|
|
Kodėl taip elgiamasi?
Skaitau, girdžiu sakančius, skelbiančius per žiniasklaidą
su ironija mūsų Lietuvėlė, kokie lietuviai negeri: vagia, geria,
žudo, mušasi ir t.t. Iš viso to daroma išvada gėda būti lietuviu.
Suprantama, nėra gerai, kad taip elgiamasi, tačiau ar taip nėra
ir kitur: ar nevagia Rusijoje, JAV, Anglijoje, Lenkijoje, Vokietijoje,
Prancūzijoje ir kt.? Tik mes apie juos mažiau žinome, nes gyvena
toliau, o apie save viską žinome gerai, ypač kai apie nusikaltimus
su pasigardžiavimu nuolat skelbiama, o nutylima, kas yra gerai.
Negerovės visur smerkiamos, su jomis kovojama, bet nesakoma, kad
tos tautos piliečiu būti gėda. Kodėl menkinamas Lietuvos įvaizdis,
niekinamas, žeminamas lietuvis? Kodėl lietuviu būti gėda? Tai kuo
tuomet jam būti: anglu, rusu, latviu,
lenku, italu?
|
|
|
Lietuvis nepražus
Nuo seno lietuviai buvo darbštūs, kantrūs ir ištvermingi.
Jie pergyveno karą ir sunkius pokario metus, iškentė Sibiro tremtį,
kur badas žiūrėjo į akis, kaimo išbuožinimą, kai atėmė žemę, arklius,
inventorių, kai varu suvarė į kolūkius. Iškentė melioraciją, kai
nušlavė viską nuo žemės, palaidojo pačių rankomis sodintas kriaušes.
Dabar, atvažiavus iš toliau, neįmanoma surasti savo tėviškės sodybvietės
- viskas apaugę piktžolėmis.
|
|
|
Prie ko glaustis?
Kai prasidėjo privatizacija, aš vienas pirmųjų
užregistravau savo vardu - Leono Ausgaro - personalinę įmonę. Banke
gavau sąskaitos numerį. Mano svainis tuo metu dirbo policijoje.
Tiesą pasakius, jis anksčiau vadinosi milicininku, o pareigos -
kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu, sutrumpintai buvo rašoma
KSNG. Tos raidės daug kam kėlė baimę. Policija tą pavadinimą pakeitė
į ekonominė policija". Giminaitis man pasiūlė dalyvauti viename
privatizavimo reikale. Bosui iš Ekrano reikia privačios sąskaitos
banke, kad galėtų didelėmis sumomis - po pusę milijono rublių -
pervesti. Mano pareiga buvo nueiti su dideliu portfeliu į banką
ir pinigus išimti, o kad nedingčiau su jais - mane lydėsianti apsauga.
Už tarpininkavimą aš gausiąs dešimt procentų, t.y. 50 tūkstančių
rublių.
|
|
|
Izabelė
Vos išvydusi pasaulį taip verkiau, taip klykiau,
kad net užgeso gimdytoja amžinai. Kaip ją palaidojo? Kas mane augino,
niūniavo lopšinę ir supo vygėje, nežinau. Girdėjau, kad pasigailėjusi
priglaudė senelė. Globojo tetos ir kiti giminaičiai.
Gimiau aš Lenkijoje, Suvalkų krašte, Rachelijos
dvare. Tėvas lietuvis, nesulaukęs savo pirmojo naujagimio klyksmo,
kažkur pradingo. Motina taip pat lietuvė, aukštos dvarininkų kilmės,
išgirdusi mano pirmąjį kūdikio klyksmą,
mirė.
|
|
|
Lietuvos turizmas Nemuno
kelias
Kiekviena tauta savo paveldu didžiuojasi: ar tai
būtų tautodailė, ar tautiniai šokiai, ar dainos. Šį paveldą daugiausia
išsaugojo Lietuvos valstiečiai (kaimo žmonės) ir dabar savo gaspadorišką
patyrimą pritaiko užsienio turistams.
Kaimo turizmas Lietuvoje sparčiai auga. Lietuvos
ūkininkai, kurie verčiasi turizmu, prisitaiko prie Vakarų turistų
pomėgių ir įrengia specialius baseinus, sporto aikšteles (teniso,
krepšinio, tinklinio ir kt.). Neatsilieka ir žvejybos specialistai.
Baidarių sportas darosi vis populiaresnis. Turistai gėrisi nuostabia
Lietuvos gamta ir Lietuvoje palieka valiutos, kurios dalis atsiduria
valstybės ižde.
|
|