius, A.Misiūnas. Toliau
mokytojų daugėjo.
|