|
Bedarbiams lieka vien viltis
Benjaminas ŽULYS
Ir dabar yra pasiūlymų
Prieš keliolika metų ir anksčiau nedarbo sąvokos
Lietuvoje nebuvo. Dargi priešingai, už darbo vengimą buvo taikoma
baudžiamoji atsakomybė, tam tikrą laiką nedirbantieji buvo vadinami
veltėdžiais, parazitais ir pan. Laikraščiai mirgėte mirgėjo įvairiausio
darbo pasiūla.
Šių dienų situacija yra kita. Natūraliai įsivyravus
rinkos ekonomikai, išaugus konkurencijai, daug įmonių žlugo, iširo
buvusieji kolūkiai, žmonės atsiėmė žemes, kuriose šeimininkauja
jie patys ar jų vaikai. Visur ženkliai sumažėjo samdomų žmonių,
padidėjo reikalavimai visiems darbininkams, specialistams. Neprisitaikiusieji
ar sunkiai prisitaikantys prie naujoviškų ekonominių sąlygų virto
bedarbiais, nelengvai pelnosi pragyvenimą - tokie gyvenimo dėsningumai.
Tai gyvenimas tarsi su šiuolaikinės ekonomikos primestu minuso,
bet drauge - ir vilties ženklu.
Bet ir tokiomis sąlygomis šie žmonės nelieka užmiršti,
palikti nežiniai. Jais rūpinasi Lietuvos darbo birža su savo padaliniais
kai kuriose šalies vietovėse. Viena jų veikia Kaune. Tai - Kauno
darbo birža. Net 86 šios organizacijos specialistai rūpinasi bedarbiais,
jų perkvalifikavimu ar kvalifikacijos kėlimu, pašalpomis, kitais
opiais tų žmonių reikalais.
Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis
sakė, kad praeitais metais į juos kreipėsi 24716 bedarbių iš Kauno
miesto ir rajono. Iš jų 12854 (52 proc.) sudarė moterys, 5626 (22,8
proc.) - jaunuoliai iki 25 metų amžiaus, 1694 (6,9 proc.) - absolventai,
1561 (6,3 proc.) - ikipensinio amžiaus žmonės. Šių metų pradžioje
Darbo biržoje įregistruoti 14665 bedarbiai, iš kurių 8421 (57,4
proc.) sudaro moterys.
Tarp bedarbių su aukštuoju išsilavinimu yra 11,2
proc., su aukštesniuoju - 14,9 proc., su profesiniu - 45,5 proc.
bedarbių. Net 28,4 proc. sudaro bedarbiai be kvalifikacijos. Daugiausia
bedarbių - 56,4 proc. buvo iš paslaugų sferos, toliau - pramonės
šakos - 20,3 proc., statybos - 4,2 proc. žemės ūkis - 2,3 proc.,
o niekad nedirbę sudaro 16,8 proc. bedarbių.Tiesa, sodininkų, daržininkų,
namų ūkio ekonomių, audėjų, radijo ir televizijos aparatūros taisytojų,
žemės ūkio technikos mechanikų yra perteklius.
Bet įdomi ir kita statistika. Įmonėms, įstaigoms,
įvairioms organizacijoms trūksta (apie tai, kaip ir ankstesniais
laikais, mirga periodinės spaudos skelbimų puslapiai) stalių, baldžių,
barmenų, padavėjų, mūrininkų, tinkuotojų, virėjų, siuvėjų, kirpėjų,
dažytojų, automechanikų, kitų specialybių darbininkų. Nemažai jų
darbdaviai sutinka mokyti arba mokymų kursus rengia Darbo birža.
Nemaža paklausa ir specialistų, turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį
specialųjį išsilavinimą. Labiausiai reikia vadybininkų, informatikų,
anglų kalbos mokytojų, viešbučių bei įstaigų administratorių, buhalterių
apskaitininkų, kitų specialybių darbuotojų.
Štai pernai Kauno darbo biržoje buvo įregistruotos
9382 naujos darbo vietos neterminuotam darbui, tai 13,5 proc. daugiau
negu užpernai. Net 42 proc. laisvų darbo vietų įregistruota prekybos,
viešojo maitinimo, socialinės bei asmeninės aptarnavimo veiklos
sferose. Laisvos darbo vietos pramonėje sudarė 36 proc. visų pernai
įregistruotų laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų iš šios sferos
pateikė baldų gamybos, kitų medienos, taip pat - metalo gaminių,
maisto produktų gamybos ir drabužių siuvimo įmonės.
