|
Pasaulis sunerimęs
dėl totalitarizmo atgimimo Rusijoje
Petras KATINAS
Rusijos politologas, Strateginių tyrimų centro
direktorius Andrejus Piontkovskis, kalbėdamasis su Vokietijos laikraščio
Die Welt žurnalistu Manfredu Kapringu, pareiškė, jog po Valstybės
Dūmos rinkimų Rusijos prezidentui V.Putinui visiškai atrištos rankos
atkurti totalitarinį režimą. A.Piontkovskis taip pat pažymėjo, jog
nuo šiol Rusijos užsienio politikoje dar labiau sustiprės agresyvios
antivakarietiškos tendencijos. Pasak A.Piontkovskio, dabartinės
sudėties Dūma bus visiškai paklusni V.Putinui ir jis galės daryti
ką tiktai nori. Ir ne tik keisti konstituciją, bet ir imtis represijų
prieš kitaminčius. Dabar Rusijos parlamente pagrindinį vaidmenį
vaidins, be kišeninės V.Putino partijos Jedinaja Rosija, žirinovskininkai
ir Rodina.
O bloką Rodina sukūrė V.Putino administracijos
vadovo pavaduotojas Vladimiras Surkovas. Tai labai pavojingas Rusijos
ateičiai blokas, nes jo lyderis Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto
pirmininkas Dmitrijus Rogozinas, vienas aršiausių agresyvių nacionalistų
ir revanšistų atkuriant sovietinę imperiją, tikriausiai pareikalaus
užsienio reikalų ministro posto ir jį gaus.
Anot A.Piontkovskio, buvęs V.Putino administracijos
vadovas A.Vološinas buvo palyginti provakarietiškas žmogus. Tačiau
dabar prezidento administracijoje beveik vien buvę KGB karininkai,
kurie pajuto, kad išmušė jų valanda ir jų nuotaikos aršiai antiamerikietiškos.
Taip pat bus vykdoma spaudimo Europos Sąjungai politika. Rusija
dabar grasina ES, kad, nevykdant jos reikalavimų, nestosianti į
Tarptautinę prekybos organizaciją. Ir visai nesvarbu, kad tai pakenks
pačiai Rusijai.
Tuo tarpu Italijos laikraščio La Stampa politikos
apžvalgininkas Enco Bettica, vertindamas Dūmos rinkimų rezultatus,
nėra toks pesimistas, nors ir pripažįsta, jog nuo šiol V.Putinas
bus vienvaldžiu Rusijos valdovu. Jis pabrėžia, kad G.Ziuganovo komunistai,
kurių rinkimų sąraše buvo apie 30 proc. milijonierių, patys sau
išsikasė duobę, nes didžioji dauguma jų elektorato ypač neapkenčia
turtuolių.
80 procentų rusų patinka akmeninis V.Putino veidas.
Jo kariškos manieros bei ryžtingi ir kategoriški žodžiai rusus savotiškai
nuramina, o jo periodiškai pasikartojantys išpuoliai prieš oligarchus
tarsi patenkina nenumaldomą daugumos socialinio keršto troškulį
prieš tą mažumą, sugebėjusią praturtėti Jelcino epochoje, - rašo
La Stampa. V.Putinas puikiai išnaudoja tokias daugumos nuskurdusių
žmonių nuotaikas, o Jukos naftos magnato M.Chodorkovskio areštas
tapo tarsi simboliu viso to, ko labiausiai nekenčia neturtingiausia
Rusijos visuomenės dalis. Sunku pasakyti, ar dabar V.Putinas kartu
su sparčiai kylančia politikos žvaigžde nacionalistu ir imperininku
D.Rogozinu imsis radikalių priemonių stiprinant totalitarines tendencijas.
Todėl La Stampa rekomenduoja pasistengti suprasti, kas iš tiesų
verda įkaitusiame didžiuliame Rusijos puode, ką atneš nacionalistų,
agresyvių žirinovskininkų ir Jedinaja Rosija aljansas. Nes tikėtis
tikros demokratijos Rusijoje yra beviltiška svajonė. Esą pakanka
ir to, kad Maskva, bent jau kol kas, žada bendradarbiauti su išsiplėtusia
Europa ir prisideda prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Nežinia, kur įžiūrėjo šis Italijos laikraštis tą
Maskvos indėlį kovoje su tarptautiniu terorizmu. Nebent garsiojoje
V.Putino frazėje skandinti išvietėje čečėnų kovotojus. Juk naujasis
V.Putino bičiulis Italijos premjeras S.Berluskonis tikriausiai puikiai
žino, kad nuverstas Irako Sadamo Huseino režimas buvo apginkluotas
rusų ginklais, o Maskvos koketavimas su faktiškai teroristiniu stalininiu
Šiaurės Korėjos režimu irgi gerai žinomas faktas. Bet netgi La
Stampa pripažįsta, kad V.Putino vidaus politika niekada netaps
europietiška, todėl ragina nekreipti į tai dėmesio, nes taip buvo
daugelį amžių. Svarbu siekti sumažinti Kremliaus imperinius aspektus.
Dėl šventos ramybės.
O įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis The
Financial Times be jokių užuolankų rašo, jog po Dūmos rinkimų galutinai
prarastos naivių Vakarų politikų iliuzijos, jog po SSRS žlugimo
Rusijoje buvo atkurta demokratija. Pasak britų laikraščio, ji buvo
tiktai iliuzinė, o dabar nebeliko net tokios.
JAV laikraštis The Washington Post atkreipia
dėmesį į triuškinantį demokratinių jėgų likučių pralaimėjimą Dūmos
rinkimuose. Iš tiesų už Dešiniųjų jėgų sąjungą balsavo 4 proc. rinkėjų,
už Jabloko 4,32 proc. Cituojami buvusio Rusijos rinkos ekonomikos
vunderkindo, B.Jelcino bendražygio Jegoro Gaidaro žodžiai, kuriuos
jis pasakė rinkimų naktį, paskelbus jų rezultatus. J.Gaidaras prisiminė
savo 1992 metais parašytą knygą Pergalių ir pralaimėjimų dienos.
Dabar viena tokia didžiausio pralaimėjimo diena, - pareiškė J.Gaidaras.
Iš tiesų nė vienas demokratinių jėgų lyderių nelaimėjo vienmandatėse
apygardose. O iš viso į Dūmą pateko tiktai trys Dešiniųjų jėgų sąjungos
ir keturi Jabloko atstovai. Nuo šiol Rusijos demokratams vėl
prasideda brežneviniai laikai. Dabar demokratai vėl taps disidentais,
- pareiškė vienas žinomiausių Rusijos žmogaus teisių gynėjų, buvęs
sovietinis disidentas Levas Ponomariovas.
Dabar rengiamasi Dešiniųjų jėgų sąjungos ir Jabloko
susijungimui į vieną bloką. Tačiau kaip tai padaryti, niekas nežino,
nes tarpusavio kaltinimai tarp jų lyderių nesiliauja. Vieni kaltina
Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderį B.Nemcovą nesugebėjimu sutelkti dešiniąsias
jėgas, kiti Jabloko vadovą G.Javlinskį blaškymusi nuo paramos
V.Putinui iki kaltinimų jam diktatūros įvedimu. Na, o Rusijos reikalų
žinovas JAV Stenfordo universiteto profesorius Maiklas Makfulas
patarė Rusijos dešiniosioms demokratinėms jėgoms neprarasti tikėjimo
demokratija ir vėl bandyti sutelkti jėgas. Patarimas gal ir neblogas,
tačiau sunkiai įvykdomas. Juk daugelis iškiliausių sovietinių laikų
disidentų jau fiziškai nebepajėgūs, o kiti vadinamosios B.Jelcino
epochos demokratų nustumti į politikos užkaborius, neįleidžiami
į žiniasklaidą. Nemaža jų dalis išvis paliko Rusiją. Todėl tikėtis
demokratinių jėgų atgimimo nedaug vilčių. Na, o dauguma rusų,
išsiilgusių tvirtos rankos, ją vėl gavo. Be to, Vakarų pasaulis,
kiek patriukšmavęs dėl totalitarizmo atgimimo Rusijoje, vėl aprims.
Ne pirmas kartas tas įsigalėjęs nuo seno Vakarų triušio sindromas,
žiūrint į Rusijos smauglio hipnotizuojantį žvilgsnį.
© 2003 "XXI amžius"
|