Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
   ir pasaulis
Laikas ir žmones
Kultūra
Gimtas kraštas
Mums rašo
Atmintis
Požiūris
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Praeities jėga pastūmėjo į ateitį

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Po žiauriai numalšinto 1831 metų sukilimo subrendo nauja karta, kuri dar kartą pabandė nusimesti carinės Rusijos priespaudą. Rusijos pralaimėjimas Krymo kare kėlė tautų išsilaisvinimo viltį. Atrodė, jog nusilpusi imperija nepajėgs priešintis pavergtų tautų valiai būti laisvoms.

1863 metų sukilimą istorikai vadina karu. „Apsiginklavę daugiausia medžiokliniais šautuvais, dalgiais ir kitais menkais ginklais, sukilėliai rinkosi giriose… Iš girių jie puolė rusus, trukdė susisiekimą, grobė maisto ir ginklų transportus. Veikiai į sukilėlių rankas pateko visas kraštas, tačiau didesniuose miestuose tebesilaikė rusų kariuomenė“, - skaitome Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“, išleistoje 1936 metais. Sukilimui ėmėsi vadovauti jauni, išsimokslinę, drąsūs ir geresne ateitimi tikintys vyrai. Karo akademiją baigusiam Zigmantui Sierakauskui tuomet buvo 37-eri, Peterburgo universitetą baigusiam teisininkui Konstantinui Kalinauskui – tik 25-eri, kunigui Antanui Mackevičiui, suorganizavusiam 250 sukilėlių būrį, Paberžės bažnyčioje perskaičiusiam sukilimo vadovų manifestą ir Krekenavos miškuose su savo būriu pradėjusiam ginkluotą kovą – 35-eri metai.

Pagerbė sukilimo vadą

Kun. A. Mackevičiaus žūties vietoje Kaune kalba inžinierius Aloyzas Daniusevičius

Istorijos vingiuose Lietuva XVIII a. pabaigoje pateko į svetimųjų priespaudą. Pavergėjams buvo reikalinga tik tamsi, beraštė ir prasigėrusi tauta. Prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernija buvo raštingiausia visoje imperijoje, bet per dvidešimt priespaudos metų iš 430 mokyklų liko tik septyniasdešimt. 1832 metais uždarytas Vilniaus universitetas, seniausias Rytų Europoje. Išnyko iš pasaulio žemėlapių ir Lietuvos vardas: ji tapo „Severozapadnyj kraj“ (Šiaurės vakarų kraštu).

Lakūnas, tapęs partizanu

Tauro apygardos partizanų vado
Zigmo Drungos 100-osioms gimimo metinėms

Zigmas Drunga-Šernas

Sausio 7 dieną Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje susirinko Lietuvos partizaninės kovos elitas, karininkai, partizanų ryšininkai, legendiniai partizanai, tarp kurių – ir Povilas Pečiulatis-Lakštingala, atsargos majoras, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Juozo Lukšos-Skirmanto bendražygis, taip pat inteligentijos atstovai, paminėti Tauro apygardos vado, aviacijos majoro Zigmo Drungos (1904-1946) 100-ąsias gimimo metines. Į pagerbimo šventę atvyko Z. Drungos duktė Danguolė Elena.