Tad negalima tvirtinti, kad darbo pasiūlos pas
mus nėra. Beje, kai kurie bedarbiai, ypač kaime, linkę darbo atsisakyti,
o geriau gauti pašalpą. Nes ne paslaptis, kad dažnas darbdavys už
menką atlyginimą verčia žmogų dirbti, ir dar - sunkiomis sąlygomis
- nuo ryto iki vakaro. Tad geriau gauti šiokią tokią Darbo biržos
pašalpą ir ramiai savo ūkyje tvarkytis, negu už panašaus dydžio
atlyginimą kažkur plušėti visą dieną.
Praeitų metų nedarbo lygis vidutiniškai Kauno
mieste bei rajone sudarė 7,1 proc., tai 0,6 proc. mažiau nei 2002
metais.
Daug žmonių vyksta dirbti į užsienį
Nors Kauno darbo biržos vadovas A. Keturakis neminėjo,
tačiau nereikia abejoti, kad statistiniam bedarbių skaičiaus mažėjimui
įtakos turi tai, kad nemažai lietuvių, ypač - jaunimo, legaliai
ir kitais būdais vyksta dirbti į užsienį. Manoma, kad šiuo metu
užsienio šalyse dirba apie 200000 mūsų tėvynainių. Lietuvai įstojus
į Europos Sąjungą, atsivėrus valstybių sienoms, į užsienį plūstelės
dar didesnė mūsiškių banga. Lietuvos darbo biržos duomenimis, į
užsienį pusei metų padirbėti norėtų apie 20 proc. Lietuvos žmonių.
O realiai tikimasi, kad savo gimtąją šalį paliks apie 340 tūkst.
mūsų piliečių. (Tad statistinis nedarbas mūsų šalyje palaipsniui
sumažės.) Darbo rinką be oficialių apribojimų atvers Airija, Didžioji
Britanija, Švedija, kai kurios kitos šalys. Tiesa, mes taip pat
sulauksime svetimšalių. Dabar sunku pasakyti, kas geriau - ar kad
mūsiškiai bėgs į kitas šalis pelnytis skalsesnio duonos kąsnio,
ar kad svetimieji su savo vienokiais ar kitokiais įpročiais plūstelės
pas mus ir užims laisvas darbo vietas. Gyvenimas parodys.
Tik viena aišku - mūsų žmonės svetur važiuoja
ne iš gero gyvenimo savo tėvų žemėje. Nors tame užsienyje jiems
mokama žymiai mažiau negu tenykščiams gyventojams, tačiau daug daugiau
nei savame krašte. Ypač tai pasakytina apie nekvalifikuotus darbininkus.
Kauno darbo biržoje jau veikia su stojimu į ES
susietas skyrius - Euros biuras. Jis rūpinasi darbo paieška tiek
Lietuvoje, tiek užsienyje. Pernai iš norinčiųjų dirbti svetur šis
skyrius gavo keturiolika pareiškimų, tačiau dirbti ten buvo pasiųsti
tik trys. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsiškiai sunkiai integruojasi
Vakarų valstybėse, - tų šalių kalbų nemokėjimas, atitinkamos kvalifikacijos
neturėjimas, reikiamo darbo stažo stygius. Ypač svarbu užsienio
kalba - be jos legaliai ar nelegaliai ten vykstantys įsidarbinti
turi mažai vilties.
Nebent - dirbti patį juodžiausią darbą, kurio
tenykščiai gyventojai iš tolo vengia, gyventi antisanitarinėmis
sąlygomis. Dėl to, ypač nelegalai, niekam nepasiskųs, o darbdaviams
to ir tereikia. Euros biuras toliau plėtoja savo veiklą - domisi
ES šalyse - dabartinėse ir būsimose - darbo jėgos srautais, struktūriniais
fondais, kitais ypatumais.
Kauno darbo biržai išlaikyti su visomis jos funkcijomis
valstybė skiria metams 14 milijonų litų, iš jų - 2,7 mln. - profesiniam
tobulinimui. Šių lėšų labai reikia ir grįžusiems iš įkalinimo vietų,
nes didžiuma jų neturi profesijos. Tiesa, ne kiekvienas, grįžęs
iš ten, skuba registruotis Darbo biržoje. Tad į statistinių bedarbių
skaičių jie neįeina. Bedarbių sąrašuose, savaime suprantama, nėra
ir įkalinimo vietose esančių žmonių, nors jų ten - ne vienas tūkstantis,
o dirba tik vienas kitas.
Darbo birža išduoda daugybę įvairiausių pažymų
- dėl nemokamo vaikų maitinimo mokyklose, buto šildymo kompensacijų
ir kt. Vien pernai tokių dokumentų buvo išduota kone 39 tūkst.
Interesų ratas, veiklos kryptys Kauno darbo biržoje,
kaip ir kitose šio profilio įstaigose, plečiasi, įvairuoja, įgyja
naujų formų.
© 2004 "XXI amžius"
|