|
|
Troškulys
Jie varė mane sušaudyti
Karšta liepos mėnesio saulė, iškopusi į patį zenitą,
plieskė man į pakaušį, iš kūno lyg iš stipriai spaudžiamos kempinės
be atvangos sunkė prakaitą; jis išpylė visą veidą, plaukai pavirto
į marką, o per nugarą žliaugė ištisos srovės ir nepakenčiamai dirgino
odą. Aš negalėjau išsiimti nosinės iš kišenės, netgi švarko rankove
nubraukti nuo kaktos prakaito, nes rankos buvo užpakalyje špagatu
kietai suveržtos ir nuo pratiso
skausmo nutirpusios.
|
|
|
Tautos kolaborantai
Pokario laikotarpiu, kada susikūrė kolūkiai, daug
metų Anykščių rajono Žviliūnų ūkio pirmininku buvo Algis Eiva (vėliau
Žviliūnų kolūkis sujungtas su Surdegio). Tai buvo baisus žmogus,
tikras kolaborantas. Kaip pasakojo Marcelinas Užkurėlis, jis, grįžęs
iš sovietinės armijos, pradėjo dirbti melioratoriumi, už tai jį
(kadangi gyveno kolūkio ribose) pirmininkas visaip
persekiojo.
|
|
|
Kaime užaugo trys sūnūs
Penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje
Panevėžio rajono Krekenavos vidurinėje mokykloje veikė vyresniųjų
klasių pogrindinė pasipriešinimo organizacija Prisikėlimo ugnis,
vienijusi apie 20 jaunuolių. 1951 metų lapkritį beveik visi buvo
saugumiečių areštuoti. Tarp jų buvo ir Šulčių iš gražaus Glitėnų
kaimo du sūnūs Zenonas ir Vytautas. Zenonas mokėsi vienuoliktoje,
Vytautas - devintoje klasėse. Jauniausias Romanas, devintokas, buvo
suimtas 1952 metų kovą. Visi jie, sesės Onutė ir netoli jau ištekėjusi
Melanija augo nedidelėje, bet tvarkingoje, jaukioje sodyboje. Onutė
mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. Šulčių šeimoje buvo gerbiamas
mokslas, knyga.
|
|