Kaip išvengti gripo?
Gripas pavojinga liga, nuo kurios visame pasaulyje
miršta nemažai žmonių. Kai kurie susirgusieji, ypač jeigu stengiasi
gripą pravaikščioti, po jo gali patirti sunkių komplikacijų.
Dažniausios komplikacijos - plaučių uždegimas,
bronchitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), virusinis encefalitas
arba meningitas (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimai), miozitas
(raumenų uždegimas), o vaikams krupas.
Pagrindinė gripo komplikacija plaučių uždegimas.
Kiekvienais metais pasaulyje nuo jo miršta 15 - 76 žmonės iš kiekvieno
100 tūkstančių sirgusiųjų. Lietuvoje per gripo epidemijas kasmet
būna vienas-keturi mirties nuo šios ligos komplikacijų atvejai.
Apie 80 procentų mirusiųjų nuo gripo būna vyresni nei 65 metų žmonės.
Pirmiausia komplikacijos gresia silpnos sveikatos
arba vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams. Norint išvengti gripo,
reikia stiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis.
Gripas skiriasi nuo peršalimo
Nuo kitų peršalimo ligų gripas skiriasi staigia
pradžia. Jam būdinga ypač aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprūs
galvos ir raumenų skausmai, varginantis bendras viso organizmo silpnumas,
sausas įkyrus kosulys, negausi sloga. Pakilus aukštai temperatūrai,
nuo gripo kartais netgi būna pykinimas ir vemiama.
Miestuose gripu serga 20-50 proc. gyventojų
kas penktas kiekvieno Lietuvos miesto gyventojas.
Ligonis platina virusą penkias dienas
Gripu užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra
mikroskopinių lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda žmogui kalbant,
kosint, čiaudint. Čiaudint jie nulekia labai toli (mat lekia 160
km per val. greičiu). Užsikrėtęs žmogus platina virusą pirmąsias
penkias ligos dienas. Užkratas išlieka ore dvi valandas, šaltomis
dienomis trumpiau.Ypač pavojingi užkrato platintojai yra tie žmonės,
kurie, žinodami, jog serga gripu, eina į darbą, į įvairius renginius,
žmonių susibūrimo vietas, kosti ir čiaudo, netgi spjaudo ant žemės,
užkrėsdami daug žmonių.
Nors ir ne kiekvienais metais, tačiau Lietuvoje
būna ir gripo epidemijų, viena tokia gali tęstis net aštuonias savaites.
Jos dažniausiai prasideda atšilus orams, ypač pavasarį. Po žiemos
arba persirgus kokiomis nors peršalimo ligomis, arba netinkamai
maitinantis, organizmas tampa mažiau atsparus virusams.
Virusai trijų tipų
Gripą gali sukelti trijų tipų virusai, kurie žymimi
raidėmis A, B ir C, tačiau šie virusai nuolat kinta. Vos kur nors
pasirodo nauja gripo viruso A, B arba C atmaina, pasaulio medikai
jas renka, tiria ir kuria vakcinas, kuriomis vėliau skiepijama.
Skiepai puiki apsaugos nuo gripo priemonė, tačiau
geriausiai nuo jo saugo stiprus imunitetas.
Skiepytis reikia kasmet
Nuo gripo geriausia skiepytis rudenį spalį ir
lapkritį, tačiau galima ir vėliau, nes jeigu pasiskiepijama tinkama
vakcina, gripo galima išvengti.
Skiepytis turėtų žmonės, priklausantys medikų
vadinamosioms rizikos grupėms. Tai senyvo amžiaus, sergantieji lėtinėmis
plaučių, kvėpavimo takų, inkstų, širdies bei kraujagyslių ligomis,
astma, cukriniu diabetu. Neblogai jei pasiskiepija ir visi rizikos
grupėms priklausančių žmonių šeimos nariai, ir gyvenantys tame pačiame
bute asmenys.
Skiepytis reikia kasmet, nes virusai kinta, prisitaiko
prie naujų medikamentų.
Natūralios organizmo stiprinimo priemonės
Tad kaip apsisaugoti nuo gripo, nes jo, kaip ir
kitų peršalimo ligų, galima lengvai išvengti?
Yra žmonių, kurie niekuomet neserga gripu. Jie
vadinami ruoniais, nes ir žiemą maudosi ežeruose arba jūroje.
Tačiau grūdintis galima ir namie pradėkime nuo kontrastingo dušo.
Grūdintis galima ir kitaip: kiekvieną kartą, išsimaudžius vonioje
arba po dušu, apsiplaukime kuo šaltesniu vandeniu. Jeigu šitaip
darysime bent vieną mėnesį, imunitetas tikrai sustiprės.
Kita sena ir gerai žinoma imuniteto stiprinimo,
vadinasi, ir gripo profilaktikos priemonė česnakas. Jei turime
galimybę ir jei nesergame skrandžio ligomis, kasdien suvalgykime
bent po skiltelę česnako su bet kokiu maistu, prie kurio jis tinka.
Tačiau net ir turint jautrų skrandį, su salotomis arba mišraine
galima kasdien suvalgyti bent mažą kiekį česnako. Nuo gripo padeda
apsisaugoti ir medus bei kiti bičių produktai: žiedadulkės, pikis.
Juos taip pat reikia vartoti kasdien, bet nedideliais kiekiais.
Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti daug įvairių
vaistažolių ir kitų natūralių priemonių, kurios padės stiprinti
organizmą, kad jis taptų atsparesnis gripo virusui.
Ona MiCKEVIČIŪTĖ
© 2004 "XXI amžius"
|