Atnaujintas 2002 m. sausio 16 d.
Nr. 4
(1011)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Netekome žymiausio lietuvių kalbos puoselėtojo išeivijoje

2001 m. gruodžio 19 d., eidamas 89-uosius metus , mirė Juozas Vaišnys - kunigas jėzuitas, tauri asmenybė, aktyviausias ir daugiausia nuveikęs lietuvių kalbos kultūros darbuotojas Jungtinėse Valstijose. Palaidotas Šv.Kazimiero kapinėse Čikagoje.
Velionis gimė 1913 m. lapkričio 1 d. Trakiškių kaime, prie Marijampolės, katalikų šeimoje. Tame pačiame kaime gimė ir 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Brazaitis (Ambrazevičius). Jie abu mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. J.Vaišnį lietuvių kalbos mokė nuostabūs pedagogai ir reto taurumo žmonės, kaip Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė, Juozas Rainys ir Julius Čiuta.

Vyresnysis skautininkas filisteris kun. Juozas Vaišnys, SJ


Šviesios asmenybės

Lietuvoje vienas po kito prisimenami didieji XX amžiaus žmonės, savo veikla tvirtinę nepriklausomybės pamatus, asmenybės šviesa švietę kiekvienam sutiktajam. Gruodžio 8-ąją Lietuvos nepriklausomybės signatarų namuose buvo paminėtos prof. Prano Dovydaičio 115-osios gimimo metinės. Jis - Vasario 16-osios Akto signataras, trečiojo ministrų kabineto pirmininkas, mokslininkas, enciklopedininkas, keleto mokslinių žurnalų redaktorius, ateitininkų judėjimo kūrėjas ir vadovas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos vienas pirmųjų akademikų, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, pasaulietis apaštalautojas, gulagų kankinys (1942 m. lapkričio 4 d. "ypatingojo pasitarimo" sprendimu sušaudytas Sverdlovske; jam už mėnesio būtų suėję 56 metai - pati mokslininko, intelektualo branda), popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas Dievo tarnu.

Prof. Pranas Dovydaitis


Kompromisų nežinanti meilė Tėvynei

Sausio mėnesį minimi net dviejų 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų 130 metų gimimo jubiliejai. Du iškilūs Lietuvos sūnūs - Jonas Vileišis ir kun. Kazimieras Šaulys - gimė tais pačiais 1872 metais ir tą patį mėnesį.

Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vileišis gimė 1872 m. sausio 3 d. Biržų apskrityje, Pasvalio valsčiaus Medinių kaime, gausioje Agotos ir Vinco Vileišių šeimoje. Šią giminę labiausiai išgarsino trys broliai: inžinierius Petras, gydytojas Antanas ir jauniausias Vileišių šeimos narys Jonas.
1892 metais baigęs Šiaulių gimnaziją studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos bei Teisės fakultetuose. Vėliau tobulinosi Berlyne. Beje, mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, Jonas susižavėjo tuomet labai madingomis socializmo idėjomis. Pats J.Vileišis 1913 metais prisipažino, kad jam padarė įspūdį atsitiktinai į rankas pakliuvęs "Aušros" numeris, kuriame buvo aprašytos lietuvių tautos bėdos.

Jonas Vileišis


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija