|
Šeimyninės dinastijos
Petras KATINAS
Po to, kai JAV prezidentu buvo Džordžas Bušas
vyresnysis, o po kelerių metų juo tapo buvusio prezidento sūnus
dabartinis prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis, pasirodė, jog
tokie dalykai vyksta ne tik diktatorių valdomose valstybėse. Nors,
tiesą sakant, Dž.Bušas jaunesnysis atėjo į Baltuosius rūmus ne iškart
po savo tėvo, o gerokai palaukęs. Tam pasitarnavo pats Bilas Klintonas,
kai kilo skandalas su garsiąja Monika Levinski. Dabar juokaujama,
jog vis dėlto Baltųjų rūmų perėjimas iš tėvo sūnui buvo dėsningas.
Dž.Bušas tėvas pradėjo Irako diktatoriaus Sadamo Huseino puolimą,
o Dž.Bušas sūnus jį pribaigė.
Atėjusios valdžion, kai kurios prezidentų atžalos
nepraleidžia progos atsiskaityti savo tėvų skriaudėjams. Štai Indonezijos
prezidentė Megavati Sukarnoputri (pirmojo Indonezijos prezidento
Sukarno duktė) įsakė areštuoti jaunesnįjį buvusio diktatoriaus Sucharto
sūnų, apkaltinusi jį žmogžudystėmis ir finansinėmis machinacijomis.
O kaip tik Suchartas ir nuvertė dabartinės Indonezijos prezidentės
tėvą.
Filipinų prezidentė Glorija Makapagal-Arojo irgi
pasuko savo tėvo pėdomis. Jos tėvas Diostadas Makapagalas praėjusio
amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo Filipinų prezidentu,
todėl ir Glorija išaugo prezidento rūmuose.
Indijoje vadovavimas šaliai irgi tapo šeimyniniu
reikalu. Trys bene labiausiai žinomi pasaulyje Indijos lyderiai
Džavacharlalas Neru, Indira Gandi ir Radživas Gandis buvo vienos
šeimos trijų kartų atstovai. Kaip žinoma, Indiros ir Radživo Gandžių
likimas buvo tragiškas. Ir motina, ir sūnus žuvo nuo teroristų kulkų.
Tačiau pats ryškiausias pavyzdys, kai ne monarchų
valdomoje valstybėje paveldimas aukščiausias valstybės postas, yra
komunistinė Šiaurės Korėja. Apie dabartinį šios stalinistinės šalies
vadovą Kim Čen Irą imta kalbėti kaip apie sosto paveldėtoją dar
tada, kai jo tėvas Kim Ir Senas net negalvojo atsisveikinti su šiuo
pasauliu. Beje, tuo niekas ir neabejojo visame pasaulyje, jau nekalbant
apie Šiaurės Korėją.
Gana sėkmingai tėvo valdžios perdavimas sūnui įvyko
ir Sirijoje. Daugelį metų valdęs Siriją prezidentas Hafezas Asadas
kelerius metus prieš savo mirtį svarstė, kas jį pakeis. Iš pradžių
įpėdiniu buvo numatytas H.Asado vyresnysis sūnus Basilis, turėjęs
didelį autoritetą Sirijos armijoje. Tačiau Basilis žuvo aviakatastrofoje.
O Sirijos prezidentu tapo jaunesnysis Bašaras, kuris net niekada
negalvojo apie jokią politinę karjerą.
Posovietinėje erdvėje pirmoji šeimyninė dinastija
atsirado Azerbaidžane. Sunkiai sirgdamas Azerbaidžano prezidentas,
bene paskutinysis L.Brežnevo SSKP CK politbiuro narys Heidaras Alijevas,
irgi iš anksto parengė sostą savo sūnui Ilhamui. H.Alijevui nuvykus
gydytis į JAV Klivlendo kliniką, jau buvo aišku, kad Azerbaidžano
prezidentu taps jo sūnus. Tiesa, tai įvyko demokratiškai, rinkimų
būdu, nors apie demokratinius rinkimus nebuvo ir kalbos. H.Alijevas
mirė po keturių mėnesių gydymo Klivlende, nors visiems buvo aišku,
kad šios 80-mečio politiko dienos suskaičiuotos. Sosto įpėdinis
dabartinis Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas surengė tėvui karališkas
laidotuves. Azerbaidžane buvo paskelbtas septynių dienų gedulas.
Dabar kalbama, kad velionio H.Alijevo pavyzdžiu ketina pasekti ir
Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas. Jeigu jam nepavyks pratęsti
savo kadencijos faktiškai iki gyvos galvos, kaip pasielgė visų
turkmėnų tėvas Turkmėnijos prezidentas S.Nijazovas, tai N.Nazarbajevas
perduos valdžią savo dukrai. Kadangi musulmoniškoje šalyje tai nelengvas
uždavinys, todėl į įpėdinius rengiamas ir prezidento žentas.
© 2003 "XXI amžius"
|