Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žmogiškoji valia ir jos apraiškos

Kas įgalina žmones atlikti nuostabius ir sudėtingus darbus? Valingumas. Kas gali įgyvendinti dideles, kilnias idėjas? Tvirtas valingumas. Kas veda į pergales net ir tada, kai atrodo, jog mažai vilčių laimėti? Tik tvirtas valingumas, ryžtas ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Jei mes kruopščiai atliekame sudėtingą, daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalaujantį darbą, vadinasi, įdedame į jį dalį savęs. Čia valingumas atlieka pirmutinį ir pagrindinį vaidmenį. Kur stokojama valingumo, ten negali būti ryškių darbo bei kūrybos pasiekimų. Nemalonaus, sunkaus, didelės psichinės ir fizinės įtampos reikalaujančio darbo atlikimas – tai tvirtos valios išraiška. Dirbdami mes nugalime tam tikras kliūtis, o tai reiškia savęs nugalėjimą. Kitaip tariant, sugebame nugalėti abejingumą, baimę, nepasitikėjimą savimi. O kas gali būti didingiau kaip įveikti ir valdyti save!

Tvirta, nesvyruojanti valia reikalinga daug kur: įveikiant kliūtis darbe, mokantis, kovojant su savo neigiamais įpročiais, atliekant visuomenines ir valstybines pareigas, pavojaus atveju… Tvirta valia visada stimuliuoja ryžtą, drąsą, kantrybę, atkaklumą. Bevalis žmogus, sutikęs net ir nesunkiai įveikiamas kliūtis, greitai pasimeta, praranda minėtąsias psichologines savybes. B.Spinozos posakis: „Ne tas didvyris, kuris nugali kitą, bet tas, kuris sunkioje vidinėje kovoje gali nugalėti save patį“ tinka tik tvirtos valios žmonėms. Juk nugalėti savo ydas (baimę, abejingumą, nekantrumą, nepasitikėjimą savimi…) dažnai būna sunkiau negu nugalėti išorines kliūtis.

Valia formuojasi ir grūdinasi tik aktyvioje veikloje. Kaip veikla grūdina valią, taip valia laiduoja sėkmingą veiklą. Milžiniški mokslo laimėjimai, meno šedevrai atsiranda tik tvirtos ir patvarios valios pastangų dėka. Tvirta valia – tai dvasios milžino galia, tai psichikos pajėgumas, pasireiškiantis sąmoningu veiklumu. Dažnai sakome: tvirtos valios žmogus, geležinė valia, laisva valia, gera valia ir t.t. Visos šios sąvokos turi teigiamą prasmę. Jos atspindi žmogaus psichologinį nusiteikimą daryti tai, kas visuotinai priimtina. Bet gali būti ir neigiamo, nepageidautino pobūdžio valios apraiškų. Pavyzdžiui, Stalinas primetė Baltijos šalims savo valią, jis demonstravo piktą valią, elgėsi prieš daugumos valią. Kartais sakoma: silpnos, blogos, piktdžiugiškos valios žmogus. Mūsų kalbos vartosenoje išgirstame ir tokius posakius arba priežodžius: kieno galia, to ir valia; kieno valia, to ir tiesa; iš didelės valios įkrito į nevalią; turi valią ant savo spalių; nevalia (draudžiama) taip elgtis; pasidavė likimo valiai; tokia Dievo valia… Taigi valios sąvoka gali būti įvairiaprasmė.

Žmogus visiškai laisvas tik tada, kai jo valia nesiejama su jokiais varžymais ar apribojimais. Bet tai nereiškia, kad jis gali elgtis kaip patinka, kaip jam atrodo naudingiau. Akla ir savanaudiška valia stumia į anarchiją, gali pakenkti visuomeniniams arba valstybiniams interesams. Tik moraliai degradavęs žmogus nepaiso visuomeninės valios reikalavimų, leidžia sau elgtis kaip patinka. Juk ir didieji XX amžiaus diktatoriai Stalinas, Hitleris atpalaidavo savo valią nuo moralinių varžtų, suteikė jai absoliučiai diktatorišką pobūdį. Stalino valia ir nurodymu buvo ištremta milijonai žmonių į lagerius vergiškiems darbams; ištremti visi totoriai iš savo tėvynės Krymo pusiasalyje be rimto politinio bei moralinio pagrindo; nužudyta daugybė nekaltų žmonių ir t.t. Tokia valia, kuri nesaistoma jokiomis moralės normomis, yra diktatoriška ir labai žalinga. Žmogus, turėdamas laisvą valią, bet praradęs sąžinę, virsta pavojingu žvėrimi. Todėl labai svarbu, kad ne kas kitas, o sąžinė valdytų valią, diktuotų jai svarbiuosius moralės principus ir normas, kreiptų ją reikiama linkme. Ne išorinės paskatos, o sąžinė – pats tinkamiausias ir patikimiausias imperatyvas valiai reikštis.

Tvirta, o drauge ir sąžinės balsui paklūstanti valia žmogų puošia, suteikia jam galimybę siekti dvasinių ir materialinių laimėjimų. Valingas žmogus – tobula asmenybė, kuria galima pasitikėti, kuriai verta pavesti atsakingas užduotis, nes ji savo valios pastangomis jas tikrai atliks. A. de Sent Egziuperi teigia: „Tobulybė pasiekiama ne tada, kai jau negalima nieko pridėti, o tada, kai jau negalima nieko atimti“. Tvirta valia ir nepalaužiamu ryžtu pasižyminti asmenybė ir yra toji tobulybė, iš kurios nėra ko atimti. Taigi tvirta valia yra būtina sąlyga kelyje į dvasinį tobulumą.

Na, o dabartinis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas taip pat priskiriamas prie tvirtavalių žmonių. Jo nuolat kartojamas žodis „neatsistatysiu“ veikiau rodo užsispyrimą, ambiciją, desperatišką kapstymąsi savimeilėje nei tvirtą, logika paremtą, valingumą. Apmaudu, kad jis neturi valios prisipažinti klydęs, o skuba kaltinti kitus. Blaškymasis politikos vingiuose, visuomenės kiršinimas, nevaldomas valdžios ir garbės troškulys, aklas savo kalčių neigimas jį patį stumia į aklavietę.

Tvirta valia nelengvuose šiandieniniuose išbandymuose tepuošia mus visus. Tik valios pastangomis ir darbais pajėgsime išsikapstyti iš dvasinio ir materialinio skurdo. Ne ginčuose ir ne rietenose, o susiklausyme ir bendruose siekiuose klesti tiesa ir teisingumas, atsiranda bet kokios pergalės galimybė. Ne primetant savo nuomonę ir neretai piktybišką valią daugumai, o protingai derinant nuomones ir sutartinai dirbant pasiekiama pergalė.

Antanas MARČIULAITIS

Ilgakiemis, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija