|
|
Žmogiškoji valia ir jos
apraiškos
Kas įgalina žmones atlikti nuostabius ir sudėtingus
darbus? Valingumas. Kas gali įgyvendinti dideles, kilnias idėjas?
Tvirtas valingumas. Kas veda į pergales net ir tada, kai atrodo,
jog mažai vilčių laimėti? Tik tvirtas valingumas, ryžtas ir pasitikėjimas
savo jėgomis.
Jei mes kruopščiai atliekame sudėtingą, daug fizinių
ir dvasinių jėgų reikalaujantį darbą, vadinasi, įdedame į jį dalį
savęs. Čia valingumas atlieka pirmutinį ir pagrindinį vaidmenį.
Kur stokojama valingumo, ten negali būti ryškių darbo bei kūrybos
pasiekimų. Nemalonaus, sunkaus, didelės psichinės ir fizinės įtampos
reikalaujančio darbo atlikimas tai tvirtos valios išraiška. Dirbdami
mes nugalime tam tikras kliūtis, o tai reiškia savęs nugalėjimą.
Kitaip tariant, sugebame nugalėti abejingumą, baimę, nepasitikėjimą
savimi. O kas gali būti didingiau kaip įveikti
ir valdyti save!
|
|
|
Tautos skurdas - prevencijos
turguje
Maironis yra poetizavęs pirmąją Lietuvos Nepriklausomybę:
gims darbai, prašvis laikai, išauš nauja gadynė. Ji buvo išaušusi
1918 metais, sūnų krauju ir darbais įtvirtinta per 22 metus. Gyvavusi
iki 1940 metų, kada atšliaužęs klasta ir brutalumu raudonasis maras
nužudė sūnus ir Laisvę. Pusę šimto metų buvo vykdomas tautos genocidas.
Judai, išpardavę turtus ir brolius, už frenčius ir žvaigždes išvadavę
iš vergovės, sėkmingai vadovavo tankų pašonėje. Išvežami tėvai
visiems laikams. Baimė, melas ir brutalumas - tuo remiamas valdymas
Lietuvoje. Nori išgyventi, leisti mokytis savo vaikus, - stok į
kompartiją, būk paklusnus kaip pelė po šluota. Nori geriau gyventi
- girk šlovingąją liaudies gynėją ir jos generalisimus. Vok, bet
tai slėpk - tokia buvo išgyvenimo
norma.
|
|
|
Prisidengus svetima nuomone
Sausio 13 dieną iškilmingame Lietuvos Respublikos
Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti, istorikas
Liudas Truska savo kalboje rėmėsi prieš pusę amžiaus poeto ir mąstytojo
Jono Aisčio parašytais žodžiais: Tiek daug buvo dėta pastangų,
o kuo viskas baigėsi, paaiškindamas, kad turėtas omenyje 1941 metų
birželio antisovietinis sukilimas ir pokario partizanų kovos.
Jau ne pirmas atvejis, kai istorikas L.Truska stengiasi
pakreipti visuomenės požiūrį į istorinius įvykius norima kryptimi
prisidengdamas kitų nuomone, pritaikydamas ją saviems tikslams,
menkindamas pagarbos vertus istorinius
faktus.
|
|
|
Nieko nauja po saule
Šventės
Kad vis taip būt, kad vis taip būt,
Kad visos dienos šventės būt.
Kad viena būtų dirbama
Ir ta pati išgeriama
Tai dar prieškario laikų lietuviška dainelė, kuriai
tik dabar, tikėkimės, bus lemta išsipildyti. Jau turime gegužės
1-ąją, kovo 8-ąją, dabar Joninės, o gal netrukus ir Valentino sulauksime.
Pluša mūsų parlamentarai!..
|
|
|
Prekiautojo aukų krauju
logika
Protestas dėl L.Truskos kalbos
Laisvės gynėjų dienos minėjime
Istorikas Liudas Truska, sakydamas kalbą LR Seime
kaip Sausio 13-osios draugijos atstovas, dar kartą apšmeižė ir skaudžiai
įžeidė 1941 metų birželio sukilimo dalyvius, Lietuvos partizanus
ir visus kovotojus prieš sovietinę okupaciją, pavadindamas jų kovą
ir aukas beprasmėmis.
L.Truska pasipriešinimo kovų istoriją atpasakoja
taip, kaip ją parašė KGB falsifikatoriai. Sukilėliai ne kovotojai
prieš sovietinį okupantą, o žydų žudikai. Apie holokausto organizatorius
ir vykdytojus vokiečių nacius L.Truska nesako nė žodžio. Romą
Kalantą ir jo herojišką auką jis sulygino su teroristais bombų
sprogdintojais ir įkaitų grobėjais.
|
|