Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kaip išvengti gripo?

Gripas – pavojinga liga, nuo kurios visame pasaulyje miršta nemažai žmonių. Kai kurie susirgusieji, ypač jeigu stengiasi gripą „pravaikščioti“, po jo gali patirti sunkių komplikacijų.

Dažniausios komplikacijos - plaučių uždegimas, bronchitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), virusinis encefalitas arba meningitas (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimai), miozitas (raumenų uždegimas), o vaikams – krupas.

Pagrindinė gripo komplikacija – plaučių uždegimas. Kiekvienais metais pasaulyje nuo jo miršta 15 - 76 žmonės iš kiekvieno 100 tūkstančių sirgusiųjų. Lietuvoje per gripo epidemijas kasmet būna vienas-keturi mirties nuo šios ligos komplikacijų atvejai. Apie 80 procentų mirusiųjų nuo gripo būna vyresni nei 65 metų žmonės.

Pirmiausia komplikacijos gresia silpnos sveikatos arba vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams. Norint išvengti gripo, reikia stiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis.

Gripas skiriasi nuo peršalimo

Nuo kitų peršalimo ligų gripas skiriasi staigia pradžia. Jam būdinga ypač aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprūs galvos ir raumenų skausmai, varginantis bendras viso organizmo silpnumas, sausas įkyrus kosulys, negausi sloga. Pakilus aukštai temperatūrai, nuo gripo kartais netgi būna pykinimas ir vemiama.

Miestuose gripu serga 20-50 proc. gyventojų – kas penktas kiekvieno Lietuvos miesto gyventojas.

Ligonis platina virusą penkias dienas

Gripu užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda žmogui kalbant, kosint, čiaudint. Čiaudint jie nulekia labai toli (mat lekia 160 km per val. greičiu). Užsikrėtęs žmogus platina virusą pirmąsias penkias ligos dienas. Užkratas išlieka ore dvi valandas, šaltomis dienomis – trumpiau.Ypač pavojingi užkrato platintojai yra tie žmonės, kurie, žinodami, jog serga gripu, eina į darbą, į įvairius renginius, žmonių susibūrimo vietas, kosti ir čiaudo, netgi spjaudo ant žemės, užkrėsdami daug žmonių.

Nors ir ne kiekvienais metais, tačiau Lietuvoje būna ir gripo epidemijų, viena tokia gali tęstis net aštuonias savaites. Jos dažniausiai prasideda atšilus orams, ypač – pavasarį. Po žiemos arba persirgus kokiomis nors peršalimo ligomis, arba netinkamai maitinantis, organizmas tampa mažiau atsparus virusams.

Virusai – trijų tipų

Gripą gali sukelti trijų tipų virusai, kurie žymimi raidėmis A, B ir C, tačiau šie virusai nuolat kinta. Vos kur nors pasirodo nauja gripo viruso A, B arba C atmaina, pasaulio medikai jas renka, tiria ir kuria vakcinas, kuriomis vėliau skiepijama.

Skiepai – puiki apsaugos nuo gripo priemonė, tačiau geriausiai nuo jo saugo stiprus imunitetas.

Skiepytis reikia kasmet

Nuo gripo geriausia skiepytis rudenį – spalį ir lapkritį, tačiau galima ir vėliau, nes jeigu pasiskiepijama tinkama vakcina, gripo galima išvengti.

Skiepytis turėtų žmonės, priklausantys medikų vadinamosioms rizikos grupėms. Tai senyvo amžiaus, sergantieji lėtinėmis plaučių, kvėpavimo takų, inkstų, širdies bei kraujagyslių ligomis, astma, cukriniu diabetu. Neblogai jei pasiskiepija ir visi rizikos grupėms priklausančių žmonių šeimos nariai, ir gyvenantys tame pačiame bute asmenys.

Skiepytis reikia kasmet, nes virusai kinta, prisitaiko prie naujų medikamentų.

Natūralios organizmo stiprinimo priemonės

Tad kaip apsisaugoti nuo gripo, nes jo, kaip ir kitų peršalimo ligų, galima lengvai išvengti?

Yra žmonių, kurie niekuomet neserga gripu. Jie vadinami „ruoniais“, nes ir žiemą maudosi ežeruose arba jūroje. Tačiau grūdintis galima ir namie – pradėkime nuo kontrastingo dušo. Grūdintis galima ir kitaip: kiekvieną kartą, išsimaudžius vonioje arba po dušu, apsiplaukime kuo šaltesniu vandeniu. Jeigu šitaip darysime bent vieną mėnesį, imunitetas tikrai sustiprės.

Kita sena ir gerai žinoma imuniteto stiprinimo, vadinasi, ir gripo profilaktikos priemonė – česnakas. Jei turime galimybę ir jei nesergame skrandžio ligomis, kasdien suvalgykime bent po skiltelę česnako su bet kokiu maistu, prie kurio jis tinka. Tačiau net ir turint jautrų skrandį, su salotomis arba mišraine galima kasdien suvalgyti bent mažą kiekį česnako. Nuo gripo padeda apsisaugoti ir medus bei kiti bičių produktai: žiedadulkės, pikis. Juos taip pat reikia vartoti kasdien, bet nedideliais kiekiais.

Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti daug įvairių vaistažolių ir kitų natūralių priemonių, kurios padės stiprinti organizmą, kad jis taptų atsparesnis gripo virusui.

Ona MiCKEVIČIŪTĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija